- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-1618-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07350-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- UAB „Origama“
- Atsakovas
- UAB „Piliuona“
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Ritos Kisielienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Origama“ ir atsakovės UAB „Piliuona“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Origama“, ieškinį atsakovei UAB „Piliuona“ dėl neteisėto vienašalio nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu vienašališką UAB „Piliuona“ 2011-03-21 nuomos sutarties Nr. NS11-03-21 nutraukimą bei priteisti iš atsakovės 100 948,53 Lt nuostolių atlyginimui, 6 proc. metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė 2011-03-21 šalių sudarytos nuomos sutarties pagrindu nuomojosi iš atsakovės patalpas, esančias Konstitucijos pr. 12, Vilniuje. Ieškovei nustačius, kad oro temperatūra šaltuoju metų sezonu nuomos patalpose yra daug mažesnė nei turėtų būti, ji su 2012-01-30 pretenzija kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad nuomos objektas neatitinka sutarties 2.2 punkte nustatytų sąlygų, tai yra, patalpos nėra tinkamos ieškovės vykdomai veiklai (restorano), todėl pareiškė sustabdanti nuomos mokesčio mokėjimą ir nutraukianti nuomos sutartį, garantuodama svarstyti jos tolesnį vykdymą, atsakovei užtikrinus tinkamą patalpų šilumą. Ieškovė pažymėjo, kad įrenginėdama patalpas ji šildymo sistemos nekeitė, šildomų grindų neįrenginėjo, virtuvės patalpose radiatoriai nėra uždengti, o ir įjungus recirkuliacinį siurblį, patalpose nepasiekiama tinkama temperatūra. Atsakovės darbuotojai 2012-02-21 be jokio išankstinio įspėjimo pakeitė nuomojamų patalpų durų užraktus ir duris užantspaudavo. Tokiu būdu atsakovė užkirto kelią ieškovei vykdyti savo veiklą ir tuo pačiu faktiškai nutraukė nuomos sutartį. Aplinkybė, kad ieškovė buvo sustabdžiusi nuomos mokesčio mokėjimą, negalėjo būti sutarties nutraukimo pagrindu, nes ieškovė pagrįstai sustabdė savo prievolių vykdymą, kol atsakovė neįvykdys savųjų (t.y. kol neužtikrins tinkamos šilumos patalpose). Be to, atsakovė neturėjo teisės nutraukti sutartį raštu neįspėjus prieš atitinkamą terminą. Dėl tokių neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovė buvo priversta pirkti įrangos išmontavimo ir turto iškraustymo paslaugas, už kurias sumokėjo 4861,98 Lt. Be to, ieškovė, sudariusi nuomos sutartį 5 metų laikotarpiui, atliko nuomos patalpų remontą už 117 656,09 Lt sumą, iš kurių, atsižvelgiant į neišnaudotą nuomos laikotarpį, 96 086,55 Lt laikytina patirtais nuostoliais.
Atsiliepimas
Atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, nuomos sutartis buvo pasirašyta 2011 m. kovo mėnesį, todėl jau tuo metu nuomininkė galėjo įvertinti patalpų būklę. Atsakovė, gavusi ieškovės skundus dėl patalpų, iškvietė UAB „Skomė“, kuri apžiūrėjo patalpas ir nustatė, kad patalpos šaltos, bet dėl netinkamos patalpų temperatūros yra kalta pati ieškovė, nes ji pati pakeitė šildymo sistemą. Be to, buvo išjungtas recirkuliacinis siurblys. Įjungus minėtą siurblį, šiluma iš karto pakilo. Nuomos sutarties nutraukimą iniciavo pati ieškovė, o atsakovė tik akceptavo pasiūlymą. Pirmiausia buvo užblokuotos vienos patalpų durys, per kurias ieškovė galėtų išsikraustyti, nes ieškovė nemokėjo nuomos mokesčio, o po 5 dienų - ir likusios durys. Teigė, kad pati ieškovė nesiėmė jokių veiksmų, kad išvengtų žalos. UAB „Origama“ galėjo patalpas apšildyti elektriniais ventiliatoriais, o patirtus nuostolius prisiteisti iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtu atsakovės UAB „Piliuona“ 2012-02-21 vienašalį 2011-03-21 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą. Priteisė iš atsakovės AB „Piliuona“ ieškovės UAB „Origama“ naudai 31 695,62 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2012-05-30 - iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1396 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgęs į tai, kad byloje yra duomenų, jog patalpose 2012 m. vasario mėnesio 3-4 dienomis išnuomotų patalpų temperatūra nesiekė +18?, teismas padarė išvadą, jog atsakovė nevykdė pareigos perduoti tinkamas patalpas, todėl ieškovė pagrįstai sustabdė prievolių vykdymą – nemokėjo nuomos mokesčio. Teismo vertinimu atsakovė turėjo numanyti, kad perduodama ieškovei patalpas, netinkamas jos veiklai, bei nepagrįstai nutraukdama nuomos sutartį, elgėsi neteisėtai ir privalėjo suvokti tokių savo veiksmų neigiamas pasekmes. Šių aplinkybių pagrindu atsakovę teismas pripažino kalta dėl neteisėtų veiksmų ir galimų nuostolių atsiradimo. Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovės į nuomos patalpas investuotas sumas už tokius pagerinimus, kurių nėra galimybės atskirti nuo patalpų be žalos tokiems pagerinimams ar patalpoms padarymo. 4 861,98 Lt sumą už iškraustymo iš nuomos patalpų paslaugas kaip ir 32 860,20 Lt nuostolių sumą dėl patalpų įrengimo teismas pripažino pagrįsta. Tačiau argumentus dėl kitos nuostolių dalies atmetė, nurodęs, kad nėra jokių duomenų, sudarančių bent prielaidą manyti, jog ieškovės nupirktos statybinės medžiagos ir kitos prekės buvo panaudotos būtent nuomos patalpose arba, kad paslaugos būtų suteiktos būtent nuomos patalpų atžvilgiu. Priešingai, kai kuriose sąskaitose paslaugų suteikimo objektu įvardinti adresai Dysnos gatvėje ir Gedimino prospekte, Vilniuje. Ši aplinkybė, teismo nuomone, net gi leidžia įtarti, kad dalis prekių ar paslaugų panaudoti konkrečiai kitam tikslui, nei nuomos patalpų pagerinimui. Pastaruosius įtarimus dar labiau sustiprina ieškovės paminėta aplinkybė, kad ji be restorano Konstitucijos prospekte, turi dar ne vieną analogišką restoraną kitose vietose.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Piliuona“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš UAB „Origama“ visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas pagal paslaugų teikimo sutartį su ieškove, todėl kyla abejonių dėl jo turinio teisingumo. Be to, šiame dokumente nurodytos faktinės aplinkybės nėra patvirtintos prie jo pridėtomis fotonuotraukomis bei termometrų metrologinę patikrą patvirtinančiais dokumentais, todėl šis dokumentas nelaikytinas tinkamu įrodymu. Įrodinėdama patalpų nekokybiškumą ieškovė turėjo įrodyti, kad šiomis patalpomis arba dalimi patalpų ji negalėjo naudotis. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, ieškovė pati pripažino, kad ginčo patalpomis naudojosi, gavo pelną, t.y. pripažino, kad patalpos buvo tinkamos naudoti pagal nuomos sutartį. Manydama, kad teisėti interesai pažeisti, ieškovė turėjo elgtis pagal CK 6.485 str. 2 d., 6.487 str. 1 d., kurios yra specialios normos prievolės įvykdymo sustabdymo atžvilgiu, t.y. reikalauti neatlygintinai pašalinti trūkumus arba atitinkamai sumažinti nuomos mokestį ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui; reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė dėl jos manymu netinkamo šildymo būtų kreipusis į šilumos tiekėją ar šilumos tinklus prižiūrinčią bendrovę UAB „Skomė“. Taigi ieškovė nesilaikė nustatytos tvarkos, o jos atliktas prievolės įvykdymo sustabdymas traktuotinas kaip vienašalis atsisakymas vykdyti prievolę bei teisės pažeidimą.
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Origama“ prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys netenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje surinktų ir jau esančių įrodymų pakanka pagrįsti, kad ieškovė būtent ginčo patalpose atliko visus jos nurodytus darbus ir už juos faktiškai sumokėjo. Konkretūs darbai, kuriuos reikėjo atlikti, nurodyti G. K. projektavimo firmos „Suiti“ restorano įrengimo projekte. Be jų atlikimo restorano atidarymas ir eksploatavimas buvo neįmanomas. Nėra pagrindo išvadai, kad restorano įranga ar atskiros paslaugos buvo panaudotos kitame ieškovo restorane „Sriubos diena“ , kuris buvo pilnai įrengtas nuo prekybos centro atidarymo dienos ir daugiau kaip 4 metus veikia prekybos centre Panorama Vilniuje. Nei LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str., nei kuris nors kitas teisės aktas nenumato, kad PVM sąskaitose faktūrose turėtų būti nurodytas adresas, kuriuo nupirkta prekė bus naudojama; PVM sąskaitoje faktūroje privalo būti nurodytas prekių ar paslaugų pirkėjo buveinės adresas. Atsižvelgiant į tai, byloje esančiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytas UAB Origama“ dabartinis adresas Dysnos g. 2/Mėsinių g. 5, Vilnius arba senasis adresas Pylimo g. 6, Vilnius. Taigi ir reikalauti, kad būtų pateikti įrodymai apie visų įgytų prekių pristatymą adresu Konstitucijos pr. 12, Vilnius, nėra pagrindo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Origama“ prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priimti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikiamus rašytinius įrodymus, priteisti iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės pateikti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai atitinka visus jiems keliamus galiojančių teisės aktų reikalavimus, yra įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti ir galiojantys. Pažymėjo, kad įstatymas nereikalauja visas antstolio konstatuotas aplinkybes fiksuoti nuotraukose. Jos gali būti fiksuotos ir antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo tekste, kaip nagrinėjamu atveju ir yra. Ieškovė nesutiko su atsakovės argumentu, jog aplinkybė, kad patalpos buvo naudojamos šiltuoju sezonu, reiškia, kad jas ieškovė galėjo naudoti ir šaltuoju sezonu. Žiemą pakelti patalpų temperatūrą iki LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu patvirtintos Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų mikroklimato normos, t.y. nuo +18C iki +22C nebuvo jokių galimybių. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė galėjo prašyti sumažinti nuomos mokestį, atmestinas, nes byloje nustatyta, kad išnuomotų patalpų būklė ne šiais pablogėjo, o jos tapo visiškai netinkamos naudoti pagal nuomos sutartyje numatytą paskirtį. Ieškovė neturėjo jokių galimybių tęsti nuomos teisinius santykius, nes atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad patalpose temperatūra taptų aukštesnė, be to 2012-02-21 savavališkai užblokavo nuomojamų patalpų pagrindinį įėjimą, neteisėtai užkirsdamas kelią pagrindinės ieškovės ūkinės veiklos vykdymui. Ieškovė neturėjo jokio pagrindo dėl netinkamo šildymo kreiptis į UAB „Skomė“, nes ieškovė jokių sutartinių ar kitokių santykių nei su šilumos tiekėju, nei su UAB „Skomė“ neturėjo. 2012-06-21 UAB Skomė“ rašte atsakovei nurodyta, kad pastaroji yra atsakinga už visų jos nuosavybės teise valdomose patalpose esančių šildymo įrenginių vidaus tinklų būklę, eksploatavimą, priežiūrą ir remontą. Šio rašto turinys patvirtina, kad atsakovė neteisėtai ir be projekto pertvarkė šildymo sistemą restorano ir kitose jam priklausančiose patalpose, neteisėtai sumontavo cirkuliacinius siurblius, nors ji bylos nagrinėjimo metu teigė, kad šildymo sistemą restorano patalpose neteisėtai pertvarkė ieškovė.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Piliuona“ prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš UAB „Origama“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie tiesiogiai patvirtintų, jog ieškovė PVM sąskaitose faktūrose nurodytas medžiagas panaudojo būtent atsakovės išnuomotų patalpų remontui. PVM sąskaita faktūra, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimą, patvirtina tik medžiagų įsigijimo ir/ar pinigų sumokėjimo faktą, bet ne šių medžiagų panaudojimą. Vadinasi, medžiagų panaudojimas turi atsispindėti kituose juridinio asmens sudaromuose ūkinių įvykių apskaitos dokumentuose. Norėdama įrodyti, kad įsigytos prekės pagal teismui pateiktas PVM sąskaitas faktūras buvo panaudotos būtent atsakovės išnuomotose patalpose, ieškovė turi pateikti ne tik šių prekių įsigijimo dokumentus, bet ir dokumentus, kurie patvirtintų, kad šiuose apskaitos dokumentuose nurodytos prekės/medžiagos buvo panaudotos atsakovės išnuomotose patalpose. Tokių dokumentų byloje nėra.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
Ieškovės UAB „Origama“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atsakovės UAB „Piliuona“ apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuomos sutartis atsakovės iniciatyva nutraukta neteisėtai. Šią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad ieškovė turėjo pagrindą sustabdyti nuomos mokesčio mokėjimą, nes jai buvo perduotos netinkamos naudoti patalpos, t.y. patalpos, kuriose oro temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų temperatūrai lankytojams skirtoms visuomeninėms patalpoms. Pastarajai aplinkybei pagrįsti ieškovė pateikė antstolio V. Č. 2012 m. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Teismas šį įrodymą priėmė ir vertino.
CPK 177 str. 1 d. nustato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vienas iš įrodymų, numatytų CPK, yra ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. CPK 635 str. 4 d. numato, kad antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią. Nors 2012-02-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas surašytas vykdant ieškovės pavedimą pagal paslaugų teikimo sutartį, nėra pagrindo abejoti jo patikimumu atsižvelgiant į įstatymo jam kaip įrodymui suteikiamą reikšmę bei tai, kad jį surašo antstolis, kuris pagal antstolių įstatymą, yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia faktinių aplinkybių konstatavimo funkciją.
Iš byloje esančio antstolio V. Č. 2012-02-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad informacija pateikta išdėstant raštu, bei, ją papildant ir patikslinant, nuotraukomis. CPK 635 str. 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimą apibrėžia kaip smulkų antstolio objektyviai matomų faktinių aplinkybių aprašymą. Konstatuojamos faktinės aplinkybės papildomai gali būti fiksuojamos vaizdo ar garso įrašymo priemonėmis, kurios laikomos sudedamąja faktinių aplinkybių konstatavimo dalimi. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė dėl reguliatorių rankenų atsukimo į maksimalų šildymo režimą, nebūtinai turėjo būti fiksuota nuotraukose ar aiškiai būti iš jų matoma. Nuotraukos yra tik faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedas, tačiau pagrindinė informacija yra nurodyta aprašant nustatytas aplinkybes ir vien dėl to, kad ji nėra pakankamai aiškiai matoma iš nuotraukų, negali būti vertinama kaip praradusi įrodomąją reikšmę.
Nėra pagrindo atsakovės abejonėms ir dėl naudotų temperatūros matavimui termometrų tinkamumo. Prie faktinių aplinkybių pridėtos termometro ir jo paso nuotraukos patvirtina, kad termometras eksploatavimui yra tinkamas.
Iš V. Č. 2012-02-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad faktinės aplinkybės buvo fiksuojamos 2012 m. vasario 2 d. ir 2012 m. vasario 4 d. Taigi faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliekamas dvi dienas, o protokolas baigtas rašyti 2012-02-09. Pastaroji aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant dėl šiame įrodyme fiksuotų aplinkybių teisingumo, nes įstatymas nenumato, per kiek laiko turi būti surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, o teisinę reikšmę turi ne jo surašymo laikas, o pačios faktinės aplinkybės ir jų konstatavimo data.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio V. Č. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra tinkamas įrodymas, o jame fiksuotos aplinkės, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, pagrindžia ieškovo nurodytą aplinkybę, kad jo išsinuomotose iš atsakovo patalpose Konstitucijos per. 12, Vilniuje, temperatūra 2012 m. vasario mėnesį tesiekė +6 - +7 C0 , taigi nesiekė net minimalios lankytojams skirtų visuomeninių patalpų oro temperatūros, nurodytos LR Sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu patvirtintoje Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimato 1 lentelėje. Tokios patalpos negalėjo būti eksploatuojamos, todėl atsakovės argumentai, jog ieškovė jas eksploatavo, gavo iš to pajamų ir neįrodinėjo nesant galimybės jomis naudotis, atmetami. Byloje nustatyta aplinkybė dėl išnuomotose patalpose esančios itin žemos oro temperatūros, kuri aiškiai neatitinka minimalios lankytojams skirtose patalpose privalomos temperatūros, pati savaime rodo, kad šios patalpos negalėjo būti eksploatuojamos, nes neatitiko sveikatos apsaugos reikalavimų, ir tai, jog ieškovė iki atsakovei užplombavus duris, išnuomotomis patalpomis naudojosi, tik rodo jo siekį tęsti nuomos santykius ir spręsti iškilusias patalpų kokybės problemas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės teisės normų, numatančių nuomininko elgesį pažeidus jo teisėtus interesus, aiškinimu. LR CK 6.58 str. yra bendroji skyriaus „Prievolių vykdymas ir jų neįvykdymo teisinės pasekmės“ nuostata. Vadinasi, ji taikoma visoms prievolėms. Tik tuo atveju, jei įvyktų teisės normų konkurencija, teismas spręstų, kurią teisės normą taikyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė galėjo pasirinkti savo elgesį pagal CK 6.58 str. ar pagal CK 6.485 str. 2 d. Šios normos viena kitai neprieštarauja, nekonkuruoja. Atsižvelgiant į tai, prievolės įvykdymo sustabdymas nustačius išnuomotų patalpų trūkumus, laikytinas teisėtu.
Sisteminė CK teisės normų, reglamentuojančių nuomos santykius, analizė leidžia daryti išvadą, kad už patalpų būklę, dėl kurios jų eksploatavimas nėra galimas, atsakingas nuomotojas, jei ši būklė nėra susijusi su nuomininko veiksmais. Taigi ir nagrinėjamu atveju nuomininkui negali būti perkelta atsakomybė už patalpų nepakankamą šildymą įpareigojant jį surašyti aktą dėl nešylančių radiatorių ir kreiptis į šilumos tiekėją, pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtoją, pastato valdytoją reikalaujant atlyginti patirtą žalą. Nuomininkas gali pasinaudoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 n. spalio 14 d. įsakyme Nr.30-1480 2.7 p. numatyta teise surašyti aktą dėl nešylančių radiatorių ir reikalauti iš šilumos tiekėjo, pastato šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos prižiūrėtojo, pastato valdytojo atlyginti patirtą žalą dėl jų kaltės, tačiau ši galimybė nepaneigia jo teisės pasinaudoti kitais CK numatytais jo teisių gynybos būdais, taip pat ir nuomos mokesčio mokėjimo sustabdymu, kurį taikė ieškovė.
Pagal vieną iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško žalos atlyginimo principą – nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi nepadarius žalos. CK 6.501 str. 1 d. nustato, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Ieškovė patirtus nuostolius grindžia išsinuomotų patalpų įrengimo išlaidomis, kurias įrodinėja statybos rangos, projektavimo sutartimis, darbų priėmimo-perdavimo aktais, PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymais, kitais dokumentais. Ji teigia, kad patirtos išlaidos mažintinos tik atsižvelgiant į faktinį nuomos laikotarpį, t.y. padalijus visą nuostolių sumą į 60 mėnesių, turi būti atimta už 11 faktinės nuomos mėnesių tenkanti išlaidų suma.
Kaip jau nurodyta aukščiau, CPK 177 str. 1 d. nustato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Vadinasi, visi ieškovės pateikti įrodymai gali būti vertinami kaip duomenys, leidžiantys daryti išvadą dėl ieškovo faktiškai patirtų išlaidų dėl išsinuomotų patalpų įrengimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad mokėjimo dokumentuose neprivalo būti nurodytas nuomojamų patalpų, kurioms įrengti perkami daiktai, medžiagos, adresas, nes tokio imperatyvo nenustato įstatymas. Užsakovo, šiuo atveju, nuomininko buveinės adreso nurodymas, yra pakankamas pagrįsti, kad prekes pirko ieškovė, o vertinant pateiktų įrodymų visumą, matyti, kad atsižvelgiant į statybos rangos, projektavimo sutartis, pirktos prekės išsinuomotų patalpų įrengimui buvo reikalingos. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas ne tik pirmos instancijos teismo priteistas, bet ir kitas ieškovės nurodytas ir į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais grindžiamas išlaidas ginčo patalpų įrengimui pripažįsta pagrįstomis.
Sprendžiant dėl patirtų išlaidų atlyginimo, atsižvelgtina į CK 6.501 str., reglamentuojantį išsinuomoto daikto pagerinimo išlaidų atlyginimą, ir numatantį skirtingą šių išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į tai, ar išsinuomotas daiktas buvo pagerintas esant nuomotojo sutikimui, taip pat, ar pagerinimus galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovės atliktam remontui būtų prieštaravusi. Be to, nuomos sutarties 6.7. p. numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus ar jai nutrūkus, ieškovė gali pasiimti iš patalpų visą įrangą, interjero detales, šviestuvus ir visą kitą turtą, kurį ieškovas laikė ar buvo sumontavęs patalpose (t.1, b.l. 266-267). Pati ieškovė pripažino, kad išsikraustydama visą objektyviai įmanomą paimti turtą paėmė (t.1, b.l. 5), o 2012-03-21 PVM sąskaita faktūra už iškraustymo ir transporto paslaugas restorane, kurioje nurodyta net 5 520 Lt išlaidų suma (t.1, b.l. 38), patvirtina, kad išsikraustymo mastas buvo didelis. Byloje nėra duomenų, kad šalys mėgino tartis dėl to, kokius daiktus ieškovė paims, o kokius paliks išsinuomotose patalpose, ar už juos atlygins atsakovė. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodė pati ieškovė, visas objektyviai įmanomas paimti turtas ieškovės paimtas ir sandėliuojamas, taigi ieškovė jo išsinuomotose patalpose nepaliko, ji neturi teisės reikalauti atlyginti išlaidų už juos, o nesant byloje įrodymų apie konkrečius paimtus daiktus, teismas iš bendro išlaidų sąrašo atima išlaidas už tuos daiktus, kuriuos objektyviai įmanoma atskirti be žalos išnuomotoms patalpoms ir juos paimti. Teismo vertinimu, minkštasuolius, inkarinę pakabą, pakabinimo strypą. skaidraus stiklo gaminius ir veidrodžius, šviestuvą, lempas, kamerą šaldytuvui, virtuvės inventoriaus plovimo vonią, nešvarių indų priėmimo stalą, marmito spintelę sriubų išdavimui ieškovė galėjo paimti, ir, atsižvelgiant į jos paaiškinimus dėl viso objektyviai įmanomo paimti turto paėmimo, paėmė. Todėl iš bendros išlaidų remonto ir daiktų sąmatos, atimtina išlaidų šiems daiktams įsigyti suma, t.y. 23 788,84 Lt (t.1, b.l.43-49, 73, 81, 101, 125, 172) bei atitinkamai perskaičiuotina priteistina suma, kuri sudaro 76 658,91 Lt ((117 656,90 - 23 788,84) : 60 x 49 = 76658,91 Lt). Teismas pažymi, kad prašydama priteisti šias išlaidas, ieškovė jas skaičiavo be PVM, todėl taip jas skaičiuoja ir teismas. Kartu su šia suma atsakovė privalo atlyginti ir pirmosios instancijos teismo priteistas persikraustymo išlaidas (4 861,98 Lt)
Iš dalies tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme bei papildomai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškinį tenkinus 81 proc., iš atsakovės ieškovei priteistina 3600,89 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtos atstovimos išlaidos mažintinos iki LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodyto rekomenduotino išlaidų dydžio proporcingai patenkintai apeliacinio skundo reikalavimų daliai. Taigi ieškovei apeliacinį skundą tenkinus 72 proc., jai iš atsakovės priteistina 1 496 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 2 016 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso 3 512 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 26 d. sprendimą iš dalies pakeisti.
Priteisti iš atsakovės UAB „Piliuona“ (į.k. 122652732, buveinė Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) ieškovės UAB „Origama“ (į.k. 300882960, buveinė Dysnos g. 2, Vilniuje) naudai 81 520,89 Lt (aštuoniasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt litų, aštuoniasdešimt devynis centus) nuostolių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2012-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3600,89 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Piliuona“ (į.k. 122652732, buveinė Konstitucijos pr. 12, Vilniuje) ieškovei UAB „Origama“ (į.k. 300882960, buveinė Dysnos g. 2, Vilniuje) 3 512 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.