- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-03
- Bylos Nr.
- 1-247-1035/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13522-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- A. K.
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.3Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
- 1.2.29.2.1Antspaudo, spaudo ar blanko suklastojimas (BK 301 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. išgertuvių su G. D. metu bute (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 17 d. 20.00 val. iki 2016 m. kovo 18 d. 06.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, buto savininkui G. D. užmigus, paėmė pastarajam priklausančius: 50 Eur vertės rankinį laikrodį „Sikonda“, 407 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį, 18 Eur vertės dėklą kompiuteriui, 50 Eur vertės USB raktą, tokiu būdu pagrobė svetimą G. D. priklausantį 525 Eur vertės turtą, bei paėmė G. D. priklausančio automobilio „Toyota Yaris Verso“ raktus, iš G. D. piniginės paėmė minėto automobilio techninį pasą ir G. D. vardu išduotą AB SEB banko kortelę, po ko išėjęs iš buto pagrobė svetimą, kieme stovėjusį G. D. priklausantį 2 200 Eur vertės automobilį „Toyota Yaris Verso“, tokiu būdu pagrobė svetimą G. D. priklausantį turtą, automobilį, pagrobė dokumentą bei neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad 2016 m. kovo 17 d., apie 12.00 val., jam paskambino nukentėjusysis su prašymu padėti jam atgauti teises, pakvietė atvykti pas jį į namus (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis prašė atvežti alkoholio. Iš pokalbio suprato, kad nukentėjusysis buvo išgėręs. Atvykęs pas nukentėjusįjį, bute buvo mergina vardu B. ir M., kuris girtas ant grindų gulėjo virtuvėje. Pas nukentėjusįjį vyko troleibusu, atvežė butelį degtinės. Telefoninio pokalbio metu nukentėjusysis sakė, kad pinigus teisėms atgauti pasiskolins iš vienu aukštu žemiau gyvenančio tėvo. Pradžiai reikėjo 500 Eur. Atvykus pas nukentėjusįjį, su visais išgėrė. Nukentėjusysis buvo nuėjęs pas tėvą prašyti pinigų, tačiau tėvas jam nedavė pinigų. Pritrūkus alkoholio, davė M. pinigų dar vienam buteliui. Apie 15.00 val. išėjus svečiams, nukentėjusysis buvo labai girtas, pats pasiūlė nueiti pas jo tėvą paprašyti pinigų. Nuėjo pas nukentėjusiojo tėvą, tačiau šis atsakė, kad pinigų neturi. Pasakė nukentėjusiajam, kad žino, kur gauti pinigų, tačiau reikės užstato, o skolinantis 1 100 Eur, reikės grąžinti 1 500 Eur, nes reikia mokėti palūkanas. Pažinojo S. S., kuriam kažkada buvo užstatęs baldus už palūkanas. Nukentėjusiajam sutikus, paskambino S. iš kitos Sim kortelės, kurioje buvo S. telefono numeris. S. atvažiavo maždaug po 20 minučių ir su nukentėjusiuoju susitarė, kad užstatas bus automobilis ir kompiuteris. Pokalbio metu jis (kaltinamasis) stovėjo šalia. Iš pradžių jie (nukentėjusysis ir S.) norėjo rašyti pirkimo–pardavimo sutartį jo (kaltinamojo) vardu, nes S. neturi Lietuvos Respublikos pilietybės. Nukentėjusiajam nesutikus, šis su S. pasirašė skolos lapelį, kurį, kaip liudininkas, matęs pinigų perdavimo faktą, pasirašė ir jis (kaltinamasis). S. davė nukentėjusiajam pinigus grynaisiais. Po to jie (kaltinamasis ir S.) išėjo. S. paprašė jo pervaryti automobilį iš kiemo prie parduotuvės „Maxima“. Nukentėjusysis raktelius nuo automobilio perdavė S., o šis – jam (kaltinamajam). Tuo metu automobilis jau buvo visas apdaužytas, nes nukentėjusysis girtas juo važinėjo. Kitą dieną S. paprašė pervaryti automobilį nuo parduotuvės „Maxima“ į Pabradę ir pasaugoti jo (kaltinamojo) namo kieme. Automobilyje matė laikrodį ir SEB banko korteles, kurias atidavė tyrėjai. Nukentėjusiojo automobilį laikė prie savo namų Pabradėje. Reikėjo susitikti su A. dėl salono apsiuvimo. Kadangi jo (kaltinamojo) automobilis buvo sugedęs, pasinaudojo nukentėjusiojo automobiliu. Su A. susitiko Vilniuje ir pavežė jį iki Rudaminos, kur per prievartą iš jo buvo atimtas automobilis. Traukiant iš automobilio raktelį, šis sulūžo. A. atėmė automobilį, nes jis (kaltinamasis) neatliko savo darbo, t. y. neapsiuvo salono, o šito jis nepadarė, nes A. už papildomą darbą nenorėjo mokėti. Vėliau A. su draugais jam grasino. Dėl to nesikreipė į policiją, nes galvojo, kad pavyks susitarti. Viskas pasibaigė tuo, kad A. grąžino automobilį nukentėjusiajam. A. jam (kaltinamajam) nebeskambino ir daugiau nieko nereikalavo, nors pinigų A. taip ir negrąžino. Žinojo, kad nukentėjusiajam buvo atimtos teisės, tačiau nesigilino, kokiam laikotarpiui. Daug advokatų yra, kurie rašo tokius prašymus. Bitės Sim kortelę, iš kurios skambino S., pametė. Nukentėjusiajam buvo paskolinti 1 100 Eur. Iš nukentėjusiojo 500 Eur nepaėmė, nes jis buvo neblaivus, kitai dienai atidėjo šį reikalą. Šiuo metu S. yra užsienyje, su juo nepalaiko kontaktų. S. turėjo jam paskambinti, atvažiuoti į Lietuvą, bet to nepadarė. Buvo išgėręs, todėl automobilį tik pastatė parduotuvės „Maxima“ aikštelėje, pravažiavęs kiemus. Kitą kartą su S. susitiko centre prie Rotušės. S. paprašė ten atvažiuoti, padavė raktelius ir pasakė, kad dokumentai yra automobilyje, paprašė pervaryti automobilį pas jį (kaltinamąjį) į kiemą, kad būtų saugiau. Nukentėjusysis raktelius nuo automobilio buvo atidavęs S.. Jis (kaltinamasis) pervarė automobilį ir raktelius atidavė S., nes šis buvo atvažiavęs į parduotuvės aikštelę su savo automobiliu. Nuo to laiko automobilis kelias dienas stovėjo Pabradėje, juo pasinaudojo tik vieną kartą, kai susitiko su A.. Automobilyje rastas korteles padėjo kažkur, nenorėjo, kad jos liktų automobilyje, vėliau jas atidavė tyrėjai. Banko kortelės nebuvo paimtos kaip užstatas, jos tiesiog buvo automobilyje. A. su savo draugais privertė jį pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį ir skolos raštelį dėl 1 600 Eur skolos. Automobilyje dar buvo laikrodis. Tuo metu gyveno su sugyventine, o į Pabradę buvo atvažiavęs pernakvoti keturias paras, nes reikėjo siūti. A. buvo skolingas pinigų. Po išgertuvių į Pabradę grįžo paskutiniu autobusu. Grįžo į Pabradę, nes turėjo užsakymą.
Nukentėjusysis G. D. apklausiamas teisme parodė, kad su kaltinamuoju susipažino kovo 3 d. Priklausomybės ligų centre, Gerosios Vilties g. Kaltinamasis pažadėjo, kaip buvęs pareigūnas, padės atgauti jam teises už 500 Eur. Jie apsikeitė telefono numeriais. Kai grįžo namo, kaltinamasis paskambino ir paklausė, ar gali atvažiuoti pas jį namo. Tuo metu pas jį buvo kaimynė B. su savo pažįstamu, jie išgėrinėjo alkoholinius gėrimus. Tai buvo kovo 17 d., kaltinamasis skambino apie 19.00 ar 20.00 val. Atsakė, kad gali atvažiuoti. Po to jie jau keturiese išgėrinėjo. Apie 22.00 val. B. su savo pažįstamu išėjo, o jis liko su kaltinamuoju. Daugiau nieko neatsimena. Prabudo ryte ir tėvas, kuris gyvena 25 bute, o jis pats 26, pasakė jam, kad matė per langą, kad kaltinamasis išvarė jo automobilį. Tėvas paklausė, kodėl jis atidavė kaltinamajam automobilio raktelius. Suprato, kad iš jo buvo pavogtas automobilis, raktas, kompiuteris, laikrodis, sugadintas telefonas, nes įkištas į vandenį, ir išardytas pakrovėjas. Pažiūrėjęs į savo piniginę, pastebėjo, kad joje nėra SEB banko kortelės ir dar kortelės su kodais prie el. bankininkystės. Iš B. telefono paskambino kaltinamajam paklausti, kur viskas dingo. Kaltinamasis pažadėjo viską grąžinti. Laukė 2–3 dienas, o kai kaltinamajam daugiau nepavyko prisiskambinti, nuvažiavo į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Po maždaug trijų savaičių jam paskambino vyriškis, prisistatęs A., norėjo susitikti, sakė, kad tai ne telefoninis pokalbis. A. atvažiavo pas jį namo su Audi A6 ir nuvežė jį į Minsko pl. A. buvo su draugu. Paaiškino, kad kaltinamasis turi iš Pabradės atvažiuoti dėl daiktų, kuriuos paėmė. Tačiau kaltinamasis nepasirodė. Antrą kartą A. atvažiavo su moterimi. Pasakė, kad reikia važiuoti į Rudaminą grąžinti automobilį. Automobilis buvo apdaužytas, raktas sulaužytas. A. perdavė jam automobilio dokumentus ir raktelius. Automobilio bagažinėje buvo svetimų daiktų, be to, jame buvo rasta banko kortelė ir laikrodis su sulaužyta apyranke. Šiuo metu automobilis yra konfiskuotas. Po to, kai automobilis jam buvo grąžintas, jis skambino A. ir šis pasakė, kad pas kaltinamąjį matė kompiuterį, bet nežinojo, kad tai jo (nukentėjusiojo), pažadėjo grąžinti kompiuterį. A. buvo atėjęs pas jį su savo pažįstamais, paprašė kompiuterio įsigijimo kvito ir paso. Kaltinamasis pas jį į namus buvo atvažiavęs, nes buvo prižadėjęs už 500 Eur padėti grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Jis neturėjo 500 Eur. Tėvas pasakojo, kad kaltinamasis ir pas jį buvo atėjęs prašyti 500 Eur, tačiau tėvas irgi neturėjo. Kaltinamasis atsinešė alkoholio. A. pasakojo, kad kaltinamasis jam yra skolingas 3 000 Eur, todėl paėmė iš kaltinamojo jo (nukentėjusiojo) automobilį. Kol nebuvo atvažiavęs kaltinamasis, jis jautėsi gerai, o kai pradėjo gerti kaltinamojo atsineštą degtinę, daugiau nieko nepamena. Buto durys buvo uždarytos, net užrakintos. Kaltinamojo neprašė paskolinti jam 1 500 Eur. Pats neatidavė kaltinamajam automobilio raktelių. Jie buvo ant stalo, o piniginė buvo kišenėje. Piniginėje buvo registracijos liudijimas, banko kortelė. Yra pareiškęs civilinį ieškinį 1 209 Eur sumai. Automobilis jam yra grąžintas. Žalą sudaro automobilio apgadinimai, kurių taisymas kainuotų 500 Eur. Šios sumos jis nemokėjo, tiesiog servise pasakė, kiek tai kainuos. Šiuo metu automobilis yra konfiskuotas, dar nebuvo spėta jį suremontuoti. Iš jo pavogė banko kortelę, banko kodų kortelę, laikrodį, nešiojamąjį kompiuterį. Už kompiuterį mokėjo 425 Eur, už interneto paslaugas yra skolingas 100 Eur, laikrodis „Sikonda“ jam kainavo 40 svarų, t. y. apie 50 Eur. Laikrodį pirko Anglijoje nenaują. Kaltinime nurodyta klaida dėl 600 Eur laikrodžio vertės. Buvo dar rankinė nuo kompiuterio, kuri kainavo 18 ar 15 Eur. Už naują banko kortelę sumokėjo 8 Eur, o banko kodų kortelės nenaudoja. Raktas dar buvo sulaužytas, tai jam kainavo 25 Eur.
Nukentėjusysis G. D. po kaltinamojo apklausos (kaltinamasis paaiškinimus davė tik apklausus nukentėjusįjį ir liudytojus) papildomai parodė, kad nebuvo jokio antro žmogaus, kuris paskolino pinigus. Jis nepasirašinėjo jokių popierių, sutarčių. Laikrodis buvo ant rankos, o ne mašinoje, kortelės – piniginėje.
Liudytoja B. P. apklausiama teisme parodė, kad kaltinamąjį matė pas savo kaimyną G., kuris pakvietė kaltinamąjį į svečius, nes jie kartu gulėjo ligoninėje. Ji, M. ir nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus pas nukentėjusįjį, buvo susirinkę apie 18.00 ar 20.00 val. Kaltinamasis atsinešė butelį degtinės. Apie 21.30 val. ji su M. išėjo, o kaltinamasis ir nukentėjusiuoju liko. Kitą dieną nukentėjusysis pasakė, kad jį apvogė, t. y. pavogė raktus, banko korteles iš piniginės. Išeinant nukentėjusysis buvo normalios būklės, nebuvo labai girtas. Vakaro metu kalbėjo apie tai, kad nukentėjusysis buvo įsigijęs automobilį. Jo raktelių asmeniškai nematė. Nešiojamasis kompiuteris buvo kambaryje, matomoje vietoje. Apie pinigus ir vairuotojo pažymėjimo grąžinimą niekas prie jos niekas nekalbėjo. Nukentėjusysis visada piniginę laikė kelnių kišenėje, niekada nepadėdavo jos ant stalo, taip pat ir raktus.
Liudytojas A. K. apklausiamas teisme parodė, kad kaltinamąjį pažinojo, nes jis turėjo persiūti odą automobilio salone. Už šią paslaugą prašė 800 Eur. Žadėjo nupirkti medžiagas ir viską padaryti. Vėliau dar tiek pat paprašė. Davė jam 1 600 Eur. Vėliau dar 100 Eur paprašė ir 2016 m. kovo 18 d. atvažiavo su automobiliu Toyota Yaris. Iki tol pažinojo kaltinamąjį apie tris savaites. Atvažiavo į Vilnių, norėjo 100 Eur. Tuo automobiliu parvežė jį iki Rudaminos, sakė, kad tą automobilį įsigijo. Pasakė kaltinamajam, kad grąžintų jam pinigus ir nieko nebesiūtų. Kaltinamasis atsakė, kad neturi pinigų, todėl kaltinamajam pasiūlė palikti automobilį ir, kai kaltinamasis grąžins pinigus, jis grąžins jam ir automobilį. Kaltinamasis atsakė, kad atveš pinigus ir pasiims automobilį. Kaltinamasis jo akivaizdoje parašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį tam atvejui, jeigu neatveš pinigų. Susitarė, kad automobilį paliks (duomenys neskelbtini). Jis (liudytojas) sutartyje tik savo vardą parašė ir pasirašė. Būtų įregistravęs tą automobilį. Tą sutartį turi su savimi ir gali pateikti ją teismui. Dar buvo viena sutartis, tačiau joje buvo įrašytas nukentėjusiojo vardas ir pavardė, asmens kodas, nors nebuvo jo parašo, jis buvo pardavėjas, o pirkėjas – kaltinamasis. Sutartis buvo visa užpildyta, nebuvo tik nukentėjusiojo parašo. Nežino, kur yra ši sutartis, ji buvo pas jį, gal išmetė ją, tačiau turėjo abi. Vėliau pastebėjo, kad kitoje sutartyje nėra nukentėjusiojo parašo. Pagalvojo, kad galima patikrinti, ar automobilis nėra vogtas. Rado informaciją, kad automobilis ieškomas. Automobilio registracijos liudijime buvo savininko – nukentėjusiojo gyvenamoji vieta nurodyta. Kaltinamasis buvo palikęs automobilio raktelius ir dokumentus. Kaltinamasis kitą dieną neatvežė pinigų, todėl po 4 keturių dienų pradėjo domėtis apie situaciją. Nuvažiavo pas nukentėjusįjį, tačiau jis buvo girtas. Paklausė apie automobilį. Nukentėjusysis atsakė, kas jį pavogė kaltinamasis. Pasakė nukentėjusiajam, kad automobilis yra, todėl dar kartą atvažiuos pas jį, kai šis bus blaivus. Pirmą kartą pas nukentėjusįjį buvo atvažiavęs su dėde. Po 3 dienų pas nukentėjusįjį atvažiavo su mergina. Nukentėjusysis buvo blaivus. Su nukentėjusiuoju nuvažiavo į Rudaminą, kur stovėjo automobilis. Paprašė nukentėjusiojo pasižiūrėti, ar viskas tvarkoje. Nukentėjusysis rado savo laikrodį automobilyje. Atidavė nukentėjusiajam dokumentus ir šis išvažiavo. Automobilis buvo apdaužytas, kai juo atvažiavo kaltinamasis. Kaltinamasis jam pinigų negrąžino ir neatsiliepdavo į skambučius. Jeigu nebūtų radęs nukentėjusiojo, būtų kreipęsis į policiją. Su nukentėjusiuoju buvo ir prie parduotuvės „Maxima“ Liepkalnio g. Su kaltinamuoju buvo susitaręs susitikti prie minėtos parduotuvės. Su dėde ir nukentėjusiuoju laukė kaltinamojo, tačiau šis nepasirodė, tada nuvažiavo į Rudaminą pasiimti automobilio. Pirmą kartą su nukentėjusiuoju bendravo, kai šis buvo neblaivus. Antrą kartą pas nukentėjusįjį važiavo su mergina, paėmė jį ir nuvežė į Rudaminą, o trečią kartą matė nukentėjusįjį, kai automobilis jau buvo grąžintas. Norėjo padėti nukentėjusiam atgauti iš kaltinamojo kompiuterį. Kai kaltinamasis paliko automobilį, jame matė laikrodį be apyrankės ir priemones siuvimui.
Liudytojas V. D. apklausiamas teisme parodė, kad su kaltinamuoju buvo susitikęs namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje. Kaltinamasis paklausė, ar jis yra G. tėvas, paaiškino, kad sūnus turi problemų su teisėmis, todėl paprašė 500 Eur. Atsakė, kad neturi tiek pinigų ir viskas. Matė, kad kaltinamasis išėjo iš namo, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Dar sūnaus paklausė, kodėl atidavė raktelius nuo automobilio, o sūnus atsakė, kad nedavė, kaltinamasis pats pasiėmė.
Iš Bendrajame pagalbos centre užfiksuotos informacijos apie įvykį matyti, kad pranešėjas G. D. 2016 m. kovo 18 d. 09.49 val. pranešė, kad jo pažįstamas A. iš Pabradės, su kuriuo vakar gėrė, pavogė iš jo automobilio „Toyota Yaris Verso“ raktelius, techninį pasą ir patį automobilį, taip pat nešiojamąjį kompiuterį, laikrodį ir banko kortelę, viskas buvo kambaryje, šiandien atsikėlus, pasigedo pažįstamo vyro ir visų daiktų (b. l. 5).
Iš 2016 m. kovo 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad tyrėjas M. B. 2016 m. kovo 18 d., apie 22.25 val., nuvyko į butą (duomenys neskelbtini), kurio duris atidarė visiškai neblaivus G. D., kuris paaiškino, kad policiją kvietė, nes jo pažįstamas vardu A. iš Pabradės vakar pas jį buvo užėjęs ir paėmęs automobilio „Toyota Yaris Verso“ raktelius bei dokumentus išvažiavo, A. ryte su juo kalbėjo telefonu ir žadėjo grąžinti daiktus bei automobilį, tačiau šiuo metu yra neblaivus, todėl to padaryti negali. G. D. taip pat paaiškino, kad kreipėsi į policiją dėl to, kad jei su automobiliu atsitiktų koks įvykis, o pareiškimą rašys tik tuo atveju, jei iki pirmadienio (2016 m. kovo 21 d.) automobilis ir daiktai jam nebus grąžinti (b. l. 7).
G. D. 2016 m. kovo 22 d. pareiškime nurodyta, kad iš jo buvo pavogtas laikrodis „Sikonda“, iš piniginės dingo automobilio techninis pasas, banko kortelė, raktai nuo automobilio ir pats automobilis „Toyota Yaris Verso“, taip pat nešiojamasis kompiuteris su USB raktu (b. l. 3).
Iš VĮ „Registra“ pateiktos informacijos matyti, kad automobilis „Toyota Yaris Verso“ priklauso G. D. (b. l. 12).
Iš 2016 m. kovo 31 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti automobilio apgadinimai ir apžiūros metu paimti daiktai, padarytos nuotraukos (b. l. 28–33).
Iš 2016 m. balandžio 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad G. D. atpažino A. K., kaip asmenį, kuris gulėjo su juo ligoninėje ir buvo pas jį namuose (b. l. 35–37).
Iš 2016 m. liepos 18 d. akistatos protokolo matyti, kad G. D. ir A. K. liko prie savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 39–40).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apylinkės teismo prokuratūros 5-ojo skyriaus 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija) nutarta pareikalauti UAB „Tele2“ leisti susipažinti su abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. buvusiais telekomunikaciniais įvykiais, taip pat duomenimis, kur šie abonentai buvo prisijungimo prie mobiliojo ryšio operatoriaus bokštų (celių) metu (b. l. 48–49). Abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinė (b. l. 51–96).
Iš 2016 m. birželio 2 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, A. K. nurodžius, kad pinigus G. D. paskolino ir kaip užstatą iš G. D. priklausantį automobilį, kompiuterį ir kitus daiktus paėmė S. S., kuriam apie 38 metai, patikrinus CDB duomenų bazę, nustatyta, kad S. S. nėra (b. l. 121). Iš 2016 m. rugsėjo 9 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo rasti duomenys apie S. S., tačiau šis gyvena Kaune (b. l. 129, 130).
Iš 2016 m. birželio 2 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. K. savo iniciatyva pateikė G. D. išduotą AB SEB banko kortelę ir el. bankininkystės AB SEB banko kodų kortelę (b. l. 124), kurios 2016 m. liepos 18 d. pakvitavimu grąžintos G. D. (b. l. 125).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas A. K. pateikė teismui jo ir A. K. 2016 m. kovo 18 d. pasirašytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėju nurodytas A. K., o pirkėju – A. K. (b. l. 166).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką
Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Byloje apklaustų kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nustatytos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju 2016 m. pradžioje susipažino būdami ligoninėje. Tuo metu kaltinamasis sužinojo, kad nukentėjusiajam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, todėl kaltinamasis pasiūlė nukentėjusiajam savo pagalbą susigrąžinant vairuotojo pažymėjimą. Už šią paslaugą kaltinamasis prašė 500 Eur. Kaltinamasis su nukentėjusiuoju buvo apsikeitę telefono numeriais. 2016 m. kovo 17 d. kaltinamasis su nukentėjusiuoju telefonu susitarė, kad kaltinamasis atvažiuos pas nukentėjusįjį į namus. Kaltinamajam atvažiavus, nukentėjusysis su pažįstamais B. P. ir M. išgėrinėjo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivus. Kaltinamasis taip pat buvo atsinešęs degtinės. Nukentėjusysis 500 Eur neturėjo, toje pačioje gyvenantis nukentėjusiojo tėvas taip pat tokių pinigų neturėjo. Nukentėjusiojo pažįstamiems išėjus namo, nukentėjusiojo bute liko pastarasis su kaltinamuoju. Kitos dienos ryte nukentėjusiajam atsibudus, jis pasigedo laikrodžio, nešiojamojo kompiuterio su krepšiu ir USB raktu, automobilio raktelių, techninio paso ir paties automobilio, taip pat iš piniginės dingo banko kortelė ir prisijungimo prie el. bankininkystės kodų kortelė.
Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad išgertuvių pas nukentėjusįjį vakarą kaltinamasis išvažiavo su nukentėjusiojo automobiliu, stovėjusiu prie daugiabučio namo. Kaltinamasis turėjo ir ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai atidavė tyrėjai nukentėjusiojo AB SEB banko kortelę ir el. bankininkystės AB SEB banko kodų kortelę. Be to, kaltinamasis nukentėjusiojo automobiliu buvo atvažiavęs susitikti su liudytoju A. K., iš kurio buvo paėmęs avansą už apsiuvimo paslaugas, ir kaip garantą, kad grąžins avansą už neatliktas paslaugas, paliko šiam liudytojui nukentėjusiojo automobilį ir jo dokumentus. Kaltinamasis su liudytoju A. K. buvo pasirašę šio automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje, kaip minėta, pardavėju nurodytas kaltinamasis, o pirkėju – liudytojas (liudytojo A. K. teigimu, sutartis buvo pasirašyta dėl to, kad jis galėtų įregistruoti automobilį savo vardu tuo atveju, jeigu kaltinamasis negrąžintų jam sumokėto avanso už apsiuvimo paslaugas). Kaltinamajam negrąžinus avanso ir neatvažiavus pasiimti automobilio, liudytojas A. K. pradėjo domėtis šia situacija ir prisiminė, kad turėjo dar vieną šio automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau joje pardavėju buvo nurodytas nukentėjusysis, o pirkėju – kaltinamasis, joje nebuvo tik nukentėjusiojo parašo (teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo pateikti šios sutarties, nes jos nebeturi). Liudytas pasidomėjo ir gavo informacijos, kad šis automobilis paieškomas dėl vagystės, todėl susisiekė su nukentėjusiuoju ir grąžino jam automobilį su dokumentais. Nukentėjusysis jame rado savo laikrodį su nutrūkusia apyranke. Kompiuteris su krepšiu ir USB raktu nei automobilyje, nei kitur nebuvo rasti.
Šios nustatytos bylos faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad būtent kaltinamasis paėmė iš nukentėjusiojo kaltinime nurodytus daiktus. Tačiau kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu iškėlė versiją (ją palaikė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu), kad nukentėjusysis, neturėdamas 500 Eur, kurie buvo reikalingi susigrąžinant atimtą vairuotojo pažymėjimą, iš kaltinamojo pažįstamo S. S. ar S., kuris, kaltinamajam tarpininkavus, išgertuvių dieną buvo atvažiavęs į nukentėjusiojo butą, pasiskolino 1 100 Eur, o kaip užstatą, užtikrinantį šių pinigų grąžinimą, perdavė S. automobilį ir kompiuterį. Kaltinamojo teigimu, S. paprašė jo (kaltinamojo) automobilį nuo nukentėjusiojo namų pervaryti į netoli esančią automobilių stovėjimo aikštelę prie parduotuvės „Maxima“, ką kaltinamasis ir padarė. Kitą dieną S. paprašė kaltinamojo paimti automobilį ir pervaryti jį pas kaltinamąjį į kiemą. Be to, kaltinamojo teigimu, jis šiuo automobiliu buvo atvažiavęs pas liudytoją A. K., kuris prievarta atėmė iš jo automobilį, nes kaltinamasis buvo paėmęs iš liudytojo avansą už apsiuvimo paslaugas.
Ši kaltinamojo versija buvo tikrinama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo iškelta versija nepasitvirtino. Kaltinamasis nenurodė tikslių jo minimo S. duomenų ir kontaktų. Ikiteisminio tyrimo metu pagal kaltinamojo nurodytus kriterijus toks asmuo nebuvo nustatytas. Kaltinamasis, nurodęs, kad su S. anksčiau pats turėjo paskolinių santykių, šiuo metu jokių kontaktų su juo nepalaiko ir negali su juo susisiekti. Šis aiškinimas vertintinas kaip nelogiškas ir neįtikinamas, atsižvelgiant dar į tą aplinkybę, kad S., kaip teigia kaltinamasis, paskolinęs nukentėjusiajam 1 100 Eur ir kaip užstatą paėmęs nukentėjusiojo automobilį bei paprašęs kaltinamojo jį pasaugoti, pats nebuvo susisiekęs nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju. Teismas kritiškai vertina ir kaltinamojo pateiktą S. apibūdinimą, iš kuriuo matyti, kad kaltinamasis pateikia tokius S. duomenis, pagal kuriuos būtų neįmanoma nustatyti šį asmenį ir jį apklausti byloje kaip liudytoją, t. y. kaltinamasis nenurodo tikslios S. pavardės, jo kontaktinių duomenų, nurodo, kad šis asmuo gyvena užsienyje ir neturi Lietuvos Respublikos pilietybės. Šios bylos kontekste, atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, kad jokio kito žmogaus, iš kurio jis būtų pasiskolinęs pinigų, nebuvo, teismas kaltinamojo nurodytą S. vertina kaip išgalvotą ir neegzistuojantį asmenį. Šią išvadą patvirtina ir kiti argumentai. Tai, kad kaltinamojo nurodyto asmens vardu S. nebuvo, todėl jis ir negalėjo paskolinti nukentėjusiajam pinigų, kaip užstatą paimdamas nukentėjusiojo automobilį ir kompiuterį, patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, kurie yra nuoseklūs nuo pirmo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui apie įvykį ir jo paaiškinimų pas jį atvykusiam tyrėjui iki jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, bet ir kaltinamojo nurodytos nelogiškos paskolos suteikimo aplinkybės. Kaltinamojo teigimu, tą pačią išgertuvių dieną jo akivaizdoje S. paskolino nukentėjusiajam 1 100 Eur. Kaltinamasis negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl jis, pats pasiūlęs nukentėjusiajam pasiskolinti pinigų iš S. ir nukentėjusiajam šiuo pinigus gavus, nepaėmė iš nukentėjusiojo 500 Eur už žadėtą pagalbą susigrąžinant vairuotojo pažymėjimą. Kaltinamojo paaiškinimas, kad nukentėjusysis tą vakarą buvo labai neblaivus, visiškai neįtikina teismo, nes tarpininkauti nukentėjusiam skolinantis pinigus, dėl kurių jis (kaltinamasis) iš esmės ir buvo atvažiavęs pas nukentėjusįjį, kaltinamojo įsitikinimu, nukentėjusiojo neblaivumas netrukdė, tačiau paimti iš nukentėjusiojo jau turėtus pinigus, nukentėjusiojo būsena jau buvo kliūtis. Šiame kontekste kaltinamojo aiškinimų nelogiškumą patvirtina ir tas faktas, kad pats kaltinamasis išgertuvių metu buvo nuėjęs pas nukentėjusiojo tėvo prašyti 500 Eur. Šio fakto neneigia ir pats kaltinamasis, o teisme apklaustas nukentėjusiojo tėvas patvirtino, kad kaltinamasis buvo atėjęs pas jį prašė 500 Eur sumos, kuri buvo reikalinga jo sūnui susigrąžinant atimtą vairuotojo pažymėjimą. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis vengė nurodyti ir S. mobiliojo ryšio telefono numerį, teigdamas, kad skambino ne iš savo naudojamo telefono numerio, o iš kitos turimos Bitės sim kortelės, kurią, kaltinamojo teigimu, yra pametęs. Ikiteisminio tyrimo metu nuolat keitė savo parodymus dėl skambučių S., nurodydamas, kad tai telefonas iš jo buvo pavogtas, tai skambino iš sim kortelės, kurioje buvo S. telefono numeris ir kurią yra pametęs. Visos aptartos aplinkybės, kaip minėta, sudaro pagrindą kritiškai vertinti kaltinamojo iškeltą versiją dėl pinigų skolinimosi iš jo pažįstamo vardu S. ir automobilio su kompiuterio perdavimo šiam kaip užstatą, todėl teismas šią versiją atmeta ir ja nesivadovauja.
Atmetus minėtą kaltinamojo versiją, teismui nekyla abejonių, kad būtent kaltinamasis, išgertuvių metu užmigus nukentėjusiajam, paėmė automobilio raktelius, techninį pasą, išvažiavo nukentėjusiojo automobiliu ir tokiu būdu jį pagrobė.
Teismui taip pat nekyla abejonių, kad kaltinamasis tuo pat metu iš nukentėjusiojo buto paėmė kompiuterį su krepšiu ir USB raktu, o iš nukentėjusiojo piniginės – banko kortelę, taip pat laikrodį. Nukentėjusysis ir liudytoja B. P. parodė, kad kompiuteris buvo nukentėjusiojo bute, aiškiai matomoje vietoje. Komentuodamas kaltinamojo paaiškinimus, kad laikrodis ir banko kortelė buvo nukentėjusiojo automobilyje, nukentėjusysis kategoriškai parodė, jog banko kortelė buvo jo piniginėje, kaip ir automobilio techninis pasas, o laikrodis ant rankos. Kaip minėta, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Juos patvirtina ir liudytojos B. P., kuriai nukentėjusysis kitą dieną papasakojo apie įvykį, parodymai. Be to, nukentėjusysis jau kitą dieną po įvykio paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir tiksliai nurodė daiktus, kurių pasigedo išėjus kaltinamajam. Ši aplinkybė, t. y. kad galėjo tiksliai nurodyti kokių daiktų pasigedo, patvirtina, kad šie daiktai buvo ne automobilyje, o kaltinamojo bute ir piniginėje. O aplinkybė, kad būtent kaltinamasis paskutinis išėjo iš nukentėjusiojo buto ir išvažiavo nukentėjusiojo automobiliu, patvirtina, kad kaltinamasis ir paėmė minėtus daiktus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis parodė, kad iš pradžių nerašė pareiškimo policijai, nes kaltinamasis jam žadėjo grąžinti visus minėtus daiktus, o parašė pareiškimą tik po to, kad jam daiktai nebuvo grąžinti. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, tarnybinis pranešimas dėl tyrėjo apsilankymo pas nukentėjusįjį ir pareiškimas policijai.
Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų duotus parodymus, taip pat kitą minėtą byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šių įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis išgertuvių su nukentėjusiuoju metu, pastarajam užmigus, paėmė nukentėjusiajam priklausančius: 50 Eur vertės rankinį laikrodį „Sikonda“ (teismas patikslina kaltinime nurodytą laikrodžio vertę, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo teisme duotus parodymus, kad jis šį laikrodį įsigijo jau naudotą ir mokėjo už jį apie 50 Eur; pažymėta, kad šios aplinkybės patikslinimas neturi teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui), 407 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį, 18 Eur vertės dėklą kompiuteriui, 50 Eur vertės USB raktą, tokiu būdu pagrobė svetimą G. D. priklausantį 525 Eur vertės turtą, bei paėmė G. D. priklausančio automobilio „Toyota Yaris Verso“ raktus, iš G. D. piniginės paėmė minėto automobilio techninį pasą ir G. D. vardu išduotą AB SEB banko kortelę, po ko išėjęs iš buto pagrobė svetimą, kieme stovėjusį G. D. priklausantį 2 200 Eur vertės automobilį Toyota Yaris Verso, tokiu būdu pagrobė svetimą G. D. priklausantį turtą, automobilį, pagrobė dokumentą bei neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Šios kaltinamojo tyčinės veikos atitinka nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje požymius, jo kaltė padarius šiuos nusikaltimus įrodyta visiškai.
Teismas, skirdamas bausmę A. K., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį (padaryti nusikaltimai, susiję su nuosavybe, neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone, dokumento pagrobimu), jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdyti baigti apysunkiai tyčiniai nusikaltimas), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, Vilniaus priklausomybės ligų centre konsultuotas/gydytas nuo 2009 m. liepos 27 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. kovo 12 d. gydėsi Alkoholinės abstinencijos gydymo skyriuje.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. K. už padarytus nusikaltimus skirtinos švelniausios BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės – baudos, jų dydžius nustatant artimus minimaliems, paskirtas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina (b. l. 122–123).
Nukentėjusysis šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 209 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 42). Iš nukentėjusiojo teisme duotų paaiškinimų matyti, kad ieškinys grindžiamas tuo, jog buvo apgadintas automobilis (500 Eur), pavogtas kompiuteris (425 Eur), atsirado skola už interneto paslaugas (100 Eur), sulaužytas laikrodis (50 Eur), pavogtas kompiuterio krepšys (18 Eur), sulaužytas automobilio raktas (25 Eur), naujos banko kortelės išdavimas (8 Eur), iš viso 1 126 Eur. Iš byloje esančio kvito matyti, kad kompiuteris ir krepšys nukentėjusiajam kainavo 425,54 Eur (b. l. 20), todėl ši suma priteistina nukentėjusiajam iš kaltinamojo. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo paaiškinimais, kad jis patyrė nuostolių, susijusių su sulaužyto rakto taisymu (kad buvo sulaužytas raktas patvirtino ir pats kaltinamasis, liudytojas A. K.) ir naujos banko kortelės išdavimu, todėl priteisia nukentėjusiajam iš kaltinamojo 33 Eur. Teismas atmeta nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimą dėl 50 Eur priteisimo dėl laikrodžio, nes laikrodį nukentėjusysis rado jam grąžintame automobilyje, o duomenų, kiek kainuotų laikrodžio apyrankės taisymas, nukentėjusysis nepateikė, taip pat reikalavimą dėl 100 Eur skolos už interneto paslaugas, nes byloje nenustatyta, kad kaltinamasis būtų naudojęsis internetu, be to, nukentėjusiojo pateiktoje sąskaitoje nurodytas įsiskolinimas ir už laikotarpį iki įvykio (b. l. 165). Atmestinas ir nukentėjusiojo reikalavimas dėl 500 Eur už automobilio remonto paslaugas, nes, kaip nurodė pats nukentėjusysis, jis automobilio neremontavo ir jis buvo konfiskuotas tokios būklės, kokios buvo, todėl jokių išlaidų nukentėjusysis nepatyrė. Taigi, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš kaltinamojo 458,54 Eur turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 30 MGL dydžio baudą.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL dydžio baudą.
A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir A. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL dydžio, t. y. 2 259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių eurų 60 ct) baudą.
Nustatyti A. K. 6 (šešių) mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo G. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš A. K. 458,54 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 54 ct) turtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.
1. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Vilnius, Laisvės pr. 79A);
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti areštu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.