- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- I-900-739/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Pareiškėjas
- R. J., Z. S., A. P., E. R.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- K. G.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų: Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Nijolės Čekanauskienės;
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.), E. R. skundą ir patikslintą skundus atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui K. G. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjai R. J., Z. S., A. P., E. R. (toliau – ir pareiškėjai, o R. J. – ir pareiškėjų astovas) Panevėžio apygardos administraciniame teisme atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos(toliau – ir NŽT), trečiajam suinteresuotam asmeniui K. G. pareiškė skundą, kuris teismo priimtas toje dalyje, kuria pareiškėjai prašė:1) įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytus sklypus nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, savivaldybės administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus žemės sklypus ginčo teritorijos schemoje pateikta apimtimi, įstatymo nustatyta tvarka atkurti į jį L. J. (po mirties), G. M. (po mirties) bei E. P. (P.) (po mirties) nuosavybės teises natūra(It.,2-5b.l.,90-94,135-137b.l.).Taip pat pareiškėjai pareiškė patikslintą(papildytą)skundą, kuris teismo buvo priimtas toje dalyje, kuria skundo pagrindu buvo nurodytos aplinkybės, kad teritorijos detaliuoju planu suplanuotoms automobilių parkavimo aikštelėms(ginčo teritorija Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra nustatytos sklypų ribos, yra nesuformuoti sklypai, juose nėra įregistruotų statinių, konkretaus visuomenės poreikio nėra, todėl priskirtinos grąžintinoms natūra ir kuria yra suformuoluoti reikalavimai įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytus sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus žemės sklypus ginčo teritorijos schemoje pažymėtus Nr. (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatyta tvarka atkurti į juos L. J. (po mirties), G. M. (po mirties) bei E. P. (P.) (po mirties) nuosavybės teises natūra(IIt., 43-46,99-101 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjai skunde ir jo papildyme(toliau procesiniai dokumentai yra įvardijami vienu žodžiu - skundas), pareiškėjų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad ginčo sklypai, kurie pareiškėjų teismui pateiktoje ginčo teritorijos schemoje, sudarytoje (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros pagrindinio brėžinio pagrindu, pažymėti indeksais Nr. (duomenys neskelbtini) – Nr. (duomenys neskelbtini) ( toliau – ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Panevėžio mieste, teritorijoje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusioje L. J., D., kuris yra L. J., E. P., G. J. M. tėvas. Pretendentai atkurti nuosavybės teises į L. J., D. žemę yra L. J. vaikai, kurių teisių perėmėjai - pareiškėjai šioje byloje. L. J. teisių perėmėjas yra sūnus R. J.. E. P. teisių perėmėjai yra sūnus A. P. ir duktė E. R., G. J. M. teisių perėmėja - duktė Z. S. Pareiškėjai siekia, kad į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant šiuos sklypus natūra. Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra prie sklypo (duomenys neskelbtini), jo plotas - 0,0524 ha. Sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra šalia sklypų (duomenys neskelbtini). Sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra prie sklypų, kurių adresai yra (duomenys neskelbtini), o sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra prie sklypo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai skunde ir pareiškėjų atstovas teismo posėdyje, remdamiesi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, 2002-05-10 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimo nuostatomis, teismų praktika, prašė skundą tenkinti ir paaiškino, kad 2003 – 2012 metais priimtais teismų sprendimais dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjams į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad šie sklypai yra detaliuoju planu suplanuoti ir priskirti automobilių stovėjimo aikštelėms bei kad detaliuoju planu buvo nustatytas visuomenės poreikis - sklypų reikalingumas bendroms gyventojų reikmėms. Tačiau pareiškėjai mano, kad Panevėžio miesto savivaldybė per pakankamai ilgą laiko tarpą neįgyvendino detaliojo plano sprendinių, nesuformavo sklypų automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, neįregistravo šių sklypų bei statinių šiuose sklypuose Nekilnojamojo turto registre. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia, todėl jis yra laisvas, neužstatytas, trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo leista jame įrengti automobilių stovėjimo aikštelės. Todėl pareiškėjai mano, kad praėjus nemažai laiko po teismų sprendimų priėmimo, aplinkybės pasikeitė ir visuomenės poreikis ginčo sklypams yra išnykęs, jie nebepriskiriami valstybės išperkamai žemei. Tačiau pareiškėjams kreipiantis į atsakovus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo teritoriją ir nurodant visuomenės poreikio išnykimą, kaip aplinkybę sudarančią pagrindą spręsti nuosavybės teisių į ginčo sklypus atkūrimo grąžinant juos natūra klausimą, atsakovai nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant sklypus natūra nesprendė, todėl pareiškėjai mano, kad jų nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemės sklypus natūra sprendimas yra vilkinamas ir nuosavybės teisės į ginčo sklypus turi būti atkurtos grąžinant ginčo sklypus natūra. Pareiškėjų atstovas taip pat mano, kad visuomenės poreikio sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvimą patvirtina 2015-08-25 Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimas(IIt.48-49b.l.).
Atsiliepimas
Atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovas atsiliepimuose į skundą ir teismo posėdyje su pareiškėjų skundu nesutiko bei remdamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatomis, 2002-05-10 Konstitucinio Teismo nutarimu, nurodė, kad Panevėžio miesto tarybos 2000 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr.4-8 buvo patvirtinta Kniaudiškių II-ojo mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūra, kuria numatytos automobilių stovėjimo aikštelės, reikalingos tenkinti visuomenės poreikiams, bendroms gyventojų reikmėms. Pareiškėjų prašomi grąžinti natūra žemės plotai patenka į detaliajame plane suplanuotas automobilių stovėjimo aikštelių teritorijas, automobilių stovėjimo aikštelės yra būtinos bendriems visų gyventojų poreikiams tenkinti, todėl ginčo žemės sklypai priskirtini valstybės išperkamai žemei. Atsakovo atstovas remiasi Panevėžio apygardos administracinio teismo 2003-01-25 sprendimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-07-05 nutartimi nustatytais prejudiciniais faktais ir mano, kad po teismų sprendimų priėmimo visuomenės poreikis gyventojų bendroms reikmėms naudoti automobilių stovėjimo aikšteles, įrengtas ar numatytas įrengti prie komercinės paskirties pastatų, yra išlikęs, todėl ginčo žemės sklypai negali būti traktuojami kaip laisva valstybinė žemė ir pareiškėjams negrąžinami. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti.
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos(toliau – ir NŽT) atstovas atsiliepimuose į skundą ir teismo posėdyje prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepimuose į skundą ir teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjai yra išreiškę aiškią valią, kad nuosavybės teisės į L. J. žemę jiems būtų atkurtos tik grąžinant žemę natūra. Atsakovas atliko visus jo kompetencijai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje priskirtus veiksmus. NŽT yra priėmusi sprendimus grąžinti pareiškėjams natūra 25,4744 ha ploto žemės sklypus, dėl kurių Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius NŽT Panevėžio skyriui perdavė duomenis ir patvirtintus žemės sklypų planus. Nuosavybės teisės pareiškėjams yra neatkurtos į 8,0864 ha ploto žemę. Į dalį žemės ploto pareiškėjams jau yra atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant už žemę vertybiniais popieriais. Tačiau pareiškėjai pageidauja, kad likusi žemė, į kurią nuosavybės teisės dar neatkurtos, jiems būtų grąžinama tik natūra. Atsakovas mano, kad nėra pagrindo įpareigoti NŽT iš anksto vykdyti įstatymą, nes Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui suformavus ir nustatyta tvarka patvirtinus skunde nurodytų žemės sklypų planus, NŽT ir taip yra įstatymais yra įpareigota atkurti į šiuos sklypus pareiškėjams nuosavybės teisę natūra. Atsakovas taip pat mano, kad kilęs ginčas jau buvo išspręstas anksčiau priimtais teismų sprendimais. Atsakovo atstovas akcentavo, kad detaliojo plano sprendinių dėl ginčo žemės sklypų priskyrimo automobilių aikštelėms įgyvendinimui nėra nustatyti terminai, be to, automobilių parkavimo aikštelės, išskyrus teritoriją Nr. (duomenys neskelbtini), jau yra įrengtos ir naudojamos bendroms gyventojų reikmėms. Atsakovas teigia, kad nors 2012-09-13 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu teritorija Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra, 0,0524 ha žemės sklypas, pripažinus jo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia, perėjo Lietuvos Respublikai, tačiau teismas šio žemės sklypo negražino pareiškėjams, nes buvo pripažinta, kad jis yra skirtas automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, todėl reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti. Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą ir teismo posėdyje su skundu nesutiko ir paaiškino, kad 10 metų vyko ginčai su pareiškėjais dėl sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl teisminių ginčų buvo sustabdyta trečiojo suinteresuoto asmens komercinio pastato, skirto pramoninių prekių parduotuvei ir viešbučiui, sklype (duomenys neskelbtini) ir automobilių stovėjimo aikštelės (sklype Nr. (duomenys neskelbtini)) statyba pagal parengtą projektą. Įsiteisėjus teismų sprendimams buvo leista tęsti pradėtą statybą. Trečiasis suinteresuotas asmuo savo lėšomis neatlygintinai bendroms gyventojų reikmėms pagal detalųjį planą jau yra įrengęs automobilių stovėjimo aikštelę sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojasi visi gyventojai ir kuri skirta komerciniams pastatams aptarnauti. Sklype Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pirkimo-pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, esama komercinio pastato konstrukcinių dalių, užimančių 153,5 kv.m. žemės plotą(IIt., 118 b.l.), tarp jų, įėjimo į komercinį pastatą laiptai, įvažiavimas neįgaliesiems, komercinio pastato cokolis ir kt. Sklypai yra skirti komerciniams pastatams aptarnauti, automobilių stovėjimo aikštelėms - bendroms gyventojų reikmėms, jiems visuomeninis interesas yra patvirtintas detaliuoju planu. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo skundą atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl galimybės formuoti bei atkurti nuosavybės teises į L. J., D. žemės sklypus natūra Panevėžio mieste (duomenys neskelbtini) gatvėse, teritorijoje suplanuotoje Panevėžio miesto tarybos 2000-04-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu detaliuoju planu - (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūra(toliau - ir Detalusis planas), pareiškėjų tvirtinimu, pasikeitus aplinkybėms, tai yra, paaiškėjus, kad ginčo teritorijai(sklypams) konkretaus ir aiškiai išreikšto visuomenės poreikio nėra.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ginčo sklypai yra teritorijoje, iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusioje L. J., D., kuris yra L. J., E. P., G. J. M. tėvas. Pretendentai atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą yra L. J., D. vaikai, kurių teisių perėmėjai yra pareiškėjai. L. J. teisių perėmėja buvo jo sutuoktinė I. P. J., kurios teises ir pareigas perėmė L. J. sūnus R. J. E. P. teisių perėmėjai yra jo sūnus A. P. ir duktė E. R., G. J. M. teisių perėmėja – jos duktė Z. S. Pareiškėjas R. J. pagal įgaliojimą ir perįgaliojimą atstovauja pareiškėjams Z. S., A. P., E. R. (1t, 7,17-26,167-168 b.l.).
Pareiškėjų prašomi suformuoti ir grąžinti nuosavybėn natūra sklypai yra pareiškėjų pažymėti (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros pagrindinio brėžinio kopijoje kaip teritorijos, kurių numeriai yra: (duomenys neskelbtini) (IIt., 47 b.l.). Iš pareiškėjų bei atsakovų pateiktų duomenų nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad: 1) sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,0524 ha ploto ir nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jis sudaro 524/1604 dalių žemės sklypo, un.Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, pagal Detalųjį planą jis patenka į suplanuotą automobilių stovėjimo zoną(It.,145-149,173-147,196b.l.; IIt.,111b.l.); 2)sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teritorijoje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, kuri Detaliuoju planu priskirta automobilių stovėjimo zonai – parkavimo aikštelė(It.,149, 173-147,196 b.l., IIt. 111b.l.); 3)sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teritorijoje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, kuri Detaliuoju planu priskirta automobilių stovėjimo zonai; 4)sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teritorijoje prie žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, kuri Detaliuoju planu suplanuota kaip automobilių stovėjimo zona – parkavimo aikštelė(It.,8b.l., 196 b.l., ( IIt.110 b.l.ginčo teritorija pavaizduota per ilga, ji baigiasi maždaug ties (duomenys neskelbtini) namo pabaiga)), 111 b.l.); 5) sklypai pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra teritorijoje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, kuri Detaliuoju planu suplanuota kaip automobilių stovėjimo zona - parkavimo aikštelės(It.149,196 b.l.,IIt.110-111b.l.).
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas(toliau – ir Atkūrimo įstatymas) ir jį detalizuojančios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, nuostatos.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-640/2007 ir kt.). Žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; jeigu yra požymiai, jog prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardytas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-263/2003; 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-440/2013).
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams atsisakoma atkurti nuosavybės teises į ginčo teritoriją jų pageidaujamu būdu, tai yra atkuriant nuosavybės teisę į žemę natūra, nes šiai teritorijai Detaliuoju planu nustatytas visuomenės poreikis.
Pareiškėjai pripažįsta, kad ginčai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) teismų jau buvo išspręsti, teismams konstatavus, kad ginčo teritorijai Detaliuoju planu nustatytas visuomenės poreikis, tačiau jie skundą grindžia argumentais, kad ginčo teritorijai šiuo metu nebėra realaus bei pagrįsto visuomenės poreikio; jis išnyko, nes Panevėžio miesto savivaldybės administracija per pakankamai ilgą laikotarpį neįgyvendino Detaliojo plano sprendinių.
Nagrinėjamoje byloje yra aktualūs teismų sprendimai, priimti Panevėžio apygardos administracinio teismo byloje Nr. 1-007-01-2003 ir Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-144-425/2009. Vadovaujantis byloje surinktais įrodymais bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad I. P. J., E. P. bei G. J. M., kurių teisių perėmėjai yra pareiškėjai, administracinėje byloje Nr.1-007-01-2003 kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu, be kita ko, prašydamos įpareigoti Panevėžio apskrities viršininko administraciją per du mėnesius ar kitą panašų teismo nustatytą terminą atkurti L. J. (po mirties), E. P. ir G. J. M. nuosavybės teises natūra į L. J., D., asmeninės nuosavybės teisėmis valdytame 25,5565 ha ploto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 0,5995 ha žemės sklypus, numatytus automobilių parkavimo aikštelėms, pagal Panevėžio miesto tarybos 2000-04-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūrą (I t., 65-74b.l.). Panevėžio apygardos administracinis teismas 2003-01-22 sprendime konstatavo, kad žemės sklypai (0,5995 ha bendro ploto), pagal Detalųjį planą numatyti automobilių parkavimo aikštelėms, reikalingi tenkinti visuomenės poreikius – bendras gyventojų reikmes, todėl natūra negrąžintini. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003-03-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-263/2003 Panevėžio apygardos administracinio teismo 2003-01-22 sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte, žemės sklypas negrąžinamas natūra, o yra valstybės išperkamas. Taigi, teismų sprendimais konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūroje nurodyti 0,5995 ha bendro ploto žemės sklypai numatyti automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, o tarp jų, ir šioje byloje ginčo sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) yra skirti gyventojų reikmėms ir todėl pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą yra valstybės išperkami.
Pareiškėjai taip pat buvo pareiškę ieškinį bendros kompetencijos teisme atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio apskrities viršininko administracijai, K. G., Z. G., ir kitiems - tretiesiems asmenims(Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-144-425/2009).
Civilinėje byloje pareiškėjai, be kitų reikalavimų, prašė panaikinti 2006-07-31 Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutartį, sudarytą tarp Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir K. G.; panaikinti 2006-08-02 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus K. G. išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros dalį, kuria sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas 0,0524 ha žemės sklypas ir prie sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) numatytos automobilių stovėjimo aikštelės; pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūra numatytos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nėra valstybės išperkamos pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, nes nėra nustatytas konkretus ir aiškus visuomenės poreikis; įpareigoti Panevėžio apskrities viršininko administraciją ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti bei patvirtinti laisvoje(neužstatytoje) žemėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) bei prie (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste, žemės sklypo planą ir atkurti nuosavybės teises natūra L. J. (po mirties), E. P. (po mirties), G. J. M. (po mirties) pagal pridedamą schemą nurodytose teritorijose: 260 kv.m ploto teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtoje ribų lūžių taškais 1-2-18-17-19; 137kv.m.ploto teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtoje ribų lūžių taškais 15-16-17-18; 245 kv.m. ploto teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtoje ribų lūžių taškais 2-3-13-12-15-18; 279 kv.m.ploto teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtoje ribų lūžių taškais 9-10-11-12-13-14; 672 kv.m.ploto teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtoje ribų lūžių taškais 3-6-7-8-9-14-13; 239 kv.m., ploto teritorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtoje ribų lūžių taškais 3-4-5-6; įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pradėti procedūras detaliajam planui parengti 921 kv.m. ploto teritorijoms, esančioms Panevėžyje (duomenys neskelbtini) (teritorijos Nr. (duomenys neskelbtini)), detalųjį planą atlikus ir patvirtinus, pateikti Panevėžio apskrities viršininko administracijai, įpareigoti Panevėžio miesto savivaldybę per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus ir juos pateikti Panevėžio apskrities viršininko administracijai teritorijoms Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti Panevėžio apskrities viršininko administraciją per 6 mėnesius nuo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos parengto, patvirtinto detaliojo plano bei sklypų planų schemoje nurodytoms teritorijoms Nr. (duomenys neskelbtini) (bendras plotas-1832 kv.m.)pateikimo atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra L. J. (po mirties), E. P. (po mirties), G. J. M. (po mirties).
Panevėžio apygardos teismas 2009-10-02 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-144-425/2009 pareiškėjų ieškinį atmetė. 2012-09-13 Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas civilinę bylą, priėmė sprendimą(civilinė byla Nr.2A-1182/2012), kuriame nustatė, kad Panevėžio miesto taryba 2000-04-26 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ‚Dėl (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu prie K. G. nuosavybės teise priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste(Detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) priskyrė 0,0524 ha žemės sklypą. Prijungta sklypo dalis buvo numatyta automobilių stovėjimo aikštelių įrengimui prie K. G. nuosavybės teise priklausančio prekybos centro. Detaliuoju planu prie sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) numatytos automobilių stovėjimo aikštelės. Teismas, vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, nustatė, kad žemės sklypas, į kurį ieškovai siekė atkurti nuosavybės teisę ir kuris Detaliuoju planu buvo priskirtas automobilių parkavimo aikštelėms, yra valstybės išperkamas, nes Detaliuoju planu konstatuotas jo reikalingumas visuomenės poreikiams – bendroms gyventojų reikmėms. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo sklypui(šioje nagrinėjamoje byloje - tai sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini)), visuomenės poreikio nebuvo ar jis yra išnykęs, ir atmetė ieškovų reikalavimą dėl Detaliojo plano korektūros dalies panaikinimo. Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pagal 2006-07-31 Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutartį K. G. įsipareigojo savo lėšomis įrengti automobilių stovėjimo aikštelę skirtą bendram naudojimui be apribojimų, nenaudoti aikštelės pasipelnymo tikslu, o nustojus eksploatuoti aikštelę – informuoti savivaldybę ir be papildomų sąlygų perduoti aikštelę su įrenginiais savivaldybei. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad šia sutartimi buvo patvirtinta, jog nenuginčytais Detaliojo plano sprendiniais dėl 0,0524 ha sklypo priskyrimo K. G. sklypui (duomenys neskelbtini) Panevėžyje(Detaliajame plane sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teritorijų prie Detaliajame sklype pažymėtų Nr. (duomenys neskelbtini) sklypų priskyrimo automobilių stovėjimo aikštelėms parkavimui, yra išreikštas ir administracinių teismų (Panevėžio apygardos administracinio teismo adm. byla Nr.1-007-01-2003, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr.A-11-263-03) konstatuotas visuomenės poreikis parkavimo aikštelei, kuris yra išlikęs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas paminėtą civilinę bylą kasacine tvarka, 2011-12-09 nutartyje nustatė, kad žemės sklypas( nagrinėjamoje byloje tai žemės sklypas Nr.1) pagal detalųjį planą pripažintas būtinu visuomenės poreikiams tenkinti, tai yra automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, negali būti grąžintas pretendentams, atkuriant nuosavybės teises natūra, kaip ir negali būti perleistas kito asmens nuosavybėn, nes reikalingas bendroms gyventojų reikmėms. Taigi, remdamasis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, Lietuvos apeliacinis teismas ne tik pripažino negaliojančia 2005-04-08 žemės pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią K. G. buvo įgijęs nuosavybėn 0,0524 ha žemės sklypą ( šioje nagrinėjamoje byloje tai sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)), bet, konstatavęs Detaliuoju planu šiam sklypui išreikštą ir išlikusį visuomenės poreikį, atmetė ieškovų reikalavimą atkurti nuosavybės teises natūra į šį sklypą. Likusioje dalyje Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti 2009-10-02 Panevėžio apygardos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškinys.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo(toliau - ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010 ir kt.). ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus sprendimui nebereikia įrodinėti, be to, šalys jau negali tokių faktų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011 ir kt.).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, prejudiciniais faktais laikomos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje byloje nustatyti faktai pripažįstami prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012 ir kt.). Teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015m.rugsėjo 21 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-2148-520/2015).
Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau paminėtose bylose ir šioje administracinėje byloje dalyvavo tos pačios šalys, iš esmės buvo tas pats įrodinėjimo dalykas, teismas sprendžia, kad egzistuoja visos sąlygos pripažinti minėtose administracinėje ir civilinėje bylose teismų nustatytus faktus prejudiciniais nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Pareiškėjai skundą grindžia argumentuodami, kad po teismų sprendimų priėmimo jau yra praėję nemažai laiko ir ginčo žemės sklypams nebėra visuomenės poreikio, dėl kurio jie pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą būtų pripažįstami valstybės išperkama žeme. Be to, pareiškėjai teigia, kad Detaliojo plano sprendiniai yra neįgyvendinti. Šiuos pareiškėjų argumentus paneigia byloje surinkti įrodymai: ginčo teritorijų ortofotonuotraukos, fotonuotraukos, (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros brėžinys su jame pažymėtais prie ginčo sklypų esančių užstatytų sklypų adresais(It.179 b.l., IIt., 110,111,119 b.l.). Liudytojo S. M. parodymai patvirtina, kad ginčo žemės teritorijos – automobilių stovėjimo aikštelės(sklypai Nr. (duomenys neskelbtini)), suplanuotos (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano sprendiniais, yra įrengtos prie komercinės paskirties pastatų, kuriuose veikia parduotuvės, kavinės, prekybos centrai ir kiti komercinės paskirties objektai, šios aikštelės yra dengtos asfaltbetoniu, yra įrengti asfaltbetoniu dengti įvažiavimai į šias aikšteles ir išvažiavimai iš jų. Taigi, daroma išvada, kad automobilių stovėjimo aikštelės yra įrengtos, jos buvo ir tebėra naudojamos visų gyventojų, reikmėms. Atvykę apsipirkti į parduotuves, maitinimo įstaigas, ar į kitus komercinėje zonoje esančius komercinės paskirties objektus, gyventojai šiose aikštelėse stato automobilius, taip pat aikštelės yra naudojamos komercinius objektus aptarnaujančio, tiekimą vykdančio transporto parkavimui ir kitoms reikmėms, tai yra visuomenės poreikiams tenkinti. Detaliajame plane automobilių stovėjimo aikštelėms prisiskirtoje teritorijoje(žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini)) prie trečiajam suinteresuotam asmeniui K. G. priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kartu su komercinio pastato, skirto pramoninių prekių parduotuvei ir viešbučiui, statyba yra suprojektuota statyti ir automobilių stovėjimo aikštelė(žr. prie bylos pridėtą L.P. įmonės parengtą Komercinio pastato Panevėžyje (duomenys neskelbtini) projektą), o K. G. ir Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2006-07-31 yra sudarę Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutartį, kuri yra galiojanti ir pagal kurią K. G. savo lėšomis yra įsipareigojęs įrengti automobilių stovėjimo aikštelę skirtą bendram naudojimui be apribojimų ir atlikti kitus projekte numatytus darbus(IIt, 50 b.l.). Pareiškėjai nurodo, kad visuomenės poreikis yra išnykęs, nes iki šiol sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelės nėra įrengtos. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad R. J., J. P. ir G. J. M. su ieškiniu, pagal kurį iškelta civilinė byla buvo išspręsta nagrinėjamoje byloje aptartais 2009-10-02 Panevėžio apygardos teismo sprendimu bei 2012-09-13 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, į teismą kreipėsi dar 2006 metais. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovų prašymą Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4707-73/2006 2006-08-10 nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė Panevėžio apskrities viršininko administracijai, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir tarybai, K. G. žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste, greta (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste esančiose teritorijose, Detaliuoju planu numatytose automobilių stovėjimo aikštelėms, atlikti veiksmus, kuriais būtų keičiamas žemės sklypų teisinis statusas, būtų derinami ir tvirtinami teritorijų planavimo dokumentai, statinių projektai ir išduodami leidimai statiniams statyti, leidimai žemės kasinėjimo darbams, o jei tokie leidimai išduoti – sustabdė jų galiojimą, taip pat iki teismo sprendimo įsiteisėjimo uždraudė minėtame žemės sklype statyti bet kokius statinius ir atlikti kasinėjimo darbus, uždraudė šiuos sklypus perleisti tretiesiems asmenims(Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-4704-73/2006, kurios vėlesni numeriai yra: 2-70-589/2007, 2-19-589/2008 ir kuri 2008-10-08 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir jai Panevėžio apygardos teismo yra suteiktas Nr. 2-144-425/2009).
Taigi, atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į tai, kad dėl pareikšto ieškinio ir pagal jį iškeltoje civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, K. G. neturėjo galimybės vykdyti Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl automobilių stovėjimo aikštelės įrengimo, šių įsipareigojimų nevykdymas nereiškia, jog nebėra visuomenės poreikio automobilių stovėjimo vietoms įrengti. Galiojančiu Detaliuoju planu ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) priskirtas užstatomam ir K. G. nuosavybės teise priklausančiam sklypui Detaliajame plane pažymėtam Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šis sklypas tiek iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, tiek ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės patenka į Detaliuoju planu suprojektuotą automobilių stovėjimo zoną. Iš bylos II tome 110 lape esančios ortofotonuotraukos, kurioje aiškiai matyti sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) dabartinė situacija, nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės jau yra įrengta, o iš šios ortofotonuotraukos ir (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūros brėžinio (II t.,111b.l.) bei kitų bylos duomenų((IIt.,118-119,123b.l.) nustatyta, kad sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) ribojasi su trečiajam suinteresuotam asmeniui K. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini) ties sklypų riba teisėtai pastatytu K. G. priklausančiu komercinės paskirties pastatu ir, be kita ko, yra naudojamas patekimui į šį pastatą. Taigi, nors 2012-09-13 Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia 2005-04-08 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, pagal kurią 0,0524 ha žemės sklypą buvo įgijęs K. G., ir bylos nagrinėjimo metu sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, tačiau, kaip jau minėta, Detaliuoju planu, kurio sprendiniai teismų nepanaikinti, jis yra priskirtas K. G. nuosavybės teise priklausančiam užstatomam sklypui bei automobilių stovėjimo zonai(parkavimo aikštelėms). Taip pat svarbu pažymėti, kad civilinėje byloje (Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-144-425/2009; Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-1182/2012) pareiškėjai, siekdami, kad jiems būtų grąžinta nuosavybėn žemė(sklypai Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, teigė, kad nebėra visuomenės poreikio automobilių stovėjimo vietoms įrengti, tačiau teismų sprendimuose tokie pareiškėjų argumentai nebuvo pripažinti pagrįstais ir nuspręsta, kad tebėra išlikęs Detaliajame plane išreikštas visuomenės poreikis. Nagrinėjamoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad sustabdytą pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės statybą tęsti leista 2011-05-11(It., 172 b.l., IIt.,5, 56 b.l.). Nors pareiškėjų atstovas, įrodinėdamas, kad minėtiems žemės sklypams visuomenės poreikis neišliko, remiasi 2015-05-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus raštu (IIt. 6 b.l.) bei Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus 2015-08-25 Nr. (duomenys neskelbtini) Nutarimu atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones(IIt.48-49b.l.), tačiau šie dokumentai nepaneigia, nei teismų nustatytų prejudicinių faktų, nei tebesančio visuomenės poreikio ginčo sklypams. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte nurodant apie nepritarimą dėl automobilių stovėjimo aikštelės rengimo valstybinėje žemėje, nėra motyvuojama jokiomis kitomis aplinkybėmis, o tik informuojant K. G. apie tai, kad dėl sklypų pareiškėjams formavimo toje valstybinėje žemėje vyksta ginčas Panevėžio apygardos administraciniame teisme, tai yra daroma nuoroda į šioje byloje nagrinėjamą ginčą. O iš paminėtame Panevėžio apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarime išsamiai aprašyto pareiškėjo R. J. prašymo dėl viešojo intereso gynimo turinio bei paties nutarimo argumentų nustatyta, kad prokuroras nagrinėjo pareiškėjo prašymą ginant viešą interesą kreiptis į teismą dėl 2006-07-31 Susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo sutarties tarp Panevėžio miesto savivaldybės administracijos ir K. G., 2006-08-02 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus K. G. išduoto statybos leidimo panaikinimo, tam tikrų žemės sklypo, un.Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, įrašytų Nekilnojamojo turto registre, panaikinimo ir nusprendė atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal R. J. prašymą. Taigi, prokuroras nesprendė dėl nagrinėjamoje byloje paminėtuose teismų sprendimuose nustatyto visuomenės poreikio ginčo sklypams buvimo ir/ar išlikimo.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai nevilkina sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypus natūra priėmimo, nes sprendė, kad ir šiuo metu egzistuoja Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos aplinkybės, kurioms esant negalimas nuosavybių teisių atkūrimas į ginčo teritoriją pareiškėjų pageidaujamu būdu. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas pareiškėjų skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.