Kauno apygardos teismo nutartis

2018-07-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1298-260/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-17
Bylos Nr.
2S-1298-260/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-04190-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Suinteresuotas asmuo
BUAB „Lingesta“, J. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1298-260/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04190-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3.; 3.3.1.15.; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,

dalyvaujant pareiškėjai antstolei R. P. ir suinteresuotam asmeniui BUAB „Lingesta“ bankroto administratoriui D. J.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens BUAB „Lingesta“ bankroto administratoriaus D. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2VP-10301-886/2018 pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolės reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys J. R. ir bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Lingesta“, atstovaujama bankroto administratoriaus D. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymo esmė

Šalies argumentai

Pareiškėja antstolė R. P. 2018 m. kovo 15 d. pateikė teismui prašymą dėl baudos skyrimo, kuriame nurodė, kad antstolės R. P. kontorai 2017-09-21 pateiktas vykdymui Kauno apygardos teismo 2017-09-08 išduotas vykdomasis raštas Nr.B2-511-413/2017 dėl 750 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš bankrutavusios UAB „Lingesta“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų išieškotojos J. R. naudai. 2018-01-03 antstolė BUAB „Lingesta“ administratoriui D. J. išsiuntė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo prašė iki 2018 m. sausio 10 d. pateikti informaciją. Atsakymo antstolė negavo. Už šio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens bankroto administratorius D. J.. Remdamasi CPK 585 straipsniu pareiškėja prašė teismo skirti baudą už antstolio reikalavimų nevykdymą BUAB „Lingesta“ bankroto administratoriui D. J., už kiekvieną nevykdymo dieną.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo BUAB „Lingesta“, atstovaujamas bankroto administratoriaus D. J., teismui pasiūlius, pateikė atsiliepimą į antstolės prašymą (b. l. 8), kuriame nurodė, kad pagrindo skirti baudą nėra. Įvykdyti išieškotojos reikalavimo įmonė negali, nes joje nėra lėšų. Antstolė apie negalėjimą įvykdyti reikalavimą informuota tris kartus: 2017-11-22, 2017-11-28 ir 2018-01-08.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi antstolės R. P. prašymą dėl baudos skyrimo patenkino iš dalies, skyrė bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lingesta“ bankroto administratoriui D. J. vienkartinę 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą už teisėtų antstolės R. P. reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad antstolė pareiškime nurodė, kad D. J. iki šiol jai pateikęs 2018 m. sausio 3 d. patvarkymu pareikalautų dokumentų dėl 9755 Eur administravimo išlaidų panaudojimo pagrįstumo. Įstatyme įtvirtinta, kad antstolio reikalavimas vykdyti sprendimus, pateikti informaciją apie skolininko turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose yra privalomas visiems asmenis ir turi būti įvykdytas per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis, 645 straipsnio 1 dalis). BUAB „Lingesta“ bankroto administratorius D. J. antstolės 2018 m. sausio 3 d. patvarkymu pareikalautų dokumentų dėl 9755 Eur administravimo išlaidų panaudojimo pagrįstumo antstolei per nustatytą terminą nepateikė. Bankroto administratoriaus D. J. atsiliepime nurodyti argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, su atsiliepimu jis nepateikė dokumentų apie 9755 Eur administravimo išlaidų panaudojimą, nors tokią galimybę turėjo. Antstolės 2018 m. sausio 3 d. patvarkymas teisėtas ir privalo būti vykdomas. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į vykdymo proceso bendruosius principus, antstolio reikalavimų privalomumo tikslus ir paskirtį vykdymo procese, darė išvadą, kad BUAB „Lingesta“ bankroto administratoriaus D. J. elgesys prieštarauja CPK 585 straipsnio nuostatoms dėl antstolio reikalavimų vykdyti sprendimus, apsunkina vykdymo procesą, pažeidžia išieškotojos teises, todėl antstolės prašymas dėl baudos skyrimo tenkintinas (CPK 645 straipsnis, 585 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi UAB „Lingesta“ bankroto administratoriumi yra paskirtas D. J., taigi būtent jis yra atsakingas už teisėtų antstolės reikalavimų nevykdymą, todėl bauda skiriama jam asmeniškai. Teismas vertino, kad D. J. už antstolės teisėtų reikalavimų nevykdymą baudžiamas pirmą kartą, todėl jam dėl teisėtų antstolės reikalavimų nevykdymo tikslinga skirti vienkartinę 200 Eur dydžio baudą, o ne baudą už kiekvieną dieną už antstolės reikalavimų nevykdymą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 2 dalis).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo BUAB „Lingesta“ administratorius D. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi paskirtą baudą arba ją sumažinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ne tik negalėjo skirti baudą, bet ir apskritai priimti antstolės pareiškimą. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, bylos šalių teisinės padėties specifiškumo, neatsižvelgė į ginčo šalių (bankroto administratoriaus ir antstolio) teisinių santykių prigimtį ir neišsiaiškino, ar antstolis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) taikymo prasme turi teisę reikalauti iš bankroto administratoriaus ataskaitos bei ją pagrindžiančių dokumentų apie bankroto administravimo išlaidų panaudojimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog antstolio reikalavimo privalomumo išimtis gali nustatyti įstatymai. Tai reiškia, kad įstatymais gali būti apribota ir nustatyta, jog konkretus asmuo neprivalo teikti informacijos, kad apie tam tikrą turtą negali būti teikiama informacija, ar kitokie ribojimai ar draudimai teikti informaciją antstoliui, arba įstatymo pagrindu dėl to gali būti nuspręsta teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ nustatyta išbaigta, savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso funkcionuojanti, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2009; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-259/2009). Pagal teismų nuosekliai formuojamą praktiką ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir jų tarpusavio konkurencijos atveju turi prioritetą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-992-381/2016). Įmonių bankroto įstatymas numato, kad tik kreditoriai turi išimtinę reikalavimo teisę tikrinti administravimo išlaidų panaudojimo teisėtumą, o nustatę pažeidimus ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto administratoriaus asmeninės atsakomybės (dėl neteisėtai panaudotų lėšų padengimo iš administratoriaus asmeninių lėšų). Antstolis nėra kreditorius ĮBĮ taikymo prasme, todėl negali reikalauti iš bankroto administratoriaus dokumentų, patvirtinančių administravimo išlaidų panaudojimo pagrįstumą. Pagal Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso 8 punktą laikydamasis konfidencialumo principo bankroto administratorius turi diskretiškai elgtis su visa nemokumo proceso metu gauta informacija apie įmones, proceso dalyvius, kitus fizinius ir juridinius asmenis, jos neskelbti, neprarasti ir neperduoti asmenims, neturintiems teisės jos sužinoti, nenaudoti jos profesinėje veikloje tiek, kiek tai nėra būtina darbo funkcijoms atlikti, ir privačiame gyvenime. Pagal CPK 585 str. 4 d. atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pasisakyta, kad taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė, kaip atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2011). Sprendžiant klausimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, būtina nustatyti, kokius antstolio reikalavimus asmuo privalėjo įvykdyti ir neįvykdė (asmens neteisėtus veiksmus) bei nustatyti asmens kaltę dėl reikalavimų neįvykdymo, išsiaiškinti antstolio reikalavimų neįvykdymo priežastis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad apeliantas 2018-01-08 savo atsakyme antstolei nurodė, jog informaciją apie administravimo išlaidas antstoliui pagal teisinį reglamentavimą nėra teikiama, tačiau pirmosios instancijos teismas minėto apelianto argumento nenagrinėjo, t. y. nepateikė teisinės analizės dėl antstolio reikalavimo teisėtumo bei, skirdamas baudą, neįvertino ir nenustatė atsakomybės pagrindo – apelianto kaltės. Bankroto administratorius nėra skolininkas, todėl nėra suinteresuotas bankroto bylos baigtimi, neturi pagrindo slėpti bankrutuojančios UAB „Lingesta“ turto. Priešingai, apeliantas, kaip bankroto administratorius, atstovauja tiek visų kreditorių interesus (tarp jų išieškotojos), tiek bankrutuojančios bendrovės, todėl yra suinteresuotas, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kiek galima didesne apimtimi, o nemokumo procesas užbaigtas per galimai trumpiausią laiką. Aptariamu atveju apeliantas, būdamas bankroto administratoriumi, gavęs antstolės reikalavimus pateikti bankroto administravimo išlaidas patvirtinančius dokumentus, neturėjo sąmoningos tyčios nevykdyti antstolio reikalavimų. Apeliantas, vadovaudamasis pirmiau aptarta teismų praktika, kad ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu, antstolei administravimo išlaidų ataskaitos nepateikė, tačiau tai nereiškia, jog buvo suinteresuotas pakenkti vykdymo procesui.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius. ĮBĮ 18 straipsnio lingvistinė analizė suponuoja, kad bankroto administratorius, o ne antstolis atstovauja kreditorių (taip jų ir išieškotojos) interesus, o atsiskaitymus su įmonės kreditoriais vykdo pagal įstatymus, o ne pagal antstolio nurodymus. Kreditoriai bankroto atveju netenka teisės pasinaudoti priverstinio vykdymo priemonėmis CPK vykdymo procese nustatytomis sąlygomis, t. y. antstolio paslaugomis. Taigi, pirmosios instancijos teismas aptartų teisinių motyvų, turinčių reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, nevertino, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti.

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus baudos dydžio už antstolio reikalavimų nevykdymą, teismas turi įvertinti, dėl kokių priežasčių antstolio reikalavimai neįvykdyti, kelintą kartą nevykdomas reikalavimas, asmens, kuriam skiriama bauda, padėtį, remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir pan. Baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą paskyrimas nėra tikslingas atitinkamo asmens besąlygiškas nubaudimas už antstolio įpareigojimų nevykdymą. Priešingai, sankcijos nustatymas reikalingas vykdymo procedūros operatyviam vykdymui užtikrinti. Dėl to būtina aiškintis aplinkybes, turinčias reikšmės būtent vykdymo procedūros operatyviam vykdymui užtikrinti ir tik esant atitinkamam pagrindui, spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens nubaudimo už antstolio reikalavimų nevykdymą . Nustatant skirtinos baudos dydį svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, nors, viena vertus, pažymėjo, kad apeliantas už antstolės reikalavimų nevykdymą baudžiamas pirmą kartą, tačiau kitų, aptartų būtinų baudos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių, t. y. kokiais kriterijais remdamasis paskyrė labai didelę piniginę baudą, nenurodė. Apeliantas pastebi, kad prašomų dokumentų antstolei nepateikė, nes vadovavosi ĮBĮ nuostatomis bei teismų išaiškinimais, t. y. būdamas bankroto administratorius, veikė įstatymų ribose, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti piktnaudžiavimą ir už tai skirti baudą. Apeliantas nurodė, kad jis prašo atsižvelgti į tai, kad jis su nagrinėjama dėl teisinės praktikos ir teisinio reglamentavimo teisiškai painia situacija susidūrė pirmą kartą, todėl, jo nuomone, baudos, kaip sankcijos už antstolio reikalavimų nevykdymą, taikymas susiklosčiusioje situacijoje neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CPK 3 str. 1 d.).

Tuo atveju, jeigu visgi teismas nuspręstų, t. y. suformuotų aiškią praktiką, kad ne tik kreditoriai, bet ir antstolis turi teisę reikalauti bankroto finansinių ataskaitų, apeliantas prašo priimti ir prijungti prie bylos banko išrašus, įrodančius administravimo išlaidų panaudojimą.

Atsiliepimas

Pareiškėja antstolė R. P. ir suinteresuotas asmuo J. R. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Nagrinėjant atskirąjį skundą teismo posėdyje, suinteresuoto asmens BUAB „Lingesta“ administratorius D. J. paaiškino, kad jis savo skundą palaiko, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi paskirtą baudą.

Nagrinėjant atskirąjį skundą teismo posėdyje, pareiškėja antstolė R. P. nurodė, bauda BUAB „Lingesta“ bankroto administratoriui D. J. paskirta pagrįstai ir ji prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar yra pagristai bankrutuojančios įmonės administratoriui skirta baudą už antstolės patvarkymo dėl informacijos pateikimo nevykdymą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad antstolė R. P. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), užvestoje pagal Kauno apygardos teismo 2017-09-08 vykdomąjį raštą Nr. B2-511-413/2017, vykdo 750 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimą iš BUAB „Lingesta“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų išieškotojos J. R. naudai. Antstolė 2017-11-14 priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo. Šiame patvarkyme pareikalauta, kad skolininkė BUAB „Lingesta“ pateiktų antstolei informaciją apie turimą ilgalaikį, trumpalaikį turtą trečiųjų asmenų įsipareigojimus skolininkei, lėšas įmonės kasoje bei kredito įstaigose, valdomus vertybinius popierius, bei nurodyti turto buvimo vietą, įmonės bankrotui skirtų lėšų panaudojimą patvirtinančius dokumentus ir jų likutį (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 14 ). Vykdydama šį patvarkymą BUAB „Lingesta“ 2017 m. lapkričio 22 d. ir 28 d. atsakymais informavo antstolę, kad jog pinigų likutis įmonės sąskaitoje yra 0,86 Eur, todėl negali sumokėti bylinėjimosi išlaidų išieškotojai, kreditorių susirinkimas skyrė 9755 Eur administravimo išlaidoms, iš jų 4800 Eur administratoriaus atlyginimui, ir kad lėšos, gautos bankroto proceso metu, panaudotos pagal paskirtį (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 15-17). Antstolė 2018 m. sausio 3 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pareikalavo, kad BUAB „Lingesta“ iki 2018 m. sausio 10 d. pateikti dokumentus, patvirtinančius, kur ir kada buvo panaudotos 9755 Eur administravimui skirtos lėšos (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 22). Šis raštas, siųstas BUAB „Lingesta“ administratoriui D. J., jam buvo įteiktas 2018 m. sausio 8 d. (Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 23–24, 29–38). 2018 m. kovo 15 d. antstolė R. P. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą dėl baudos skyrimo, kuriame prašė skirti baudą už antstolės reikalavimų nevykdymą BUAB „Lingesta“ atstovui bankroto administratoriui D. J. už kiekvieną nevykdymo dieną (b. l. 3). Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi antstolės prašymą patenkino iš dalies, skyrė bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lingesta“ bankroto administratoriui D. J. vienkartinę 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio baudą už teisėtų antstolės R. P. reikalavimų nevykdymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lingesta“ bankroto administratorius D. J. pateikė byloje nagrinėjamą atskirąjį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje vadovaujasi tokiomis reikšmingomis nagrinėjamu klausimu įstatyminėmis nuostatomis. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnis reglamentuoja antstolio reikalavimų privalomumą. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). CPK 645 straipsnio 1 dalis numato skolininko pareigą antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už CPK 645 straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki 500 Eur baudą arba nubausti areštu iki 30 parų (CPK 645 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos antstolės R. P. 2018 m. sausio 3 d. raštu pareikštas reikalavimas kad BUAB „Lingesta“ iki 2018 m. sausio 10 d. pateikti dokumentus, patvirtinančius, kur ir kada buvo panaudotos 9755 Eur administravimui skirtos lėšos, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kurį BUAB „Lingesta“ administratorius privalėjo vykdyti. Pagal 2017 m. rugsėjo 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė vykdo 750 Eur išieškojimą išieškotojos J. R. naudai iš BUAB „Lingesta“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 5 punktas nustato, kad administratorius atidaro atskirą sąskaitą banke lėšoms bankroto proceso metu kaupti ir atsiskaityti su kreditoriais (toliau – kreditorių sąskaita); pagrindas kreditorių sąskaitai atidaryti yra teismo nutartis iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimas pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka; kreditorių sąskaitoje esančios lėšos gali būti naudojamos tik teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir kreditorių reikalavimams šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinti; visos bankroto proceso metu grynaisiais pinigais gautos įmonės lėšos į kreditorių sąskaitą turi būti įneštos ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų gavimo; kreditorių reikalavimai šio įstatymo nustatyta tvarka tenkinami tik iš kreditorių sąskaitoje esančių lėšų ir negali būti tenkinami grynaisiais pinigais. Atsižvelgiant į šias įstatymines nuostatas, įvertinus konkretaus išieškojimo specifiką, antstolė turėjo teisę reikalauti iš bankrutuojančios įmonės administratoriaus duomenų tik apie kreditorių sąskaitoje turimas lėšas, reikalauti, kad iš šioje sąskaitoje turimų ir administravimo išlaidoms skirtinų lėšų administratorius atsiskaitytų su išieškotoja. Visi kiti reikalavimai, nurodyti antstolės 2017-11-14 priimtame patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo ir 2018-01-03 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo yra nepagrįsti, jais reikalaujami duomenys (apie bankrutuojančios įmonės turimą turtą, debitorius, apie panaudotas administravimui skirtas lėšas vykdant išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms skirtų lėšų ir pan.) nėra, įvertinus Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 d. nuostatas, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui; nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo, reikšmingi ir reikalingi.

Kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BUAB „Lingesta“ bankroto administratorius neprivalėjo teikti antstolės reikalaujamų išieškojimui visiškai nereikšmingų ir nereikalingų duomenų apie administravimo lėšų panaudojimą, o apie turimas banko sąskaitoje sukauptas lėšas, kurias būtų galima panaudoti administravimo išlaidoms dengti, antstolei informacija buvo pateikta, pripažintina, kad BUAB „Lingesta“ bankroto administratoriui D. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi bauda paskirta nepagrįstai. Ši teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos antstolės R. P. 2018-03-15 prašymas dėl baudos skyrimo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjos antstolės R. P. 2018-03-15 prašymo dėl baudos skyrimo BUAB „Lingesta“ bankroto administratoriui už antstolės reikalavimų nevykdymą netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis