- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-15
- Bylos Nr.
- 1A-97-468-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00456-2012-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- J. M.
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-468/13
Teisėjas R. Rainys Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00456-2012-3
2013 m. sausio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 11 12 d. nuosprendžio, kuriuo J. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., prie šios bausmės pridėta dalis Trakų rajono apylinkės teismo 2012 10 03 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmę įskaitytas bausmės laikas, išbūtas pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2012 10 03 d. nuosprendį, taip pat laikinasis sulaikymas ir suėmimas nuo 2012 04 26 d. iki 2012 11 12 d.; iš dalies tenkintas L. B. civilinis ieškinys – iš J. M. priteista 14420 Lt turtinės ir 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo L. B. naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. nuteistas už tai, kad jis, panaudojęs peilį, pagrobė svetimą turtą (automobilį), o būtent: jis, veikdamas tiesiogine tyčia, 2012 04 12 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini) priėjo prie automobilyje „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdėjusios nukentėjusiosios L. B. ir, laikydamas rankoje peilį bei atvirai jį demonstruodamas, taip leisdamas L. B. suprasti, kad peilis gali būti panaudotas jai sužaloti, atsisėdo į automobilio priekinę keleivio sėdynę bei nurodė L. B. maršrutą, kuriuo pastaroji, būdama įbauginta, važiavo. Važiuojant automobiliu J. M. pagrobė iš L. B. rankinuke buvusios piniginės 20 Lt, 730 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Black Berry“, IMEI (duomenys neskelbtini), su „Bitė“ SIM kortele, liepė nusiimti ir atiduoti 930 Lt vertės žiedą, po ko (duomenys neskelbtini) liepė L. B. išlipti iš automobilio, o pats persėdo prie automobilio vairo ir išvažiavo, taip pagrobė L. B. priklausantį 14000 Lt vertės automobilį „Nissan Almera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo 1300 Lt vertės nešiojamas kompiuteris „Toshiba“. Viso J. M. padarė L. B. 16980 Lt turtinę žalą. Šiais savo veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis J. M. prašo sumažinti jam paskirtos bausmės terminą ir nurodo, kad jam reikalingas gydymas, kurio užtikrinti laisvės atėmimo įstaiga negali: jis po avarijos liko neįgalus, vaikšto su ramentais. Jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, užtikrina, kad taip jis daugiau gyvenime nesielgs. Jis yra pasinėręs į religiją, bendrauja su tikinčiaisiais.
Teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. M. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.
Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad jam reikalingas gydymas, jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo, žada daugiau nenusikalsti, yra pasinėręs į religiją, yra deklaratyvaus pobūdžio bei nepakankami paskirtos bausmės dydžio sumažinimui. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. J. M. padarytas nusikaltimas - tyčinis, juo nuteistasis ne tik kėsinosi į kito žmogaus nuosavybę, bet ir įbaugino nukentėjusiąją peiliu. J. M. padarė vieną iš pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei.
Pažymėtina, kad apeliantas praeityje 5 kartus teistas, visus – už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą, taip pat ne kartą už plėšimą. Skundžiamame nuosprendyje nurodytą nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui, praėjus tik maždaug metams nuo paleidimo iš pataisos namų, atlikus bausmę. Jis niekur nedirba, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi.
Nustatytos aplinkybės rodo, jog apeliantas, neturėdamas legalaus pragyvenimo šaltinio, linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam pirmosios instancijos teismas, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 str. 1 d. įtvirtintų nuostatų nepažeidė.
Apygardos teismas sutinka ir su pirmosios instancijos teismo parinktu laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Pažymėtina, kad byloje apelianto atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs į tai, bei į kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes apylinkės teismas apeliantui už sunkų nusikaltimą pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Be to, subendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme apylinkės teismas parinko ir švelnesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. bausmes subendrino iš dalies jas sudedant. Taigi paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ir dar labiau švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
atmesti nuteistojo J. M. apeliacinį skundą.