Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-20 · Administracinė byla Nr. I-9084-362/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
I-9084-362/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02047-2019-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Laisvutė Kartanaitė, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
D. T.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-9084-362/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02047-2019-1Procesinio sprendimo kategorija: 17.6; 17.7; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. T. prašymą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja D. T. 2019 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus, prašydama pratęsti 2019 m. sausio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-915-(19.29) įvykdymo terminą iki 2022 m. liepos 30 d.

Šalies argumentai

Pareiškėja prašyme (b. l. 1-2) nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2018 m. liepos 30 d. surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-915-(1929), t. y. įpareigojo pareiškėją per šešis mėnesius nugriauti rekonstruojamo garažo (kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini) dalį, esančią (duomenys neskelbtini) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir sutvarkyti statybvietę, arba minėto rekonstruoto garažo statybai gauti Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyriaus sutikimą.

Pareiškėja nurodė, jog ji 2012 m. padidino minėtą garažą, nes nežinojo, kad reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. (duomenys neskelbtini) namas yra daugiabutis, namo kieme yra įvairūs statiniai – daržinės, šulinys, garažai. Namo valstybinės žemės sklypas iki 2018 metų nebuvo suformuotas. Gavusi privalomąjį nurodymą kreipėsi į matininkus, kad suformuotų (duomenys neskelbtini) namo valstybinės žemės sklypą, kadangi kol to nėra padaryta, ji negali gauti statybos leidimo rekonstruoti turimą garažą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Radviliškio skyrius 2018 m. rugsėjo 10 d. išdavė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, buvo gauti kitų institucijų sutikimai, nustatytas tarp (duomenys neskelbtini) namų kelio servitutas, ryšio, elektros, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, atliktas (duomenys neskelbtini) namo žemės sklypo ribų paženklinimas riboženkliais. Tačiau (duomenys neskelbtini) gyvenanti kaimynė, kuri yra deklaravusi išvykimą į užsienį, piktavališkai neparvyksta pasirašyti žemės sklypo ribų ženklinimo akto, nors jai apie tai buvo pranešta įvairiais būdais. Pareiškėja nurodo, jog ji nori įteisinti savo garažo rekonstrukciją, tačiau ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių to padaryti kol kas negali.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento vakarų Lietuvos teisės skyrius pateiktame atsiliepime (b. l. 74-76) nurodė, kad su pareiškėjos prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2018 m. birželio 11 d. atlikus patikrinimą buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1458-(19.31), kuriame konstatuota, kad pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), nesuformuotame valstybinės žemės sklype atliko jai priklausančio garažo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus: padidino jo išmatavimus nuo 7,35 m ilgio iki 8,50 m, o plotį nuo 3,25 m iki 6,42 m, aukštį nuo 2,40 m iki 4 m. Po atliktų rekonstravimo darbų I grupės nesudėtingas pastatas tapo II grupės nesudėtingu pastatu. Pareiškėjos rekonstruojamam garažui nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, tačiau statytojo teisę įgyvendinti reikia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų pagrindu, t. y. pirmiausia statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); antra statytojas turi turėti statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); trečia statytojas statinį (jo dalį) turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Pažymėjo, kad to paties straipsnio 5 dalyje imperatyviai nurodyta, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, nes nevaldo žemės sklypo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2019 m. sausio 30 d. nugriauti rekonstruojamo garažo dalį arba rekonstruojamo garažo statybai gauti Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyriaus sutikimą.

2019 m. sausio 28 d. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašyme dėl termino pratęsimo nurodytus motyvus bei vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, priėmė sprendimą Nr. RE-32-(19.29) ir pratęsė privalomojo nurodymo terminą iki 2019 m. liepos 30 d.

Šiuo atveju pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui. Kadangi šiuo atveju tai nėra savavališka statyba ir jai negalima taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, numatančių galimybę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo terminio pratęsimo ilgesniam laikotarpiui, teismas galėtų pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jei tokia teisė teismui būtų suteikta įstatymais, tačiau nei Priežiūros įstatymas, nei kiti įstatymai šiuo atveju tokios galimybės nenustato. Vertinant Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 ir 8 dalies nuostatas, matyti, kad privalomajame nurodyme, surašytame statybos patikrinimo metu nustačius teisės aktų pažeidimus, nustatytas ne ilgesnis nei 6 mėnesių terminas gali būti pratęstas tik pačios Inspekcijos ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir gali būti pratęstas tik vieną kartą. Nagrinėjamu atveju teismas galėtų nustatyti papildomą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, jei Inspekcija būtų atsisakiusi juos vieną kartą pratęsti ir šis atsisakymas būtų skundžiamas teismui. Atsižvelgiant į tai, jog Priežiūros įstatyme tokia teisė teismui nenumatyta, Inspekcija nebepasisakys dėl pareiškėjos prašymo pratęsti terminą nepagrįstai ilgam trijų metų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos D. T. prašymas netenkintinas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama pratęsti 2019 m. sausio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-915-(19.29) įvykdymo terminą iki 2022 m. liepos 30 d.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog jeigu dėl objektyvių, nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 11 d. atlikus patikrinimą buvo surašytas faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FAK-1458-(19.31), kuriame konstatuota, kad pareiškėja adresu (duomenys neskelbtini), nesuformuotame valstybinės žemės sklype atliko jai priklausančio garažo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) rekonstravimo darbus: padidino jo išmatavimus nuo 7,35 m ilgio iki 8,50 m, o plotį nuo 3,25 m iki 6,42 m, aukštį nuo 2,40 m iki 4 m. Po atliktų rekonstravimo darbų I grupės nesudėtingas pastatas tapo II grupės nesudėtingu pastatu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, nes nevaldo žemės sklypo bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 11 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjai buvo surašytas privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota iki 2019 m. sausio 30 d. nugriauti rekonstruojamo garažo dalį arba rekonstruojamo garažo statybai gauti Nacionalinės žemės tarnybos Radviliškio skyriaus sutikimą. 2019 m. sausio 28 d. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašyme dėl termino pratęsimo nurodytus motyvus bei vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, priėmė sprendimą Nr. RE-32-(19.29) ir pratęsė privalomojo nurodymo terminą iki 2019 m. liepos 30 d.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo dėl to, jog pareiškėjai priklausančio garažo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti savavališkai, t. y. neturint rekonstrukciją leidžiančio dokumento, byloje nėra. D. T., kuriai buvo pateiktas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus, siekia įteisinti savavališkai atliktą rekonstrukciją. Kadangi Inspekcija turi teisę reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti tik vieną kartą, o dėl termino pratęsimo ilgesniam laikui sprendžia teismas, pareiškėja dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus termino pratęsimo kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjai, kad ji su prašymu turi kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus. Šiaulių rūmams prašymą pareiškėja pateikė 2019 m. rugsėjo 4 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Priežiūros įstatyme įtvirtintus terminus yra pažymėta, kad įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui (dabar – privalomam nurodymui) įvykdyti, turi kreiptis į inspekciją ar teismą, tačiau teismas ne kartą yra atkreipęs dėmesį į tai, jog pirmiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017, 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2398-502/2016, 2014 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014).

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą bei aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Kadangi D. T. dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai jis buvo pasibaigęs, pareiškėjos prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti pažeidimus įvykdymo terminą negali būti tenkinamas. Taigi, nors nagrinėjamu atveju yra prasidėjęs procesas dėl savavališkos statybos įteisinimo, tačiau yra pasibaigęs laikas, kuris nebegali būtų pratęstas.

Šio ginčo atveju privalomojo nurodymo įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 30 d. nors į Šiaulių apylinkės teismą pareiškėja kreipėsi 2019 m. liepos 31 d. (Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis), tačiau į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus pareiškėja kreipėsi tik 2019 m. rugsėjo 4 d., t. y. pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisės aktų normas bei teismų praktiką, pareiškėjos prašymas pratęsti 2019 m. sausio 28 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-915-(19.29) įvykdymo terminą iki 2022 m. liepos 30 d. atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos D. T. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius