Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skolininkui P. J., neatvykus antstolei E. Rulienei, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant ir neatvykus bankroto administratoriaus atstovui, irgi gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Eurikos Rulienės pareiškimą dėl patraukimo atsakomybėn asmens nevykdančio teismo sprendimo, suinteresuoti asmenys: UAB „Transporto sistemos“ buvęs vadovas P. J. ir UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis LR CPK 771 str. 5 d. antstolė teismo prašo skirti buvusiam UAB „Transporto sistemos“ vadovui P. J. baudą.

2013-03-22 administratorius išsiuntė vykdomąjį raštą antstolės Eurikos Rulienės kontorai priimti vykdymui.

2013-05-17 raštu Nr.69-405/2013 antstolė Eurika Rulienė informavo, kad 2013-03-20 raginimas grįžo neįteiktas. Pažymėjo, kad pradėjus rinkti kitus galimus kontaktinius duomenis, gautas naujas atsakovo adresas Sodų g. 5 -52, Mažeikiai. Raginimas išsiųstas pakartotinai nurodytu adresu.

UAB „Transporto sistemos“ vadovas P. J. iki šiol neperdavė bankroto administratoriui bendrovės finansinės atskaitomybės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai, dokumentų ir turto, administratorius negali pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai reikalingų deklaracijų, neturi dokumentų, pagrindžiančių įsiskolinimą įmonės darbuotojams ir dėl to negali kreiptis dėl lėšų skyrimo į Garantinio fondo administraciją, negali nustatyti bankroto dienai kreditorinių ir debitorinių įsiskolinimų bei turto, negali atlikti kitų LR Įmonių bankroto įstatyme nustatytų pareigų.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes šis suinteresuotas asmuo prašė teismo tenkinti antstolės prašymą ir skirti skolininkui piniginę baudą.

Vėliau suinteresuotas asmuo pateikė dar vieną prašymą nurodydamas, kad 2013-09-19 P. J. susisiekė su bankroto administratoriumi el. paštu prašydamas sukonkretinti prašomą pateikti informaciją. Administratorius išsiuntė P. J. 2013-01-18 pranešimą Nr. 01 - 1631 bei 2013-01-18 raginimą Nr. 01 - 1631 perduoti UAB „Transporto sistemos“ turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis bei visus dokumentus, nurodė administratoriaus kontaktinius duomenis.

Suinteresuotas asmuo informavo, kad UAB „Transporto sistemos“ vadovas P. J. teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų iki šiol neįvykdė, nesudarė finansinės atskaitomybės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai ir neperdavė UAB „Transporto sistemos“ turto ir visų įmonės dokumentų.

Motyvuojamoji dalis

Antstolės pareiškimas tenkinamas.

Antstolės Eurikos Rulienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013-03-08 išduotą vykdomąjį raštą Nr. B2-785-524/2013. UAB „Transporto sistemos“ buvęs vadovas P. J. yra įpareigotas perduoti bankroto administratoriui UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui įmonės turtą ir dokumentaciją.

Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-07 nutartimi jau skyrė UAB „Transporto sistemos“ buvusiam vadovui P. J. 5 000,00 Lt baudą.

LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p. numato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, bei visus kitus dokumentus. Už šio įpareigojimo neįvykdymą gali būti skiriama iki 10 000 Lt bauda, kuri įstatymų leidėjo numatyta kaip sankcija įmonės vadovui už tai, kad jis, privalėdamas ir galėdamas įvykdyti teismo įpareigojimą, to nepadaro ir taip trukdo bankroto proceso eigai. Šia sankcija siekiama priversti administracijos vadovą įvykdyti teismo įpareigojimą. Pagal LR CPK 585 str. 1d. antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi ir turi būti įvykdyti per jo nustatytą terminą. Asmeniui, kuris tokių reikalavimų nevykdo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki 1 000 Lt baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 771 str. 5d.). Taigi šia sankcija taip pat siekiama priversti skolininką įvykdyti teismo įpareigojimą. Pažymėtina, kad LR įmonių bankroto įstatymas nedraudžia administratoriui kreiptis su vykdomuoju raštu į antstolį, jei buvęs bendrovės administracijos vadovas per teismo nustatytą terminą neperduoda bankroto administratoriui įmonės turto, dokumentų. Taip teismo nutartis yra pradedama vykdyti priverstinio vykdymo būdu LR CPK nustatyta tvarka, todėl atitinkamai ir bauda yra skiriama LR CPK 771 str. 5 d. pagrindu, prašant antstoliui (LR CPK 587 str. 1 p.). Administratoriaus kreipimasis į antstolį su vykdomuoju raštu dėl priverstinio teismo nutarties įvykdymo dėl baudos vadovui skyrimo atsiranda tik tuomet, kai toks asmuo geranoriškai neįvykdo teismo įpareigojimų, numatytų LR įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 1 p.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 585 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str., 771 str. 5d.). Taip pat proceso teisės normose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už trukdymą antstoliui vykdyti teismo sprendimą (BK 231 straipsnis).

Vykdymo procese skolininkui yra suteiktos ne tik tam tikros teisės, bet ir pareigos. Viena iš skolininko pareigų yra nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad skolininkas gavęs teisėtus antstolio reikalavimus, privalo juos įvykdyti per juose nurodytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio prašymu teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str., 771 str. 5d.). Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada antstolis vykdymo procese gali kreiptis į teismą su pareiškimu, tame tarpe ir dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais (CPK 593 str. 2 d.). Antstolė į teismą su pareiškimu kreipėsi CPK 771 str. 2 dalies pagrindu, t.y. irgi CPK VI dalyje numatytas atvejis (1-2 b.l.).

Suinteresuotas asmuo P. J. nenurodė argumentų – dėl ko nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų. Be to iš byloje esančių duomenų matosi, kad skolininkas P. J. įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė į Klaipėdos apygardos teismą, jog pagal teismo 2012-12-31 nutartį numatytų dokumentų perdavimo įvykdymas būtų atidėtas iki atitinkamo termino (CPK 284 str.). Duomenų apie tai, kad buvęs bendrovės vadovas (skolininkas) nustatyta tvarka būtų pranešęs antstoliui, dėl ko negali įvykdyti teismo išduoto vykdomojo rašto, nagrinėjamojoje byloje irgi nėra. Antstolio veiksmai vykdomojoje byloje nebuvo skundžiami. Teismo priimta nutartis, kurios pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas yra įsigaliojusi ir turi būti vykdoma. Tik įvykdžius minėtą vykdomąjį raštą, įgyvendinamas nurodytos teismo nutarties privalomumo principas, įsiteisėjusi teismo nutartis, yra privaloma visiems asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems vykdymo proceso dalyviams ir turi būti vykdomi, todėl teismui nežinant skolininko argumentų negali būti pripažįstama, jog antstolio reikalavimai neteisėti ir nepagrįsti, o tuo pačiu esant aplinkybių atleidžiančių asmenį nuo atsakomybės dėl teismo nutarties nevykdymo (CPK 18 str.).

Vykdant teismo sprendimus, šiuo atveju ir vykdomąjį raštą dėl dokumentų (turto) perdavimo, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės teismo nutarčių vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymų ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismo nutartimi nustatytas reikalavimas perduoti bankroto administratoriui turtą ir dokumentus, bei antstolės reikalavimas, yra įpareigojimas skolininkui P. J. atlikti tam tikrus veiksmus (CPK 771 str. 1d.). Antstolė E. Rulienė 2013-06-26 aktu nustatė, kad skolininkas (buvęs bendrovės vadovas) nėra įvykdęs antstolės įpareigojimų, kuriuos jis turėjo įvykdyti iki nurodyto termino (vykd. byla Nr. 69-405/2013, 26 b.l.). Antstolės reikalavimai vykdyti nurodymus yra privalomi visiems asmenims (CPK 585 str. 1d.). Antstolė, nustačiusi, kad neįvykdyti jos reikalavimai, pagrįstai su pareiškimu kreipėsi į teismą.

Bendrovės administracijos vadovas atsako už įstaigos kasdienės veiklos organizavimą. Jis privalo veikti rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų sutinkamai su įstatymais ir kitais teisės aktais. Bendrovė savo veikloje privalo laikytis daugybės teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tokie reikalavimai taikomi įvairioms bendrovės veiklos sritims - bendrovės veiklos apskaitoje, mokesčių, aplinkos apsaugos, darbo saugos ir kt. srityse. Dažniausiai įstatymas (pvz. CPK, ĮBĮ ) ar kitoks teisės aktas, numatantis tam tikrus reikalavimus, kartu nustato, kad už tų reikalavimų laikymąsi yra atsakingas bendrovės vadovas.

Pagal bendrą taisyklę bendrovės administracijos vadovas atsako tik už savo asmeninius veiksmus, kuriais buvo pažeisti įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyti reikalavimai. Šios aukščiau paminėtos nuostatos gerai žinomos ir buvusiam UAB ,,Transporto sistemos“ vadovui P. J.

Nors antstolės priimtuose procesiniuose dokumentuose skirtuose P. J. kaip buvusiam vadovui nėra nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą, gali būti skirta bauda atsakingam asmeniui, tačiau pagal CK 1.6 str. už įstatymo nežinojimą asmuo nėra atleidžiamas nuo atsakomybės. Antstolė skolininkui (buvusiam bendrovės vadovui) pagrįstai 2013-06-26 surašė neįvykdymo aktą dėl dokumentų ir turto perdavimo jai ar bankroto administratoriui. Antstolė teisėtai prašė skolininką (buvusi bendrovės vadovą) perduoti pagal jai pateiktą vykdomąjį raštą ir teismo nutartį nurodytus dokumentus bei turtą. Tuo pačiu skolininkui buvo žinomos ir kitos įstatymo nuostatos susijusios su nurodyto reikalavimu nevykdymu, žinant, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti skirtą piniginė bauda. Tačiau skolininkas (buvęs bendrovės vadovas) ar jo įgalioti asmenys, į antstolio vykdymo procese pateiktus procesinius dokumentus neatsakė ir reikalaujamų dokumentų bei turto pastarajam neperdavė. Tokie skolininko (buvusio bendrovės vadovo) P. J. veiksmai laikytini neatitinkančiais įstatymo (CPK, ĮBĮ) nuostatų. Skolininkas vykdydamas antstolio reikalavimą pagal vykdomąjį dokumentą ir perdavęs ar neperdavęs atitinkamo turto bei dokumentų, privalo apie tai informuoti antstolį. Kilus abejonėms dėl reikalavimo vykdymo pagrįstumo, skolininkas turi teisę gauti atitinkamą informaciją tiek iš vykdomąjį dokumentą pateikusio antstolio, tiek iš profesionalių teisininkų arba bankroto administratoriaus. Dėl to teismas konstatuoja, kad skolininkas ir konkrečiai buvęs bendrovės vadovas P. J., veikdamas vienasmeniškai pagal įstatymo nuostatas ir neatsakydamas į antstolio reikalavimą dėl turto ir dokumentų perdavimo, nebuvo apdairus ir atsakingas bei nepagrįstai atsisakė vykdyti antstolės E. Rulienės pateiktą vykdomąjį dokumentą.

Tokia teismo išvada remiasi tuo, kad skolininkas kaip buvęs administracijos vadovas pagal savo pareigas privalo veikti maksimaliai apdairiai ir rūpestingai, kad būtų visokeriopai užtikrinti jo anksčiau vadovaujamos bendrovės interesai. Be to bendrovės vadovui nuo pat tapimo juo momento atsiranda vadovo pareiga elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (duty of care, duty due diligence). Šios pareigos turinys yra platus ir iš esmės reiškia, kad ne tik bendrovė, bet ir tretieji asmenys turi teisę reikalauti iš bendrovės vadovo (ar buvusio vadovo) veikti bendrovės interesais kvalifikuotai, protingai, rūpestingai ir apdairiai. Ar bendrovės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, ar ne, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus. Daugumos užsienio valstybių teisė ir teismų praktika pripažįsta, kad bendrovės vadovo veiklai turi būti taikomas objektyvus, taip vadinamas ,,rūpestingo šeimos galvos“ elgesio standartas (bonus pater familias; bon pere de famille). Šis kriterijus reiškia, kad sprendžiant bendrovės vadovo atsakomybės klausimą, turi būti atsakyta į klausimą, ar būdamas asmens, kurio atžvilgiu aiškinamasi atsakomybės jam kilimas, vietoje rūpestingas, apdairus, protingas vadovas tapačioje situacijoje būtų pasielgęs analogiškai. Kaip jau minėta teismas daro išvada, kad analogiškoje situacijoje protingas, apdairus ir rūpestingas vadovas būtų pasielgęs kitaip ir dėl to tretieji asmenys būtų išvengę nuostolių. Tai reiškia, kad bendrovės vadovas pažeidė savo pareigą veikti apdairiai, todėl atsiranda teisinis pagrindas skirti jam piniginę baudą ir už savo veiksmais tretiesiems asmenims padarytus nuostolius. Šiam „rūpestingo šeimos galvos“ kriterijui pritaikyti neturi reikšmės subjektyvūs veiksniai, apibūdinantys bendrovės vadovą - jo kvalifikacija, amžius, vadovavimo patirtis, sveikatos būklė, kitos jo asmeninės ar dalykinės savybės. Todėl direktoriaus neveikimas (ar kitų bendrovės darbuotojų: pvz. vadybininkės ar vyr. buhalterės neveikimas), ar tai buvo padaryta dėl vadovo nepatyrimo, menkos kvalifikacijos, ligos ir t. t., negali būti panaudoti kaip atleidimo nuo teisinės atsakomybės pagrindas. Tokiais atvejais pripažįstama, kad asmuo, pavyzdžiui, žinodamas, jog neturi pakankamos kvalifikacijos tinkamai vadovauti bendrovei arba to negalintis daryti dėl kitų priežasčių, tačiau neatsistatydinęs iš vadovo pareigų tuo pačiu prisiima ir visą atsakomybę už galimas savo netinkamo vadovavimo bendrovei pasekmes. Atskirai pažymėtina, kad bendrovės vadovas neturi atsakyti už kitų bendrovės darbuotojų neteisėtus veiksmus, tačiau už savo pavaldinių, kuriuos jis pats pasirenka bei pasitelkia savo pareigų įgyvendinimui ir kuriuos privalo tiesiogiai kontroliuoti (pvz. vadybininkės ar vyr. buhalterės) neteisėtus veiksmus, dėl kurių veiksmų jis negali įvykdyti antstolės reikalavimų ir tuo pačiu dėl tretiesiems asmenims padarytų nuostolių, turi atsakyti pats vadovas. Kadangi pripažįstama, jog tie neteisėti veiksmai buvo nepakankamos savo pavaldiniu kontrolės ir priežiūros rezultatas.

Vadovo rūpestingumo ir apdairumo laipsnį gali apspręsti daugybė faktorių. P. J. ne tik neatsakė į antstolio reikalavimus, bet ir nepateikė teismui atsiliepimo į antstolės pareiškimą, o teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus tik pripažino savo kaltę. Kaltės pripažinimas yra ir jo nerūpestingumo, bei neatsakingumo įrodymas, dėl ko nebuvo vykdomas antstolės reikalavimas, kas leidžia teismui atskirai vertinti šiuos suinteresuoto asmens veiksmus, nustatant jam baudos dydį. Teismas, vertindamas bendrovės vadovo elgesį konkrečioje situacijoje, turi ir teisę atsižvelgti į jo kvalifikaciją, sveikatos būklę, gyvenamąją vietą, bendrovės veiklos pobūdį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Pažymėtina, kad atidumo ir rūpestingumo pareiga gali būti pažeidžiama pačiais įvairiausiais būdais ir veiksmais. Teismų praktika vienu iš būdu dėl bendrovės vadovo aplaidaus ir nerūpestingo elgesio laiko nepakankama turimos informacijos analizę prieš priimant vieną ar kitą sprendimą arba vadovui prieinamos sprendžiamo klausimo analizės ar papildomo tyrimo neatlikimas. Šiuo atveju teismas mano, kad bendrovės vadovas turėjo galimybę pasikliauti ne tik savo darbuotojų darbu, bet ir kreiptis pagalbos į teisės konsultantus. Atskirai teismas pažymi, kad bendrovės vadovo atsakomybė išlieka ne tik jo darbo laikotarpiu, bet ir jam atsistatydinus ar jį pašalinus iš užimamų pareigų, kadangi įstatymas tokių asmenų atsakomybę sieja su kalte ir neteisėtais veiksmais. Bendrovės vadovas siekdamas išvengti atsakomybės turi būti ėmęsis aktyvių veiksmų, užkertančių kelią neteisėto sprendimo priėmimui ir būti padaręs viską kas nuo jo priklauso, idant toks sprendimas nebūtų priimtas. Tačiau tokių duomenų į bylą P. J. nepateikė. Dėl to teismas konstatuoja, kad suinteresuotas asmuo P. J. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo neveikimo pagrįstumą. Civilinio proceso kodekso nuostatos, įtvirtinančios rungimosi principą bei šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 7 str., 12 str., 178 str.), tokį bylos dalyvio pasyvumą bei nerūpestingumą (jo atsikirtimų pagrįstumą pagrindžiančių įrodymų nepateikimą) leidžia traktuoti kaip nesąžiningumą kitos proceso šalies atžvilgiu, bei atitinkamai kaip minėto suinteresuoto asmens neveikimą, neatsiliepiant ir į antstolio pareiškimą teismui, laikyti nepagrįstu.

Vykdant antstolio nurodymus, šiuo atveju E. Rulienės reikalavimus, asmenys turi laikytis imperatyviosios įstatyme nustatytos priverstinės jų vykdymo tvarkos, nes priešingu atveju gali būti pažeidžiamos įstatymais ginamos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB Transporto sistemos direktoriumi nuo 2007-05-17 iki 2013-02-01 buvo paskirtas (išrinktas) P. J. (25 b.l.). Taigi P. J. yra konkrečiai tas subjektas, kuriam už antstolio reikalavimų nevykdymą, tokiu atveju taikytinos CPK 771 str. 5 d. numatytos priemonės. Nevykdydamas aukščiau nurodytų antstolės reikalavimų P. J. pažeidė CPK 771 str. 5 d., t. y. imperatyviąją proceso teisės normą. Vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo kriterijais P. J. skirtina 500 Lt bauda, kuri išieškoma į bankrutuojančios bendrovės, kaip išieškotojo, sąskaitą. Bauda skiriama už laikotarpį nuo 2013-06-26, tai yra neįvykdymo akto dienos iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Šiuo atveju teismas remiasi teisės teorijos principu „ultima ratio“, kuomet esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį, neturi būti taikoma griežčiausia atsakomybė, kaip griežčiausia atsakomybės rūšis. „Ultima ratio“ principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 str. 1, 5 d.

nutaria:

Antstolės pareiškimą tenkinti.

Skirti P. J., (a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkių šimtų litų) baudą už laikotarpį nuo 2013-06-26 iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Bauda išieškoma į BUAB Transporto sistemos (į/k 300817560) sąskaitą.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei vykdomąją bylą.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.