- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-18
- Bylos Nr.
- 2S-2054-273/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-09817-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Galina Blaževič, Neringa Venckienė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities mokesčių inspekcijos, Lietuvos Respublikos, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai ir UAB „Vekšis“
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Neringos Venckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities mokesčių inspekcijos, atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės S. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijai ir UAB „Vekšis“ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
antstolė S. V. pateikė teismui pareiškimą pakeisti skolininką O. Š., mirusį 2002 m. gegužės 12 d., į jo palikimą perėmusią valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 1 d. nutartimi prašymą patenkino. Vykdomojoje byloje Nr. 0114/02/01906 pakeitė skolininką O. Š. į jo palikimą perėmusią valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Teismas konstatavo, jog skolininkas O. Š. 2002-05-12 mirė. Iš Centrinės Hipotekos įstaigos Testamentų registro nustatė, kad įregistruotų testamentų nėra ir, kad palikimą priėmė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- antstolės S. V. prašymą atmesti. Skunde nurodoma, jog CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 4 d. numato, kad teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo momento dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Tik kreditoriui pateikus teismo sprendimą dėl praleisto kreditorinių reikalavimų pareiškimo termino atstatymo valstybė, kurią atstovauja Kauno AVMI, būtų galėjusi spręsti kreditorinių reikalavimų patenkinimo klausimą. Pažymėtina, kad ieškovas UAB „Vekšis“, antstoliui vykdant skolų išieškojimą iš O. Š. nebuvo aktyvus ir netinkamai vykdė išieškotojo pareigas numatytas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 punktuose, nes per trejus metus nepareiškė kreditorinių pretenzijų, nuo palikėjos O. Š. mirties dienos (2002-05-12) ir pagal CK 5.63 straipsnio 4 dalį neteko teisės juos reikšti. Valstybė, atstovaujama Kauno AVMI, pagal 2010-10-13 paveldėjimo teisės liudijimą ir 2010-10-25 turto apskaitos ir perdavimo aktą Nr. N22-280, perėmė 0,01 centą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, sukūrė precedentą dėl kreditoriaus pareigos laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarkos, kai miršta skolininkas ir valstybė perima jo turtines teises ir pareigas, ir kai kreditorių reikalavimai yra patvirtinti teismo procesiniu sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija konstatavo, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam, jog įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini) str. l d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) str.).
Vykdomosios bylos Nr. Nr. 0114/02/01906 duomenimis antstolės kontoroje buvo priimtas vykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2001 m. spalio 24 d. vykdomasis raštas Nr. 1-1526/2001 dėl 140 Lt skolos išieškojimo iš skolininko O. Š. išieškotojo UAB „Vekšis“ naudai. Skolininkas O. Š. 2002-05-12 mirė. Po O. Š. mirties dėl palikimo priėmimo į Kauno m. 17-ąjį notarų biurą kreipėsi Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Antstolė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0114/02/01906 skolininku po O. Š. mirties palikimą priėmusią valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.
Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja (duomenys neskelbtini) straipsnis. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, pasisakydama dėl CK 5.63 straipsnio ir (duomenys neskelbtini) straipsnio taikymo, konstatavo, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Tam, jog įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Teisėjų kolegija išaiškino, kad, nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, bei nurodė, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.
Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog išieškotojas (kreditorius) UAB „Vekšis“ būtų atlikęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus. Remiantis paminėta kasacinio teismo praktika, nustačius, kad kreditorius UAB „Vekšis“ nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytam subjektui nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.
Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas pagrįstas, dėl ko Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės S. V. prašymas pakeisti skolininką vykdomojoje byloje atmetamas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- atmesti antstolės S. V. prašymą dėl šalies pakeitimo vykdomoje byloje Nr. 0114/02/01906.