- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-1144-856/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių lyra“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10255-907/2016, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių lyra“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo D. D. priteisti 2838,49 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, areštavo ne didesnei kaip 2838,49 Eur sumai atsakovui D. D. priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant perleisti kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovui D. D. priklausiančias turtines teises bei pinigines lėšas, esančias banko atsiskaitomosiose sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leisdamas atsiskaityti su ieškove UAB „Šiaulių lyra“ ir disponuoti 1 MMA būtiniausiems poreikiams tenkinti.2016 m. spalio 25 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas atsakovo D. D. atskirasis skundas, kuriame atsakovas prašė panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – D. D. atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti, siekiant proceso ekonomiškumo, pačiam pirmosios instancijos teismui pasinaikinti nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 28 d. nutartimi atsakovo atskirąjį skundą tenkino, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo D. D. atžvilgiu, ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ nepateikė teismui duomenų, pagal kuriuos būtų galima daryti išvadą, jog atsakovo D. D. finansinė būklė tokia bloga, kad jis negalėtų įvykdyti teismo sprendimo. Priešingai, iš atsakovo atstovo pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovas nuosavybės teise valdo pakankamai ir didelės vertės nekilnojamojo turto objektų, todėl negalima tvirtinti, jog jo finansinė būklė yra bloga.
6. Teismo vertinimu, ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo veiksmus, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad jis akivaizdžiai siekia ir sieks apsunkinti kreditoriui palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymą. Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių realios grėsmės teismo procesiniam sprendimui egzistavimą.
7. Teismas konstatavo, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į šalies finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti, ar yra pagrįsta ir tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir priimti naują nutartį – tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovė ieškinyje nurodytą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tiek didele ieškinio suma, tiek faktinėmis aplinkybėmis, jog kyla akivaizdi grėsmė, kad atsakovas apsunkins arba padarys neįmanomu ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, perleis kitiems asmenims arba kitaip suvaržys atsakovo turimą turtą, ką patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovo nesąžiningumą, išieškant ieškinio sumą iš UAB „Amžinasis ratas“ apie antstolio teisėtų nurodymų visišką ignoravimą ir nepaisymą, apie sąmoningą Šiaulių apylinkės teismo 2014-10-29 sprendimo nevykdymą, apie neteisėtą turto perleidimą iki bankroto bylos BUAB „Amžinasis ratas“ iškėlimo, apie nepagrįstus pinigų išėmimus iš bendrovės kasos ir kt.
8.2. Kaip matyti iš pridėtos Šiaulių apylinkės teismo 2014-06-20 nutarties medžiagoje Nr. 41-At-681-14 dėl D. D. veiksmų ir galimo turto slėpimo nuo antstolio ir ieškovo, ankstesniu atveju buvo netgi pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas dar kartą patvirtina D. D. veiksmų nesąžiningumą ir tendencingumą bei neteisėtumą, antstoliams išieškant skolas ieškovės naudai.
8.3. Įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas D. D. buvo ir yra nusiteikęs konkrečiai prieš ieškovę ir skolos ieškovei grąžinimą, sąmoningai nevykdė sprendimo ir dėjo pastangas, kad antstolei teismo priteistos skolos išieškojimas būtų kuo sudėtingesnis, o tokio elgesio pavyzdys ir motyvai nėra ir negali būti pagrindu išvengti civilinės atsakomybės.
8.4. Nors atsakovas ir žinojo, kad UAB „Amžinasis ratas“ turi piniginių lėšų ir gali padengti sprendimu priteistos skolos ieškovei sumokėjimą, tačiau atsakovas piktybiškai ėmėsi priemonių to nedaryti ir iš esmės slėpė turtą bei asmeniškai pats ėmėsi veiksmų, kad skola ieškovės naudai nebūtų išieškota.
8.5. Nepriklausomai nuo atsakovo finansinės padėties, akivaizdžiai kyla reali grėsmė, kad šioje civilinėje byloje galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar netgi neįmanomas dėl atsakovui būdingo nesąžiningumo, ankstesniais atvejais konstatuoto turto perleidimo kitiems asmenims fakto ir kitų aptartų aplinkybių.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas D. D. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, ieškovė neįrodė nei atsakovo nesąžiningumo (kad atsakovas slepia, ketina slėpti ar parduoti savo turtą), nei didelės ieškinio sumos prezumpcijos. Atsižvelgiant į gerą atsakovo turtinę padėtį, ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Atsakovas turi pakankamai turto, ir jeigu būtų priimtas nepalankus teismo sprendimas atsakovo atžvilgiu, teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos nėra, todėl atskirasis skundas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. Ieškovė UAB „Šiaulių lyra“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. D. 2838,49 Eur žalą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės prašymu Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi areštavo 2838,49 Eur sumai atsakovui D. D. priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – atsakovui priklausančias turtines teises bei pinigines lėšas (76–78 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo atskirąjį skundą, 2016 m. spalio 28 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, ieškovės UAB „Šiaulių lyra“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
12. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas, skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kartu su atskiruoju skundu pateikė VĮ Registrų centras išrašą iš internetinės svetainės. Atskirajame skunde atsakovas D. D. nurodė, kad jis turi pakankamai turto, nuosavybės teise valdo net 8 skirtingus nekilnojamojo turto objektus, todėl jo turtinė padėtis yra gera, o ieškinio suma (2838,49 Eur) jo atžvilgiu laikytina maža.
13. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą; tai reiškia, jog laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti tuo atveju, kai yra pagrįstos prielaidos, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme įtvirtintas proceso šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą tenka prašymą dėl jos taikymo pateikusiam proceso dalyviui, kuris turi įrodyti siekiamos suteikti apsaugos poreikį. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti aplinkybių, patvirtinančių grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą, o priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų laikinųjų apsaugos priemonių pagrindo buvimą.
14. Iš atsakovo pateiktų įrodymų – VĮ Registrų centras išrašo apie atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą - matyti, kad atsakovo D. D. vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas Kauno mieste, bei Kauno ir Ukmergės rajonuose. Nors pateiktas VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia atsakovas, pateikti įrodymai nepatvirtina atsakovo geros turtinės padėties fakto. Iš atsakovo teismui pateiktų įrodymų matyti tik tai, kad atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas, tačiau nėra galimybių identifikuoti turto, nustatyti ar atsakovui priklausančiam turtui nėra taikomi apribojimai ar suvaržymai. Siekiant visapusiškai ir objektyviai įvertinti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas užklausė VĮ Registrų centras duomenis apie atsakovo turimą turtą, iš kurių nustatė, kad didžioji dalis atsakovo turimo turto yra areštuota antstolės N. B., turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra apsunkintas hipoteka, o iš turto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nėra areštuotas ar apsunkintas hipoteka, atsakovui D. D. priklauso tik 1/12 dalis. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovo turtui yra taikomi apribojimai ir suvaržymai, todėl išieškojimas iš šio turto nėra galimas. Įvertinus šiuos įrodymus, konstatuoti, jog D. D. finansinė būklė yra gera, nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvados, jog atsakovas paneigė didelės ieškinio sumos, kaip grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, prezumpciją (CPK 12 str., 178 str.).
15. Ieškovė atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra reali grėsmė, jog atsakovas gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, tokiu būdu apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą. Kad atsakovas gali apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą patvirtina ir antstolės V. Š. raštas, kuriame nurodyta, jog vykdant išieškojimą ankstesnėje vykdomojoje byloje tai pačiai išieškotojai UAB „Šiaulių lyra“, skolininko vadovo D. D. nurodymu iš įmonės kasos piktybiškai buvo išimamos piniginės lėšos, nors antstolės patvarkymu įmonės kasoje esantys pinigai buvo areštuoti (44 b. l.). Atsiliepime į ieškinį atsakovas D. D. su ieškinio reikalavimais nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovas gali vengti teismo sprendimo įvykdymo.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovui nepateikus į bylą įrodymų apie jo gerą turtinę padėtį, spręstina, kad yra reali grėsmė būsimo, galbūt palankaus ieškovei, teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Lietuvos apeliacinio teismo yra išaiškinta, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas, jas panaikindamas, priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl apeliacinės instancijos teismas naikina pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį, paliekant galioti 2016 m. spalio 7 d. nutartį (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti atsakovo D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, paliekant galioti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį.