Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-17 · Administracinė byla Nr. eI-1443-1063/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-17
Bylos Nr.
eI-1443-1063/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05952-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Tomas Blinstrubis
Atsakovas
Lietuvos valstybę, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Pareiškėjas
H. K. J. H., D. H.
Advokatai
Aurelija Adomaitytė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1443-1063/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05952-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Tomas Blinstrubis,dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei Aurelijai Adomaitytei,

atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Žygimantui Norkui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų: H. K. J. H. (H. K. J. H.) ir D. H. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą su skundu, prašydami iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) priteisti 3 534,27 Eur turtinės žalos, iš kurių 2 086,06 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios patirtos už teisinių paslaugų teikimą ne teisme ir 1 448,10 Eur už dokumentų pastatų rekonstrukcijai – statybai rengimą bei priteisti 5 procentų dydžio matines palūkanas nuo skundo padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjai jiems padarytą žalą kildina iš neteisėtų NŽT pareigūnų veiksmų, kurie pasireiškė vilkinimu ir neveikimu, užtikrinant pareiškėjų teisių ir interesų įgyvendinimą.

3. Paaiškina, kad 2013 m. balandžio 15 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Pareiškėjai užsakė žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kadastrinių matavimų atlikimą du kartus tikrino NŽT Lazdijų skyrius ir abu kartus nustatė, jog Žemės sklypo plotas skiriasi nuo teritorijų planavimo dokumente suformuoto žemės sklypo ploto daugiau nei yra nustatyta maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida. Kadastrinius matavimus atlikęs matininkas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo (toliau – ir Nuostatai) 21 punktu, su 2013 m. rugsėjo 20 d. paaiškinimu kreipėsi į NŽT Lazdijų skyrių dėl išvados dėl žemės sklypo ribų patikslinimo parengimo. NŽT Lazdijų skyrius per Nuostatų 21 punkte nurodytą 30 dienų terminą tyrimo nepradėjo ir išvados nepateikė. Pareiškėjai patys su 2014 m. rugsėjo 8 d. prašymu kreipėsi į NŽT skyrių dėl išvados pateikimo. NŽT Lazdijų skyrius priėmė 2014 m. spalio 8 d. išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje Nr. 4SD-(14.4.104)-4087. Pareiškėjai, nesutikdami su išvada, su skundu kreipėsi į NŽT, kuri 2014 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 1SS-(10.5)-2964 įpareigojo NŽT Lazdijų skyrių pakartotinai išnagrinėti ir tinkamai įvertinti Žemės sklypo ir su juo besiribojančių žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), suformavimo dokumentus bei patikslinti 2014 m. spalio 8 d. išvadą. NŽT Lazdijų skyrius 2014 m. gruodžio 31 d. priėmė išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje Nr. 4SD-(14.4.104)-5341, kurią pasirašė NŽT Lazdijų skyriaus vadovė A. K., parengė T. P.. Pareiškėjų nuomone, 2014 m. lapkričio 24 d. raštu NŽT skyriui pavestos užduotys buvo atliktos tik iš dalies, organizuotas patikrinimas vietoje neatitiko nustatytos tvarkos, išvada sudaryta aplaidžiai ir niekuo nepagrįsta. Tuo pagrindu pareiškėjai NŽT pateikė skundą dėl naujai parengtos išvados, o NŽT 2015 m. kovo 17 d. rašte Nr. 155-585-(9.5.) nurodė, kad pareiškėjai ir gretimo sklypo savininkai turėtų gera valia susitarti dėl bendros ribos ar kreiptis į teismą. Pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl žemės ribų nustatymo. Pareiškėjai taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuris 2015 m. birželio 22 d. rašte Nr. 4D-2015/1-841/3D-1699 nurodė, kad NŽT Lazdijų skyriaus pareigūnai, spręsdami pareiškėjams aktualius klausimus, padarė tarnybinius ir darbo drausmės pažeidimus. Taigi aplinkybių, susijusių su sklypo ribų nustatymu, tyrimas užtruko beveik du metus ir procedūra dar nėra baigta. Be to, proceso metu buvo nustatyta, kad Žemės sklypo kadastriniai matavimai negalėjo būti registruoti ne dėl per didelės žemės sklypo ploto paklaidos, o todėl, kad nėra nustatyta riba tarp gretimų žemės sklypų. Taip pat proceso metu buvo konstatuota, kad net keturi pareigūnai ir darbuotojai padarė pažeidimus. Pareiškėjų teigimu, toks neproporcingai ilgas dėl akivaizdaus pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo užsitęsęs Žemės sklypo kadastrinių matavimų įteisinimo procesas lėmė tai, kad pareiškėjai patyrė turtinę žalą, kurią ir prašo kompensuoti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė palaikė skundo argumentus, prašė jį tenkinti skunde ir papildomuose paaiškinimuose nurodytais argumentais.

Atsiliepimas

5. Lietuvos valstybei atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą dėl prašomų priteisti turtinės žalos sumų paaiškino, kad NŽT neribojo pareiškėjų teisės naudotis ginčo žemės sklypu bei neįtakoja rekonstrukcijos ir statybos – rekonstrukcijos darbų eigos. Pareiškėjai prieš įsigydami sklypą žinojo, kad sklypui atlikti tik preliminarūs matavimai, kuriais nėra nustatytos tikslios sklypų ribos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu atstovas nurodė, jog teismui pripažinus, kad pareiškėjai pateiktais įrodymais pagrindė patirtas išlaidas (žalą), prašė reikalavimą dėl žalos priteisimo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje ginčas kilęs dėl turtinės žalos atlyginimo pareiškėjams dėl neteisėtų NŽT veiksmų (veikimo ir neveikimo), sprendžiant pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų ir sklypo ribų nustatymą.

7. Šios nagrinėjamos bylos dalykas – turtinės žalos, kurią pareiškėjai patyrė dėl teisinių paslaugų teikimo ne teisme (2 086,06 Eur) bei už dokumentų pastatų rekonstrukcijai – statybai rengimą (1 448,10 Eur), atlyginimo pagrįstumas.

8. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinamas iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.

9. Pareiškėjai prašo priteisti turtinę žalą, kurią kildina iš jiems suteiktų teisinių paslaugų ne teisme, už kurių suteikimą jie patyrė 2 086,06 Eur išlaidų. Šio dydžio patirtos turtinės žalos pagrįstumą pareiškėjai įrodinėja į bylą pateikdami Ataskaitas apie atliktus darbus ir Sąskaitas išankstiniam apmokėjimui (I t. b. l. 66 – 82), 2019 m. lapkričio 14 d. Rašytinius paaiškinimus „Dėl žalos dydžio pagrindimo“ bei Advokatų kontoros Černiauskas ir partneriai sąskaitos išrašais.

10. Iš 2019 m. lapkričio 14 d. Rašytinių paaiškinimų „Dėl žalos dydžio pagrindimo“ nustatyta:

10.1. pareiškėjai prašo priteisti patirtas 138,20 Eur išlaidas už 2014 m. lapkričio 4 d. skundo NŽT (I t. b. l. 14 – 16) paruošimą ir dokumentų kopijavimą, nuorašų paruošimą ir skundo išsiuntimą. Šio skundo sąsajumą su nagrinėjama byla grindžia tuo, kad šis skundas NŽT buvo pateiktas dėl išvados nederinti pareiškėjų atliktų kadastrinių matavimų derinimo ir sprendimo remtis ne išsamia analize, o atlikti patikrinimą vietoje. Pažymėjo, kad tuo atveju, jei NŽT būtų atlikusi reikiamus veiksmus, jokių papildomų procesų ir išlaidų nebūtų susidarę.

Pareiškėjai patirtoms 138,20 Eur išlaidoms pagrįsti į bylą pateikė Sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP14473 (I t. b. l. 74), iš kurios matyti, kad už skundo NŽT surašymą ir su tuo susijusius veiksmus suteikta teisinių paslaugų už 477,17 Lt (138,20 Eur). Apie tai, kad 477,17 Lt suma buvo pervesta į Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai sąskaitą patvirtina į bylą pateiktas sąskaitos išrašas (mokėtojas – pareiškėjas, mokėjimo data – 2014 m. lapkričio 23 d.).

10.2. pareiškėjai prašo priteisti patirtas 258,52 Eur išlaidas už kadastrinių duomenų analizę ir dalyvavimą tikslinant žemės sklypų ribas vietovėje bei komandiruotės išlaidos. Šių veiksmų sąsajumą su nagrinėjama byla grindžia tuo, kad dėl NŽT neveikimo buvo papildomai atliekamas žemės sklypų patikrinimas vietovėje, todėl pareiškėjams buvo atstovaujama nuvykus į vietovę, dėl ko susidarė šios išlaidos.

Pareiškėjai patirtoms 258,52 Eur išlaidoms pagrįsti į bylą pateikė Sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP15014 (I t. b. l. 66), iš kurios matyti, kad komandiruotės išlaidos ir kadastrinių duomenų analizės išlaidos viso sudarė 258,52 Eur. Apie tai, kad 258,52 Eur suma buvo pervesta į Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai sąskaitą patvirtina į bylą pateiktas sąskaitos išrašas (mokėtojas – pareiškėjas, mokėjimo data – 2015 m. sausio 16 d.).

10.3. pareiškėjai prašo priteisti patirtas 262,85 Eur išlaidas už 2015 m. sausio 23 d. skundą dėl NŽT Lazdijų skyriaus išvados (I t. b. l. 60–64). Šio skundo sąsajumą su nagrinėjama byla grindžia tuo, kad skundas buvo pateiktas dėl to, jog skyriaus vedėjas, kuriam buvo suformuluotos konkrečios užduotys, jų neįvykdė, todėl pareiškėjų situacija nebuvo išspręsta ir todėl atsirado teisinė būtinybė tokius veiksmus apskųsti.

Pareiškėjai patirtoms 262,85 Eur išlaidoms pagrįsti į bylą pateikė Sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP15038 (I t. b. l. 68), iš kurios matyti, kad išlaidos už 2015 m. sausio 23 d. skundą sudarė 262,85 Eur. Apie tai, kad 262,85 Eur suma buvo pervesta į Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai sąskaitą patvirtina į bylą pateiktas sąskaitos išrašas (mokėtojas – pareiškėjas, mokėjimo data – 2015 m. sausio 26 d.).

10.4. pareiškėjai prašo priteisti patirtas 700,93 Eur išlaidas už pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo rengimą, dokumentų analizę, pareiškimo pildymą, koregavimą. Šio pareiškimo sąsajumą su nagrinėjama byla grindžia tuo, kad pareiškimas buvo parengtas susidūrus su tokia situacija, kai administracinis ir civilinis procesas nedavė jokių rezultatų ir turėdami pagrįstų įtarimų apie galimus nusikalstamus korupcinius ryšius iniciavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Nurodė, kad šis veiksmas yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs su neteisėtais NŽT veiksmais, kurie nagrinėjami šioje byloje.

Pareiškėjai patirtoms 700,93 Eur išlaidoms pagrįsti į bylą pateikė Sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP15146 (I t. b. l. 70), iš kurios matyti, kad išlaidos už dokumentų analizę, pareiškimo parengimą, koregavimą sudarė 700,93 Eur. Apie tai, kad 700,93 Eur suma buvo pervesta į Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai sąskaitą patvirtina į bylą pateiktas sąskaitos išrašas (mokėtojas – pareiškėjas, mokėjimo data – 2015 m. balandžio 10 d.).

10.5. pareiškėjai prašo priteisti patirtas 87,62 Eur išlaidas už pranešimo Lazdijų skyriui parengimą, situacijos analizę, duomenų, susijusių su žemės sklypų ribų nustatymu rinkimu ir analize. Šių paslaugų sąsajumą su nagrinėjama byla grindžia tuo, kad pranešimas buvo pateiktas dėl situacijos vertinimo ir ilgai trunkančio pareigūnų neveikimo dėl ko pareiškėjai realiai negalėjo naudotis jiems priklausančiu turtu.

Pareiškėjai patirtoms 87,62 Eur išlaidoms pagrįsti į bylą pateikė Sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP15163 (I t. b. l. 72), iš kurios matyti, kad išlaidos, susijusios su pranešimo parengimu sudarė 87,62 Eur. Kaip teismo posėdžio metu patikslino pareiškėjų atstovė, šios sumos pervedimą į Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai sąskaitą patvirtina į bylą pateiktas sąskaitos išrašas (mokėtojas – pareiškėja, mokėjimo data – 2015 m. lapkričio 30 d.).

10.6. pareiškėjai prašo priteisti patirtas 344,18 Eur išlaidas už skundo dėl pareigūnų biurokratizmo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui parengimą, kopijavimą, nuorašų rengimą, pašto išlaidas. Šio skundo sąsajumą su nagrinėjama byla grindžia tuo, kad tokio skundo parengimas tapo pagrindu vidiniam NŽT tyrimui, kurio metu buvo konstatuoti neteisėti NŽT pareigūnų veiksmai, kurie tiesiogiai susiję su šios bylos dalyku.

Pareiškėjai patirtoms 344,18 Eur išlaidoms pagrįsti į bylą pateikė Sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP15282 (I t. b. l. 78), iš kurios matyti, kad išlaidos, susijusios su skundo parengimu sudarė 344,18 Eur. Šios sumos pervedimą į Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai sąskaitą patvirtina į bylą pateiktas sąskaitos išrašas (mokėtojas – pareiškėjas, mokėjimo data – 2015 m. liepos 3 d.).

10.7. Pareiškėjai prašo priteisti patirtas 293,87 Eur išlaidas už atstovavimą atliekant kadastrinius matavimus, keliones išlaidas. Šio paslaugų sąsajumą su nagrinėjama byla grindžia tuo, kad kadangi pirmą kartą atliekant patikrinimus buvo padaryti pažeidimai, todėl matavimai vietovėje buvo pakartoti.

Pareiškėjai patirtoms 293,87 Eur išlaidoms pagrįsti į bylą pateikė Sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP15 Nr. 501 (I t. b. l. 82), iš kurios matyti, kad išlaidos, susijusios su kadastrinių matavimų parengimu sudarė 293,87 Eur. Šios sumos pervedimą į Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai sąskaitą patvirtina į bylą pateiktas sąskaitos išrašas (mokėtojas – pareiškėja, mokėjimo data – 2015 m. gruodžio 11 d.).

11. Pareiškėjai prašo priteisti patirtas 1448,10 Eur (5000 Lt) išlaidas, kurias patyrė už dokumentų pastatų rekonstrukcijai-statybai rengimą. Pareiškėjai patirtoms 1448,10 Eur išlaidoms pagrįsti į bylą pateikė Sąskaitą faktūrą serija AL13 Nr. AL-SF-001 (I t. b. l. 33), iš kurios matyti, kad ši suma išrašyta už techninio projekto avansą, o šios sumos apmokėjimą pagrindžia į bylą pateiktas 2013 m. rugsėjo 25 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 7999216 (II t. b. l. 80). Teismo posėdžio metu atstovė nurodė, kad ši prašoma priteisti suma buvo sumokėta grynais pinigais.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėjo, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, žalos atlyginimą siejant su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

13. NŽT veiksmų, susijusių su pareiškėjų nuosavybės teise turimo žemės sklypo ribų nustatymu, neteisėtumas, kaip jį apibūdina pareiškėjai, pasireiškė tuo, kad su žemės sklypo ribų nustatymu susiję klausimai buvo sprendžiami neobjektyviai ilgą laikotarpį (2 metus ir daugiau); proceso metu buvo nustatyta, kad pareiškėjų atlikti kadastriniai matavimai negalėjo būti registruojami ne dėl per didelės žemės sklypo paklaidos, o dėl to, kad nebuvo nustatytų ribų tarp gretimų žemės sklypų; NŽT nustatė, kad keturi pareigūnai ir darbuotojai padarė tarnybinius ir darbo drausmės pažeidimus; NŽT nuolat vilkino procesą. Pareiškėjai taip pat atkreipė dėmesį, kad keliamo ginčo apimtyje (pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų nustatymas bei ginčo sklypo ribų nustatymas) NŽT pati yra pripažinusi darbuotojų veiksmų neteisėtumą (pagrindas – 2015 m. gegužės 26 d. raštas Nr. 1SS-1293-(10.5), 2015 m. liepos 24 d. raštas Nr. 1SS-1998-(9.5)).

14. Vertinant 2019 m. lapkričio 14 d. Rašytiniuose paaiškinimuose aptartas atitinkamas pareiškėjų turėtas išlaidas ir jų sąsajumą su nagrinėjama byla, nustatyta, kad pareiškėjas su 2014 m. lapkričio 4 d. skundu kreipėsi į NŽT dėl Lazdijų skyriaus 2014 m. spalio 8 d. išvados Nr. 4SD-(14.4104.)-4187 dėl ginčo žemės sklypo ribų patikslinimo vietoje, teisėtumo. Pareiškėjų skundas buvo išnagrinėtas NŽT 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 1SS-(10.5)-2964, kuriame NŽT konstatavo, kad skyrius neatliko patikrinimo vietoje, o skyriaus priimtoje išvadoje nėra nurodytų išvados priėmimo motyvų. NŽT įpareigojo skyrių pakartotinai išnagrinėti ir įvertinti su ginčo žemės sklypu susijusius dokumentus. Tuo pagrindu, 2014 m. gruodžio 17–19 dienomis, buvo atliktas pakartotinis patikrinimas vietoje, kurio metu pareiškėjams atstovavo jų atstovai. Po pakartotinio patikrinimo buvo priimta 2014 m. gruodžio 31 d. išvada, dėl kurios teisėtumo pareiškėjai su 2015 m. sausio 23 d. skundu kreipėsi į NŽT. Pareiškėjų 2015 m. sausio 23 d. skundas buvo išnagrinėtas NŽT 2015 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. 1SS-585-(9.5.), kuriame NŽT pakartotinai konstatavo, kad Lazdijų skyrius netinkamai įvykdė NŽT 2014 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. 1SS-(10.5)-2964 suformuluotus įpareigojimus ir todėl pateikė netinkamą išvadą. Šiuo sprendimu pareiškėjai buvo informuoti, kad NŽT bus pradėtas Lazdijų skyriaus atitinkamų darbuotojų tarnybinis patikrinimas dėl jų veikimo (neveikimo) nagrinėjant klausimus, susijusius su pareiškėjų sklypo kadastrinių matavimų nustatymu. Pareiškėjai parengė 2015 m. balandžio 3 d. skundą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo R. M. atžvilgiu, kuriuo inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą dėl NŽT veiksmų. Pareiškėjai su 2015 m. balandžio 3 d. Pranešimu taip pat kreipėsi į Lazdijų skyrių dėl situacijos vertinimo ir ilgai trunkančio pareigūnų neveikimo. Vėliau pareiškėjai su 2015 m. birželio 3 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prašydami ištirti, ar NŽT pareigūnų veiksmuose yra piktnaudžiavimo, biurokratizmo, ar kaip kitaip pažeidžiamos pareiškėjų teisės. Seimo kontrolierius pareiškėjams atsakė 2015 m. birželio 22 d. sprendimu, kuriame nurodė, kad pareiškėjų keliami klausimai turėtų būti nagrinėjami NŽT. Pareiškėjų nuomone, šis Seimo kontrolieriaus sprendimas buvo pagrindu, atlikti tolimesnį tyrimą dėl NŽT pareigūnų veiksmų (pagrindas – 2015 m. liepos 24 d. raštas Nr. 1SS-1998-(9.5). Atsižvelgiant į tai, kad kadastrinių matavimų pakartotinis patikrinimas vietoje, kuris buvo atliktas 2014 m. gruodžio 17–19 dienomis, buvo atliktas netiksliai, todėl kadastriniai matavimai 2015 m. lapkričio 18 d. buvo atliekami pakartotinai, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjų atstovai (ši aplinkybė buvo patvirtinta ir teismo posėdžio metu).

Aptartų faktinių aplinkybių visuma leidžia NŽT skyriaus veiksmus (delsimas atlikti veiksmus, netikslus NŽT įpareigojimų įvykdymas, tų pačių aplinkybių (įpareigojimų) pakartotinis tyrimas ir pan.) vertinti kaip neatitinkančius gero administravimo, operatyvumo, koncentruotumo bei kitus principus ir todėl pripažinti kaip neteisėtus. Pažymėtina, kad ši esminė aplinkybė (pareigūnų veiksmų, atliekant tarnybines pareigas, neteisėtumas) nebuvo paneigta ir ginčą nagrinėjant administracinėse bylose Nr. eI-5201-643/2016 (konstatavus NŽT neteisėtus veiksmus pareiškėjams priteistas neturtinės žalos atlyginimas) ir Nr. eI-2825-208/2018, todėl NŽT veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, laikytinas įrodytu. Darytina išvada, kad byloje egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjų nurodytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų patirtų nuostolių.

14. Atsižvelgiant į paminėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Taigi priteistinomis pareiškėjo negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas grindžiamas prielaidomis.

15. Pareiškėjai prašo priteisti patirtas 700,93 Eur išlaidas už pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo rengimą, dokumentų analizę, pareiškimo pildymą, koregavimą. Šias patirtas išlaidas grindžia į bylą pateikta Sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP15146 ir Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai sąskaitos išrašu. Pareiškėjai nurodo, kad tokio pareiškimo parengimas buvo reikalingas turint pagrįstų įtarimų apie galimus nusikalstamus korupcinius ryšius sprendžiant pareiškėjams aktualius klausimus. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjų atstovė, ikiteisminis tyrimas šio pareiškimo pagrindu nebuvo pradėtas. NŽT atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apie tokio dokumento parengimą ir pateikimą ikiteisminio tyrimo įstaigai jiems nebuvo žinoma. Atitinkamai nežinomas ir šio dokumento turinys.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjai į bylą nėra pateikę pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taigi teismui taip pat nėra žinomas tokio pareiškimo turinys bei aplinkybė, ar pareiškimas buvo pateiktas ikiteisminio tyrimo įstaigai, todėl objektyviai nėra galimybės nustatyti šio pareiškimo sąsajumo su byloje nagrinėjamais klausimais. Teismui taip pat nėra pateiktas ir ikiteisminio tyrimo įstaigos atsisakymas pradėti tyrimą pagal pareiškėjų pateiktą pareiškimą. Pareiškėjai (jų atstovai) ne kartą, vykdydami teismo įpareigojimus, teikė prašomos priteisti žalos (detalizuojant kiekvienos iš prašomų priteisti sumų sąsajumą su nagrinėjama byla) pagrindimą, tačiau nei pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nei atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjai į bylą nėra pateikę. Į bylą taip pat nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių šių dokumentų nebuvo galimybės pateikti. Pabrėžtina, kad prašant priteisti turtinę žalą nepakanka įrodyti, kad tam tikra žala buvo patirta, o privalu pagrįsti bei įrodyti priežastinį ryšį tarp nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nors pareiškėjai nurodė, kad dėl atitinkamo asmens veiksmų kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą ir pateikė įrodymus, kad dėl to patyrė 700,93 Eur išlaidų, tačiau į bylą nepateikus dokumento, už kurį pareiškėjai patyrė 700,93 Eur išlaidų, teismas objektyviai neturi pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti tokio dokumento sąsajumą su byloje nagrinėjamais klausimai. Darytina išvada, kad pareiškėjai šioje dalyje neįrodė, jog pareiškėjų kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigą yra susijęs su NŽT neteisėtais veiksmais, todėl šioje dalyje skundas negali būti tenkinamas.

16. Pareiškėjai prašo priteisti patirtas 87,62 Eur išlaidas už pranešimo Lazdijų skyriui parengimą, situacijos analizę, duomenų, susijusių su žemės sklypų ribų nustatymu rinkimu ir analize. Pareiškėjų teigimu, šias patirtas išlaidas pagrindžia į bylą pateikta Sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. DEP15163 ir Advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2015 m. lapkričio 30 d. sąskaitos išrašas. Pareiškėjai nurodo, kad šis pareiškimas buvo pateiktas dėl situacijos vertinimo ir ilgai trunkančio pareigūnų neveikimo, dėl ko pareiškėjai realiai negalėjo naudotis jiems priklausančiu turtu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė nurodė, kad, jų nuomone, 87,62 Eur sumos apmokėjimą įrodo 2015 m. lapkričio 30 d. sąskaitos išrašo detalizacija ir, nors 2015 m. lapkričio 30 d. atlikto mokėjimo paskirtyje nurodyta: sąskaita Nr. DEP15485, suma – 101,8 Eur, mokėtojas – pareiškėja, tačiau būtent šis mokėjimas pagrindžia 87,62 Eur sumos pervedimą Advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai.

17. Minėta, kad priteistinomis pareiškėjo negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas grindžiamas prielaidomis. Iš sąskaitos įrašo, kuriuo grindžiamas 87,62 Eur sumokėjimas matyti, kad jame nesutampa nei Sąskaitos išankstiniam apmokėjimui numeris, nei sumokėta suma, todėl teismas neturi pagrindo šių duomenų, kurių atitikimas 2015 m. lapkričio 30 d. sąskaitos išrašo detalizacijai įrodinėjamas tik prielaidomis, vertinti kaip pagrįstų. Pažymėtina, kad į bylą pateikta Sąskaita išankstiniam apmokėjimui ir jos detalizacija (į bylą nėra pateiktas pranešimas Lazdijų skyriui), nelaikytini realų turtinės žalos patyrimą objektyviai patvirtinančiais įrodymais. Darytina išvada, kad pareiškėjai neįrodė, jog realiai yra patyrę 87,62 Eur išlaidų.

18. Apibendrinant darytina išvada, kad yra pagrindas pareiškėjų prašomas priteisti patirtas išlaidas: 138,20 Eur, 258,52 Eur, 262,85 Eur, 344,18 Eur, 293,87 Eur, 1448,10 Eur vertinti kaip įrodytas (tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos egzistuoja priežastinis ryšys), todėl, šioje dalyje, esant nustatytoms visoms trims CK 6.271 straipsnyje numatytoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, skundas tenkintinas ir iš atsakovės pareiškėjams priteistina 2 745,72 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjų prašoma priteisti 700,93 Eur suma nepriteistina, nes pareiškėjai neįrodė pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo sąsajumo su byloje nagrinėjamais ginčo klausimais, taip pat nepriteistina 87,62 Eur suma, nes nėra įrodyta, kad šios išlaidos buvo realiai patirtos.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Pareiškėjai 2015 m. gruodžio 16 d. skunde prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo skundo padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir šio reikalavimo nebuvo atsisakę, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams iš atsakovės priteistinas 2 745,72 Eur žalos atlyginimas, todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsniu, 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjams iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos.

21. Pareiškėjai nepateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrindimo, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų H. K. J. H. (H. K. J. H.) ir D. H. skundą patenkinti iš dalies.

Iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 2 745,72 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 72 ct) turinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Tomas Blinstrubis