- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- 2A-278-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03674-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Jolanta Gailevičienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- D. K., BIĮ „Airton consultants“
- Ieškovas
- UAB „Ekspress Disel Service“
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-278-163/2016
Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė (Proceso Nr. 2-06-3-03674-2014-8)
2016 m. vasario 25 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ekspress Disel Service“ ieškinį atsakovui D. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos ir komunalinio aptarnavimo mokesčių priteisimo ir pagal atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei UAB „Ekspress Disel Service“, atsakovei BIĮ „Airton consultants“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Viresita“, dėl turto priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, išvadą byloje teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo teismo iškeldinti atsakovą iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (naujas pavadinimas (duomenys neskelbtini), Klaipėda), priteisti iš atsakovo visus komunalinio patarnavimo mokesčius už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (naujas pavadinimas (duomenys neskelbtini), Klaipėda), išlaikymą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo dėl atsakovo iškeldinimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2014-02-25 turto priėmimo–perdavimo aktu perėmė neribotos civilinės atsakomybės bankrutavusios individualios įmonės „Airton consultants“ savininko atsakovo D. K. varžytynėse neparduotą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovė nuosavybės teisę įregistravo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. 2014-03-05 ieškovės atstovas nuvyko apžiūrėti buto, tačiau su atsakovu D. K. susisiekti bei perimti buto raktų nepavyko, atsakovas geranoriškai atlaisvinti buto neketina.
Atsakovas D. K. pateikė priešieškinį, kurį vėliau patikslino, juo prašo teismo panaikinti 2014-02-25 turto priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo BIĮ „Airton consultants“ bankroto administratorius perdavė, o ieškovė priėmė varžytynėse neparduotą neribotos civilinės atsakomybės bankrutavusios individualios įmonės „Airton consultants“ savininko atsakovo D. K. turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už 72000,00 Lt, taikyti restituciją ir įpareigoti BIĮ „Airton consultants“ bankroto administratorę UAB „Viresita“ grąžinti ieškovei 31503,23 Lt. Nurodė, kad ginčijamas turto priėmimo–perdavimo aktas pripažintinas negaliojančiu, kadangi atsakovas augina tris nepilnamečius vaikus, kurie faktiškai gyvena bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kito būsto neturi, todėl nukreipti išieškojimą į vienintelį atsakovo būstą nebuvo teisinio pagrindo. Taip pat nurodė, kad butas ieškovei perduotas už pernelyg mažą kainą: butas įvertintas 72000 Lt, nors interneto erdvėje šiame rajone butų kainos yra dvigubai didesnės. Be to, apie įvykusias turto varžytynes atsakovas sužinojo tik susipažinęs su civiline byla Nr. B2-99-253/2014, dėl ko skolininko teisės buvo pažeistos ir informavimo apie paskelbtas varžytynes aspektu.
Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo komunalinio aptarnavimo mokesčius, kadangi teisme 2015-09-15 buvo gautas ieškovės atsisakymas nuo šios ieškinio dalies (LR CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.). Kitą ieškinio dalį teismas tenkino, priešieškinį atmetė ir priėmė sprendimą iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei UAB „Ekspress Disel Service“ nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda; priteisti iš atsakovo 41,71 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Ekspress Disel Service“; netenkinti ieškovės UAB „Ekspress Disel Service“ prašymo dėl baudos atsakovui skyrimo; priteisti iš atsakovo 41 Eur žyminio mokesčio bei 6,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai; grąžinti ieškovei UAB „Ekspress Disel Service“, į. k. (duomenys neskelbtini), 31,28 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2014-03-25 AB „Swedbank“, žyminio mokesčio grąžinimą pavedė vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos. Sprendimo dalį dėl turto priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu teismas motyvavo tuo, kad atsakovas nenurodė jokių imperatyviųjų teisės normų, kurios buvo pažeistos ginčijamu aktu, nenurodė, kaip buvo pažeistos viešosios tvarkos ir geros moralės normos. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-208-196/2015 nurodė, kad nors pagrindas buto nuosavybės teisėms BIĮ „Airton consultants“ kreditorei UAB „Ekspress Disel Service“ buvo Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-10 nutartis (kartu su kreditorių susirinkimo nutarimu), kuri vėliau buvo panaikinta, tačiau turto priėmimo perdavimo aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jei BIĮ „Airton consultants“ prašymas leisti išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turimo turto būtų nepagrįstas, ko šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas nenustatė. Sprendimo dalį dėl iškeldinimo teismas motyvavo tuo, kad vadovaujantis LR CK 4.98 straipsniu bei byloje susiklosčiusiomis aplinkybėmis, byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovės nuosavybės teisė į ginčo turtą yra įrodyta rašytine bylos medžiaga, Nekilnojamojo turto registro duomenimis. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų atsakovo D. K. naudojimosi butu teisėtumą. Teismas ieškovo reikalavimą ir sprendimo dalį dėl baudos skyrimo motyvavo tuo, kad vadovaudamasis LR CK 1.137 ir LR CPK 95 straipsniais teismas nekonstatavo atsakovo piktnaudžiavimo teisėmis fakto, t. y. šalies nesąžiningumo, kadangi negalima daryti neginčijamos išvados, kad atsakovas sąmoningai, suvokdamas, jog jo reikalavimas iš tiesų yra nepagrįstas, pateikė aiškiai nepagrįstą priešieškinį, sąmoningai ir nesąžiningai vilkino bylos nagrinėjimą. tuo siekdamas ne apginti galimai pažeistą teisę, o sukelti ieškovei trukdžių, todėl baudos neskyrė.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo priešieškinį visiškai. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes. Teismas nepasisakė dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, jog pasirašant priėmimo–perdavimo aktą nebuvo atsižvelgta į jo mažamečių vaikų interesą ir buvo pažeisti LR CPK 124, 663 str., Vaikų teisių apsaugos įstatymas, Jungtinių tautų vaiko teisų konvencijos 3, 27, 41 straipsniai, nes turto priėmimo–perdavimo akto metu ginčijamame bute gyveno atsakovas su trimis mažamečiais vaikais. Ši aplinkybė užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Taip pat atsakovas nurodo, kad turtas parduotas už pernelyg žemą kainą, nors interneto erdvėje šiame rajone butų kainos yra kelis kartus didesnės. Teismas nevertino ir atsakovo argumento apie vykusias turto varžytynes, kad atsakovas apie vykusias turto varžytynes sužinojo tik susipažinęs su civiline byla Nr. B2-99-253/2014. Dėl žyminio mokesčio atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis augina tris nepilnamečius vaikus, bankroto proceso metu neteko turėto būsto, kito nekilnojamojo turto neturi, iki šiol atsakovo finansinė padėtis nėra pakitusi, todėl atsakovas turėtų būti atleistas nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimu ieškovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais bei nurodo, kad atsakovo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nėra pateikta konkrečių įrodymų ar teisinių argumentų skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl asmens iškeldinimo iš buto. Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu iškeldinti atsakovą iš jai nuosavybės teise priklausančio buto, kadangi turto priėmimo–perdavimo aktu buvo perimtos atsakovui priklausančio buto nuosavybės teisės į varžytynėse neparduotą turtą. Ieškovės nuosavybės teisė įregistruota VĮ Registrų centre. Atsakovas priešieškiniu prašo panaikini turto priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo bankroto administratorius perdavė, o ieškovė priėmė varžytynėse neparduotą atsakovui nuosavybės teise priklausantį butą, taikyti restituciją ir įpareigoti bankroto administratorių grąžinti ieškovei 31 503,23 Lt. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą.
Dėl turto priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-08-13 nutartimi iškėlė BIĮ „Airton consultants“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2010-08-24, o 2011-04-21 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. BIĮ „Airton consultants“ 2014-01-28 kreditorių susirinkimo metu kreditoriai antruoju darbotvarkės klausimu sprendė dėl įmonės savininko turto perdavimo ir priėmė nutarimą pagal ĮBĮ 33 straipsnio 2 dalį perduoti kreditorės UAB „Ekspress Disel Service“ nuosavybėn atsakovui priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)), Klaipėdoje, kai tik kreditorė UAB „Ekspress Disel Service“ perves į bankrutavusios įmonės sąskaitą 31 503,23 Lt, kuriuos administratorius įpareigojamas paskirstyti ĮBĮ nustatyta tvarka, t. y. administravimo išlaidoms padengti ir kitiems bendrovės kreditoriams, išskyrus pačią UAB „Ekspress Disel Service“, kuriai realizavus turtą už 72 000 Lt ir tektų likusieji 40 496,77 Lt (72 000 – 31 503,23 Lt), kurie pardavus butą, būtų tekę administravimo išlaidoms ir kitų kreditorių reikalavimams proporcingai padengti. Duomenų apie tai, kad šis kreditorių susirinkimo nutarimas būtų nuginčytas, nėra. Klaipėdos apygardos teismas 2014-02-10 nutartimi, tenkindamas BIĮ „Airton consultants“ prašymą, leido nukreipti išieškojimą į BIĮ „Airton consultants“ savininko atsakovo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Dėl šios teismo nutarties atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2014-05-22 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-10 nutartį panaikino ir klausimą dėl leidimo nukreipti išieškojimą į BIĮ savininko turtą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas 2014-10-06 nutartimi vėlgi leido nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės BIĮ „Airton consultants“ savininko D. K. 50,82 kv. m butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), panaikino visus areštus, taikytus šiam butui. Dėl šios teismo nutarties atsakovas pateikė atskirąjį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2015-02-19 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2014-10-06 nutartį paliko nepakeistą. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal 2014-02-25 turto priėmimo–perdavimo aktą BIĮ „Airton consultants“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Viresita“, kuri veikė pagal Klaipėdos apygardos teismo 2010-08-13 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. B2-1906-253/2010, vadovaudamasi 2014-01-28 kreditorių susirinkimo nutarimu, Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-99-253/2014, kuria leista nukreipti išieškojimą į neribotos civilinės atsakomybės BIĮ „Airton consultants“ savininko D. K. butą su rūsiu, perdavė, o UAB „Ekspress Disel Service“ priėmė varžytynėse neparduotą BIĮ „Airton consultants“ savininkui D. K. priklausantį butą. Turtas buvo perduotas ir priimtas už 2013-10-16 varžytynėms nustatytą šio turto pradinę pardavimo kainą – 72 000 Lt. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad nuo 2014-03-05 butas nuosavybės teise priklauso ieškovei UAB „Ekspress Disel Service“ pagal 2014-02-25 priėmimo–perdavimo aktą.
Įvertinus šias faktines aplinkybes matyti, kad byloje taikytas LR įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnis, numatantis, kad neparduotas turtas gali būti perduodamas kreditoriams, o turto perdavimo aktą tvirtina administratorius. Tačiau vadovaujantis LR CPK 664 straipsnio 4 dalimi, teismas skolininko prašymu po to, kai butas išieškant sumas yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, būtino šeimos poreikiams patenkinti. Tai teismas nustato, atsižvelgdamas į vaikų interesus.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo nurodytų faktinių aplinkybių, jog pasirašant priėmimo–perdavimo aktą nebuvo atsižvelgta į jo mažamečių vaikų interesą ir buvo pažeisti LR CPK 124, 663 straipsniai, Vaikų teisių apsaugos įstatymas, Jungtinių tautų vaiko teisų konvencijos 3, 27, 41 straipsniai, nes turto priėmimo–perdavimo akto parengimo/pasirašymo metu ginčijamame bute gyveno atsakovas su trimis mažamečiais vaikais. Ši aplinkybė užfiksuota antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas 2015-03-31 teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, – iki bylos išnagrinėjimo leisti atsakovui kartu su nepilnamečiais vaikais gyventi ginčo bute, nurodė, kad su nepilnamečiais vaikais laikinai gyvena nuomojame bute, kas apsunkina vaikų auklėjimą, priežiūrą, mokymosi sąlygas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-03 nutartimi prašymą atmetė, kadangi prašymas nesusijęs su byloje kilusiu ginču, todėl laikinosios apsaugos priemonės neatliktų savo funkcijos. Analogiškas prašymas buvo pateiktas ir anksčiau – 2014-06-11, tačiau pirmosios instancijos teismas jo netenkino. Apeliantas teigia, kad byloje yra pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, jame užfiksuota, kad ginčo bute yra žaislų, sąsiuvinių, knygų, sukabinti vaikiški rūbai, koridoriuje stovi vaikiški batai, o kambaryje stovėjo vaikiška lova. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolio pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra vertintinas kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais ir nėra prioritetinis, kadangi antstolė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustato faktinę situaciją, tačiau galutinė išvada nėra teikiama. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant aplinkybę, ar turto priėmimo–perdavimo akto parengimo metu buvo susiklosčiusi situacija, kad vaikai faktiškai gyveno ginčo bute, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta su atsakovu nėra nustatyta, o pats atsakovas nurodo, kad santuoka su vaikų motina nėra įregistruota, jie gyvena atskirai. Taip pat atsakovas nurodo, kad yra jūreivis, o tai reiškia, kad atsakovo darbo pobūdis neleidžia jam nuolatos būti ir prižiūrėti vaikus, todėl yra pagrindas abejoti, ar vaikai iš tiesų nuolat faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini) g.), kadangi atsakovo pateikti faktai prieštarauja vieni kitiems. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto apeliacinio skundo argumentu, kad turto priėmimo–perdavimo akto pasirašymo metu nebuvo atsižvelgta mažamečių vaikų interesus, kadangi atsakovas nepateikė neginčytinų įrodymų, jog vaikai tuo metu faktiškai gyveno pas atsakovą, todėl nėra pagrindo pripažinti turto priėmimo–perdavimo akto negaliojančiu.
Taip pat atsakovas nurodo, kad turtas parduotas už pernelyg žemą kainą, nors interneto erdvėje šiame rajone butų kainos yra kelis kartus didesnės.
Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2010-08-13 nutartimi iškėlė BIĮ „Airton consultants“ bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2010-08-24, o 2011-04-21 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama. Taigi butas buvo parduodamas iš varžytynių nuo 2011 metų, ilgą laiką buto niekas nepirko, todėl kaina ne kartą buvo mažinama. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė duomenų apie tai, jog IĮ ‚Airton consultants“ bankroto byloje atsakovas būtų skundęs kreditorių nutarimus ar atliktus buto vertės vertinimus. Taigi darytina išvada, kad atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti prielaidą, kad butas buvo parduotas ne pagal pardavimo metu buvusią rinkos kainą, todėl atsakovo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio.
Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nevertino ir atsakovo argumento apie vykusias turto varžytynes, kad atsakovas apie vykusias turto varžytynes sužinojo tik susipažinęs su civiline byla Nr. B2-99-253/2014.
Byloje įvertinus tas aplinkybes, kad bankroto byla IĮ „Airton consultants“ iškelta dar 2010-08-13, o atsakovui priklausantis turtas iš varžytynių buvo pardavinėjimas nuo 2011 metų, o nepardavus turto priėmimo–perdavimo aktu perduotas kreditoriams tik 2014-02-25 Klaipėdos apygardos teismo 2014-02-10 nutarties pagrindu, atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog nebuvo informuotas apie kreditorių susirinkimuose priimtus sprendimus, todėl šis atsakovo argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, todėl atmestinas (LR CPK 178 str.).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl atsakovo priešieškinio. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apelianto nurodytų apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą nepakeistą.