Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vaclovas Iždonas Baudž. bylos Nr. 1A-224-116/2009

2009 m. rugsėjo 16 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl F. J. turto vagystės) – laisvės atėmimu 2 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str . 1 d. (dėl T. J. turto plėšimo) – laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė G. K. paskirta laisvės atėmimas 4 metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. K. ir V. S., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. K. ir V. S., 2008 m. spalio 11 d. apie 0 val.00 min. (duomenys neskelbtini), atsukdami apsauginių skydų varžtus ir G.K. išdaužus alkūne lango stiklą, iš prekybinio kiosko, priklausančio F. J., pagrobė svetimą, F. J. priklausantį turtą –1 litrą „Ledo“ alaus 3,80 Lt vertės, 1 litrą „Geras“ alaus 4,80 Lt vertės, 1 litrą „Uostas“ alaus 4,50 Lt vertės, 1 litrą „99“ alaus 4,50 Lt vertės, viso 17, 60 Lt vertės, 2 litrus „99“ alaus 7,50 Lt vertės, 2 litrus „Geras“ alaus 7,90 Lt vertės, 2 litrus „Prieš ir Po“ alaus 7,50 Lt vertės, 2 litrus „Uosto“ alaus 7,50 Lt vertės, 2 litrus „Viesulas“ alaus 7,50 Lt vertės, 2 litrus kriaušių sidro 7,50 Lt vertės, viso už 45 Lt 40 ct, keturis pakelius cigarečių „L&M“, pakelio vertė 5 Lt, bendros 20 Lt vertės, vieną pakelį cigarečių „Marlboro“ 6 Lt vertės, tris žiebtuvėlius, bendros 6 Lt vertės, viso pagrobė turto už 95 Lt.

Be to, G. K. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su A. K., 2008 m. spalio 11 d. apie 11 val., Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį T. J., pasireiškusį tuo, kad G. K. kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam T. J. į veidą, A. K. kumščiu sudavė tris smūgius nukentėjusiajam T. J. į veidą, spyrė koja vieną kartą nukentėjusiajam į pilvą, bendrais veiksmais nukentėjusiajam T. J. sukėlė fizinį skausmą, taip atimant nukentėjusiajam dėl jo psichinės negalios, galimybę priešintis, G. K. iš nukentėjusiojo T. J. kišenės ištraukė ir pagrobė pinigus – 100 litų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2600“ 200 litų vertės, SIM Tele2 Pildyk kortelę 5 litų vertės, t. y. pagrobė svetimą, T. J. priklausantį 305 Lt vertės turtą.

Teismo posėdyje nuteistasis G. K. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nusikaltimų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus ir jam teisingai paskyrė bausmę.

Dėl G. K. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. numatytą nusikaltimą

Spręsdamas G. K. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo T. J., kaltinamųjų A. K., V. S. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotais parodymais, kitais ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, motyvuotai įvertino įrodymų visumą.

Iš nukentėjusiojo T. J. parodymų matyti, kad jis nuo pat pirmosios apklausos nuosekliai nurodė esmines jo apiplėšimo aplinkybes. Apklausimas iš karto po įvykio nukentėjusysis paaiškino, kad 2008 m. spalio 11 d. apie 11 val., Radviliškyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie jo priėjo trys vaikinai, kurių vieną jis pažinojo – tai V. K.. Vienas vaikinas jam sudavė tris smūgius kumščiu į veidą, o po to iš jo kišenės buvo pagrobtas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas ir pinigai (t. 1, b. l. 79-80). Iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusysis davė papildomos apklausos metu bei teisiamajame posėdyje. 2008 m. lapkričio 5 d. apklausos metu T. J. patikslino savo pirminius parodymus, nurodydamas, kad vieną iš jį apiplėšusių vaikinų jis pažįsta kaip V. K. brolį, žino, kad pastarojo vardas yra G. Taip pat parodė, jog G. K. sudavė jam kumščiu tris smūgius į dešiniąją veido pusę, antrasis vaikinas sudavė tris smūgius delnu į galvą, o trečiasis vaikinas jam nieko nedarė, priešingai – norėjo jį apginti. Sudavęs smūgius G. K. iš jo kelnių kišenės ištraukė pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną, o antrasis vaikinas tik sudavė smūgius, kišenių „nekraustė“ (t. 1, b. l. 82-83). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo T. J. dar kartą patvirtino, jog V. K. brolis G. jam sudavė, atėmė iš jo pinigus bei mobiliojo ryšio telefoną, antrasis vaikinas sudavė jam 3 kartus į veidą, o trečiasis jį gynė, liepdamas savo draugams prie jo nelįsti (t. 1, b. l. 111-112). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad T. J. atpažino G. K. kaip jį sumušusį bei pagrobusį jo mobiliojo ryšio telefoną ir pinigus, asmenį (t.1, b. l. 95-97). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir analogiškai nurodė, kad 2008 m. spalio 11 d. apie 11 val., prie jo priėjo trys asmenys, bylos nagrinėjimo metu sėdintys teisiamųjų suole, du iš jų panaudojo smurtą ir atėmė jo pinigus bei mobiliojo ryšio telefoną, o trečiasis vaikinas jį gynė (t.2, b. l. 220-221). Nuteistojo skundo argumentas, kad atsižvelgiant į tai, jog T. J. yra II grupės invalidas, teismas neturėjo pagrindo remtis pastarojo parodymais, atmetamas kaip nepagrįstas. Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 86 TPK 308 išvadoje nurodyta, jog nukentėjusysis T. J. gali pateikti objektyvius parodymus apie jo atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, t. y. jis gali atgaminti pagrindines įvykio detales, sugeba suprasti pagrindines bylos aplinkybes, t. y. nurodyti ir atpažinti jo atžvilgiu galimai padariusius nusikalstamą veiką asmenis, nors jo vaizdinė atmintis, kaip ir kiti pažintiniai procesai, sutrikusi, tačiau jis gali atgaminti pagrindines įvykio aplinkybes, dėl intelekto sutrikimo laipsnio T. J. nesugeba fantazuoti, jo parodymų netikslumas galimas tik dėl ribotų atgaminimo galimybių, nukentėjusysis dėl intelekto ir valios procesų sutrikimo nesugeba sąmoningai neteisingai pasakoti įvykio aplinkybes (t.1, b. l. 146-149). Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, netikėti nukentėjusiojo T. J. parodymais, nėra pagrindo. Atkreipiamas dėmesys, kad nė vienos apklausos metu T. J. neabejojo, jog tarp jį užpuolusių ir apiplėšusių asmenų buvo G. K., taip pat nuosekliai tvirtino, kad trečiasis asmuo jo atžvilgiu nusikalstamų veiksmų neatliko, priešingai – jį gynė nuo savo smurtavusių draugų. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti teisiamajame posėdyje ištirti bei teismo nuosprendyje aptarti įrodymai. Kaltinamasis V. S., šioje baudžiamojoje byloje nuteistas dėl kito nusikaltimo, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, nuosekliai tvirtino plėšimo T. J. atžvilgiu neįvykdęs, nurodė liepęs G. K., paėmusiam iš nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną bei pastarajam sudavusiam keletą smūgių, ir A. K., nelįsti prie vaikino, o važiuoti namo (t. 1, b. l. 161-163, 246-248; t. 2, b. l. 219-220). Savo parodymus V. S. patvirtino ir akistatos su A. K. metu (t. 1, b. l. 249). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. S. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir išnaudojus visas galimybes papildomiems įrodymams surinkti, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 250). Nors apeliaciniame skunde G. K. nurodė, kad V. S. buvo plėšimo bendrininkas, bylos duomenys to nepatvirtina. Be to, iš paties apelianto parodymų matyti, kad jis tik nurodė, jog T. J. apiplėšimo metu kartu su juo ir A. K. buvo ir V. S., tačiau pastarojo veiksmų nekonkretizavo (t. 1, b. l. 235-236, 237; t. 2, b. l. 91-92). G. K. kaltė apiplėšimo metu sudavus smūgius nukentėjusiajam įrodyta ir nuteistojo A. K. parodymais (t. 2, b. l. 34-35, 43, 73-74, 218-219).

Nuteistojo G. K. skundo argumentas, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad posėdžio metu A. K. ir V. S. nurodė, jog įvykio metu buvo girti, todėl be pagrindo rėmėsi jų parodymais, nepagrįstas. Nors A. K. ir V. S. teisiamajame posėdyje nurodė įvykio metu buvę neblaivūs, tačiau pagrindo teigti, jog dėl to jie negalėjo prisiminti esminių įvykio aplinkybių, nėra – A. K. ir V. S. parodymus patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, todėl abejoti jais nėra pagrindo.

G. K. nenurodė jokių konkrečių priežasčių, dėl kurių jį galėtų apkalbėti A. K. ir V. S.. Apelianto teiginys, kad pastarieji, būdami laisvėje ir žinodami apie ankstesnius jo teistumus, susitarė duoti parodymus prieš jį, yra deklaratyvus, jo nepatvirtina jokie duomenys, todėl atmestinas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių dėl G. K. kaltės apiplėšus T. J..

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 254 str., nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad surašytas iš esmės šiom kodekso 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui; byla gali būti perduota prokurorui ir tuo, atveju, jeigu yra prokuroro prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Kolegijos nuomone, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kaltinamasis aktas surašytas tinkamai, todėl tenkinti G. K. prašymą ir perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, nėra pagrindo. Kadangi nukentėjusiojo T. J. parodymai, kaip jau buvo minėta aukščiau, yra nuoseklūs, patvirtinti kitų byloje surinktų įrodymų ir nekeliantys abejonių dėl jų teisingumo, kolegija laiko, jog atlikti nukentėjusiojo parodymų patikrinimą vietoje yra netikslinga.

Dėl nuteistajam G. K. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. K. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad du apysunkius nusikaltimus G. K. padarė būdamas anksčiau 7 kartus teistas (t. 2, b. l. 94-100, 103-107, 108-114, 115, 116-118, 124-126,128-133), kas rodo jo nenorą laikytis įstatymų bei pavojingumą visuomenei, yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), taip pat atsižvelgė į tai, jog G. K. administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 148). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pagrįstai pripažino tai, kad vagystę iš F. J. prekybinio kiosko jis įvykdė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.), o T. J. apiplėšė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). G. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas G. K. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui už padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d., paskirtos bausmės, artimos minėtų straipsnių sankcijose numatytiems šių bausmių vidurkiams, taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.