Kauno apylinkės teismo nutarimas

2024-10-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1071-1109/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-10-25
Bylos Nr.
eII-1071-1109/2024
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00820-2024-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Pažeidėjas
R. L.
Advokatai
Iveta Vitkutė
Kategorijos
  • 1.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-1071-1109/2024Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00820-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14; 17.11.3; 22.9.4; 22.10.4; 22.11.3 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. spalio 25 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai R. L., jos atstovei advokatei Ivetai Vitkutei-Zvezdinienei,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-17010-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. 2024 m. birželio 26 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji 2024 m. birželio 10 d. 19:00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tokiais veiksmais ji pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 150.5 punktą, tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-17010-2024 R. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta 30 Eur dydžio bauda.

R. L. , atstovaujama atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės, su priimtu nutarimu nesutinka, teismui pateiktu skundu prašo Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Institucija, pripažindama ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą jos atžvilgiu, neteisingai vertino KET normas, reguliuojančias priverstinį sustojimą, dėl to neteisingai teisiškai buvo įvertinti R. L. veiksmai. Tai nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nutarimo priėmimą.

Šalies argumentai

Pažymi, kad Institucija, konstatuodama KET 150.5 punkto pažeidimą, neįvertino to, kad šis punktas apskritai negali būti taikomas R. L. atžvilgiu, kadangi KET 150.10 punktas numato vairuotojams draudimą sustoti ir stovėti inter alia ant šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu). Institucija, vertindama R. L. veiką, nepagrįstai ignoravo KET ir LR saugaus eismo keliais įstatymo nuostatas, pagal kurias ir turi būti vertinami transporto priemonės vairuotojo veiksmai, esant priverstiniam sustojimui.

Pažymi ir tai, kad. L. inkriminuotas sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, tačiau ANK 417 straipsnio 2 dalies norma yra blanketinio pobūdžio, todėl kokie konkretūs veiksmai yra draudžiami atskleidžia ne ANK, o KET ir juos lydintys bei papildantys teisės aktai. Tam, kad nekiltų interpretavimų dėl teisės aktuose naudojamų sąvokų teisinio turinio, įstatymų leidėjas LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 59 punktu nustatė, kas laikytina priverstiniu sustojimu. Tai transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga. Institucija faktinę aplinkybę, kad R. L. vairuojamas automobilis sugedo, pripažino ir iš esmės laikė įrodyta aplinkybe dėl R. L. vairuojamos transporto priemonės priverstinio sustojimo. Tačiau Institucija visiškai ignoravo KET normas, kurios reglamentuoja transporto priemonės vairuotojo veiksmus esant priverstiniam sustojimui. R. L. atliko KET 151 punkte nurodytus veiksmus, t. y. įvykdė KET 151 punkte apibrėžtą transporto vairuotojo pareigą. Institucija net netyrė ir neanalizavo, kad R. L. vairuojama transporto priemonė priverstinai sustojo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžoje. KET 150.8 punktas nustato draudimą sustoti ir stovėti sankryžoje. Be to, pažymėtina ir tai, jog tiek (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiek ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo įvykio vieta, taip pat yra pastatyti stovėjimą draudžiantys kelio ženklai. R. L. priverstinai sustojusi, taip, kaip to reikalauja KET 91.1 punktas, įjungė avarinį šviesos signalą ir, kaip to reikalauja KET 151 punktas, ėmėsi kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Kitų vairuotojų pagalba transporto priemonė buvo nustumta nuo kelių sankryžos, kuri buvo užblokavusi eismą tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) gatve. Pasirinkti, kur stumti transporto priemonę, iš esmės nebuvo galimybės, nes visa (duomenys neskelbtini) gatvė buvo užstatyta automobiliais, įskaitant ir automobilius, važiavusius už sugedusios transporto priemonės ir priešais sugedusią transporto priemonę. Vienintelė vieta, kur saugiai ir kuo skubiau buvo galima patraukti automobilį nuo kelio (taip, kaip to reikalauja KET 151 punktas), buvo šalia (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos esantis šaligatvis. Pažymi ir tai, kad kelkraščio (duomenys neskelbtini)gatvėje nėra.

Skunde nurodoma, jog Institucijos argumentai, kad R. L., pasibaigus transporto priemonių spūsčiai, privalėjo kitų praeivių pagalba nutransportuoti automobilį į kitą, (duomenys neskelbtini) gatvėje sustoti leistiną vietą, yra neteisėti ir nelogiški, neparemti KET reikalavimais, nes pareiga nutransportuoti automobilį nustatyta tik esant atvejams, kai automobilis stovi kelyje (KET nenumato pareigos kuo skubiau patraukti transporto priemonę nuo šaligatvio). KET taip pat nenumato transporto priemonės vairuotojo pareigos kviestis praeivius pagalbos. Pažymėtina, kad R. L. nedelsdama iškvietė specializuotą techninę pagalbą kelyje, o priverstinis stovėjimas ant šaligatvio truko itin trumpą laiką (iki tol, kol atvyko techninė pagalba). Be to, R. L., taip, kaip numato KET reikalavimai, buvo įsijungusi avarinį šviesos signalą. Visą laiką, iki atvykstant techninei pagalbai, automobilis nebuvo paliktas be R. L. priežiūros. Institucija, praleisdama LR saugaus eismo automobilių keliais 2 str. 59 p. apibrėžtą sąvoką, neįvertino, kad tolimesnis transporto priemonės savarankiškas eksploatavimas (tempimas, stūmimas) gali būti pavojingas. Pažymima, kad prie administracinio nusižengimo bylos prijungta techninės pagalbos iškvietimo kortelė buvo pildoma nematant transporto priemonės, o tik R. L. nupasakojus telefonu įvykio aplinkybes. Būtent techninės pagalbos darbuotojai iš neprofesionalaus asmens (R. L.) nupasakotų įvykio aplinkybių tik preliminariai vertino automobilio techninį gedimą. Tik nuodugniai automobilį apžiūrėjus remonto dirbtuvėse paaiškėjo tikroji techninio gedimo priežastis. Tačiau šių akivaizdžių faktų Institucija net nevertino, tik lakoniškai pažymėdama – „kritiškai vertinama ratų užsiblokavimo versija“. Iš esmės teisinės reikšmės automobilio techninio gedimo esmė neturi. Svarbiu teisiniu akcentu laikytina tai, kad yra preziumuojama, jog techniškai sugedus automobiliui ir tiksliai nežinant gedimo esmės, laikytina, kad tokį automobilį savarankiškai eksploatuoti (tempti, stumti) yra pavojinga.

Pareiškėjos nuomone, Institucija tirdama administracinio nusižengimo bylą neįvertino teisinio reguliavimo ypatumų, dėl ko nepagrįstai, neteisėtai padarė išvadą dėl jos veikos ir jos kaltės.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepime prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad skunde pareiškėja teigia, jog sankryžoje sugedus transporto priemonei ji pagrįstai, kad netrukdytų eismui, buvo pastumta ant šaligatvio ir buvo pašalinta kuo skubiau, kai sulaukė pagalbos automobilio, kuris nutransportavo sugedusią transporto priemonę. Tačiau šie teiginiai nėra absoliučiai teisingi, kadangi įstatymai apibrėžia ir yra numatyti konkretūs veiksmai, ko turi imtis vairuotojas vienoje ar kitoje situacijoje. Avarinės signalizacijos įjungimas nesuteikia teisės asmeniui stovėti ant šaligatvio. Šiuo konkrečiu atveju pažeidėjos automobiliui sustojus sankryžoje pastarasis buvo traukiamas ant šaligatvio, t. y. buvo judinamas iš sugedimo vietos, tačiau nebuvo pastatytas (duomenys neskelbtini) kairėje gatvės pusėje, kur yra įrengtos stovėjimo vietos. Tai įrodo ir fotonuotraukos, kad

automobilis nuo šaligatvio nebuvo pašalintas kuo skubiau, nes matyti laisvos stovėjimo vietos, net praėjus nuo sustojimo iki pažeidimo fiksavimo daugiau nei 50 minučių ir dėl ko buvo papiktintas praeivis (pranešėjas). Dėl ko ir buvo fiksuojamas kelių eismo taisyklių pažeidimas, nes toje vietoje nėra numatytas automobilių stovėjimas ant šaligatvio.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija mano, kad pareiškėja atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį patraukta pagrįstai ir nutarimu pažeidėjai paskirta bauda laikantis baudos skyrimo taisyklių, įvertinus tiek lengvinančias, tiek sunkinančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio nuostatomis. Ši nuobauda yra tinkama realizuoti LR ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Individualizuojant skiriamą baudą buvo įvertinta R. L. charakterizuojanti informacija ir paskirta mažiausia sankcijoje numatyta bauda.

Institucija, atsižvelgdama į tai kas išdėstyta ir į administracinio nusižengimo byloje esančią informaciją, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką/eismą, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, prašo pažeidėjos skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukta R. L. palaikė skundą jame nurodytais motyvais, parodė, kad šios nuotraukos, kurios buvo pateiktos policijai, buvo darytos daugiau nei po valandos laiko nuo tada, kai sugedo jos automobilis. Tuo metu, kai sugedo jos transporto priemonė, ištisomis kolonomis nuo kalno ir (duomenys neskelbtini) gatve judėjo transporto priemonės, taigi nebuvo nei kur važiuoti, nei kur stumti automobilį. Jos šone, prieky, už jos buvo automobiliai. Jos automobilis sugedo sukant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), pačiam posūkyje, tokiu būdu uždarė eismą tiek nuo kalno nusileidžiančioms mašinoms, tiek į kalną važiuojančioms, lygiai taip pat ir pėstiesiems. Jos automobilis buvo sustojęs ant perėjos, taigi ji lygiai taip pat trikdė ir pėsčiųjų eismą. Buvo tuo metu pasirinkimas arba palikti kelioms valandoms automobilį ir laukti tralo, nors neaišku, kaip jis būtų privažiavęs iki transporto priemonės, arba kaip galima greičiau atlaisvinti kelią, ką ji ir padarė.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė advokatė Iveta Vitkutė – Zvezdinienė teismo posėdyje paaiškino, kad Institucija šiuo atveju neįvertino, kas yra vadinama priverstiniu sustojimu. Kaip nustatyta KET 151 p. reikalavimuose, kai priverstinai sustojama, nes automobilis sugedo, privaloma įjungti avarinį signalą ir kuo skubiau patraukti jį nuo kelio, ką pareiškėja šiuo atveju ir padarė. Kai įvyko įvykis, visos eismo juostos buvo užimtos, nei į priekį, nei atgal nebuvo galima važiuoti, vienintelė nutransportavimo vieta patraukiant transporto priemonę nuo kelio buvo šaligatvis. Pareigūnai šios vietos netyrė, to nenustatinėjo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos automobilis sustojo įkalnėje, kas, kaip nurodo Lietuvos transporto saugos administracija, yra kelio ruožas, kur vairuotojai turi būti ypač atidūs. Kelias šiuo atveju buvo slidus, manevruoti su automobiliu, stumti jį į įkalnę, būtų buvę pavojinga. Be to, įvertintini ir saugomi teisės gėriai, kurie šioje vietoje susidūrė – ar užstatyti šaligatvį taip, kad pėstieji, net ir turintys neįgalumą, galėtų judėti aplink, ar transporto priemonę palikti kelyje, dėl ko bus sutrikdytas automobilių eismas, didžiuliai kiekiai žmonių pavėluos į rungtynes. Nors Institucijos fotonuotraukose užfiksuota laisva vieta, tačiau ši fotografija jau daryta po įvykio, po vietų atsilaisvinimo, jau kai buvo prasidėjusios tą dieną vykusios krepšinio rungtynės, dėl kurių buvo susidariusios spūstys, ir kurioms prasidėjus kelias buvo laisvas. Be to, nuotraukose Institucijos nurodomose vietose, kur neva pareiškėja galėjo pastatyti automobilį, ten ji statyti negalėjo, nes visa kelio juosta tuo metu buvo užimta ir niekaip nebuvo galima transporto priemonės ten nutransportuoti. O taip pat tose vietose yra stovėjimą draudžiantys ženklai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nutarimas turėtų būti panaikintas ir administracinė teisena pareiškėjos atžvilgiu nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

ANK 569 straipsnis nustato, jog Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Elektroniniai duomenys teismui pateikiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatyta tvarka ir forma. Elektroninių duomenų įrodomoji galia yra tokia pat kaip ir kitų įrodymų. Pagal šio ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą ir įvertinęs surinktus bei ištirtus duomenis, konstatuoja, jog R. L. administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai, visapusiškai ir išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja R. L. 2024 m. birželio 10 d. 19:00 val. K. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų. Tačiau, R. L. nesutinka su Institucijos nutarimu, nurodydama, kad tokius jos veiksmus lėmė tai, kad jos transporto priemonė staiga sugedo, todėl laikydamasi KET 151 punkte numatytų taisyklių, numatančių privalomus vairuotojui veiksmus priverstinai sustojus ten, kur sustoti arba stovėti draudžiama, ji įjungė avarinę šviesos signalizaciją ir savo transporto priemonę pastatė šaligatvyje, stengdamasi kuo skubiau ją pašalinti nuo kelio, kadangi kitur jos pastatyti nebuvo galimybės.

Institucija su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka, nurodydama, kad pažeidėjos automobilio gedimas nesuteikė jai teisės statyti automobilį ant šaligatvio, kadangi ji savo transporto priemonę galėjo pastatyti (duomenys neskelbtini) gatvės kairėje pusėje esančioje stovėjimo vietoje.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Tai yra blanketinė dispozicija, kuri šiuo atveju nukreipia į KET 150 punktą.

KET 150.5 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama: ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

KET 151 punktas numato, kad priverstinai sustojęs ten, kur sustoti arba stovėti draudžiama, transporto priemonės vairuotojas privalo įjungti avarinę šviesos signalizaciją, jeigu tokia įrengta, ir (ar) pastatyti avarinio sustojimo ženklą, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte, ir kuo skubiau pašalinti transporto priemonę nuo kelio. Jeigu ketinama sustoti neapšviestame kelio ruože tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui ir avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, transporto priemonė turi būti pastatyta už kelio ribų. Jeigu to negalima padaryti, vietą būtina pažymėti taip, kaip nurodyta Taisyklių 92 punkte.

Iš pareiškėjos paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad tuo metu, kai pareiškėjos automobilis staiga sugedo jai sukant iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), abejomis minėtomis gatvėmis judėjo didelis srautas automobilių, todėl pareiškėja, norėdama skubiai patraukti savo transporto priemonę nuo kelio, negalėjo pajudėti nei į priekį, nei atgal, nei į kitą šoną, kadangi tam jai trukdė aplink ją esantys ir eisme dalyvaujantys automobiliai. Nors Institucija teigia, kad pareiškėja automobilį galėjo pastatyti ne ant šaligatvio, o kitoje vietoje, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad tuo metu, kai pareiškėjos automobilis sugedo, pareiškėja galėjo automobilį laisvai pastumti kuria nors kryptimi, išskyrus link šaligatvio, nėra. Teismas šiuo atveju neturi pagrindo abejoti pareiškėjos parodymų patikimumu, be to, tai, kad tuo metu gatvės eismas buvo itin intensyvus, galima spręsti iš to, kad automobilis pareiškėjai sugedo piko valandomis bei iš byloje esančių įrodymų, kad tą dieną 18:30 val. Kauno „Žalgirio“ arenoje vyko krepšinio varžybos, todėl aplink miesto centrą vairuotojų skaičius galėjo būti didesnis nei įprastai. Remiantis in dubia pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl ir šiuo atveju, teismo nuomone, pareiškėja kitoje vietoje dėl intensyvaus eismo savo automobilio tuo metu palikti negalėjo, todėl jis ir buvo paliktas ant šaligatvio.

Institucija taip pat skunde nurodo, kad net jei ir tuo metu pareiškėja savo automobilio pastatyti leistinoje vietoje negalėjo, tą galėjo padaryti vėliau, kadangi jos automobilis, net ir praėjus daugiau nei 50 minučių nuo pareiškėjos sustojimo, vis dar stovėjo šaligatvyje, taip trukdydamas pėstiesiems, kai galėjo būti pastatytas į atsilaisvinusią vietą kairėje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje. Su tokiais Institucijos argumentais teismas nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, kurioje užfiksuotas pareiškėjos automobilis, stovintis ant šaligatvio, priešingai nei teigia Institucija, vietų, kuriose pareiškėja leistinai galėjo pastatyti savo automobilį, nepalikdama jo ant šaligatvio, nėra. Nors dešinėje pusėje nuo pareiškėjos automobilio (kairėje (duomenys neskelbtini) pusėje) ant kelio, yra pastatyta kolona automobilių, stovi automobilių parkavimo ženklas, žymintis, kad tai yra leistina parkuoti raudonoji zona, tačiau šioje vietoje pareiškėja savo automobilio pastatyti negalėjo, kadangi pastaroji vieta yra nutolusi mažiau nei per 5 m nuo perėjos, kur stovėjimą draudžia KET 150.4 punktas, numatantis, kad sustoti ir stovėti draudžiama pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 m atstumu prieš jas. Kiek toliau už šių automobilių, (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje taip pat yra automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau kiek galima matyti byloje esančioje nuotraukoje, joje vietų stovėjimui taip pat nėra. Be to, net jei laisva vieta ten ir būtų buvusi, kaip pažymėjo pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu, kelio danga tuo metu buvo šlapia, automobilis stovėjo įkalnėje, todėl nustumti pareiškėjos automobilį į minėtą stovėjimo aikštelę būtų buvę itin sudėtinga ir pavojinga. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos automobilis, net ir stovėdamas ant šaligatvio, priešais pėsčiųjų perėją, realiai netrukdė pėsčiųjų eismo, kadangi jis užėmė tik kiek daugiau nei pusę pėstiesiems skirto kelio stovėjimui priešais pėsčiųjų perėją ir jos perėjimui, dėl ko pėsčiųjų, net ir neįgaliųjų asmenų, judančių su invalidų vežimėliais, eismas pareiškėjos automobiliu nebuvo apribotas. Stovėjimas užtruko neilgą laiko tarpą, t. y. tik iki to laiko, kol atvyko automobilis, galintis nutransportuoti jos transporto priemonę. Pareiškėja visą laiką buvo automobilyje, kol laukė pagalbos. Vis tai rodo, jog ji elgėsi rūpestingai ir atidžiai.

ANK 16 straipsnyje numatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Savo veiksmais pavojingą situaciją sudaręs asmuo gali pasiremti būtinojo reikalingumo nuostatomis tik tuo atveju, kai pavojinga situacija sudaryta dėl neatsargumo.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pareiškėja, įvertinusi situaciją, kad jos automobilis sugedo gatvių sankirtoje, kurioje tiek viena, tiek kita kryptimi tuo metu vyko itin intensyvus automobilių judėjimas, be to, jos automobilis sustojo sankryžoje ir ant perėjos, taip tuo pat metu apribodamas ne tik automobilių, bet ir pėsčiųjų eismą, siekdama pašalinti kilusį pavojų tiek vairuotojų, tiek pėsčiųjų teisei netrukdomiems judėti eisme, išvengti pavojaus kilti galimiems eismo įvykiams ir žalai tiek jos, tiek kitų asmenų sveikatai, turtui ar net gyvybei, jos automobiliui stovint viduryje sankryžos ir ant pėsčiųjų perėjos, vykdydama KET 151 reikalavimą priverstinai sustojus patraukti transporto priemonę nuo kelio, savo automobilį kitų vairuotojų pagalba nustūmė ir pastatė ant šaligatvio, taip pažeisdama KET 150.5 punkto reikalavimus. Kadangi R. L. KET 150.5 punkto reikalavimus pažeidė siekdama išvengti pavojaus tiek savo, tiek ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu, siekdama netrukdyti eismui ir pėstiesiems pereiti gatvę, darytina išvada, kad ji šį pažeidimą padarė esant būtinojo reikalingumo situaciaji, todėl už tokius savo veiksmus R. L. būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį būti negalėjo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nustatyta ANK IV skyriuje nurodyta atleidimo nuo administracinės atsakomybės aplinkybė – būtinasis reikalingumas, dėl ko R. L. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn patraukta nepagrįstai. Dėl šių aplinkybių skundžiamas nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina.

Byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovė advokatė Iveta Vitkutė-Zvezdinienė prašo, vadovaujantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš valstybės R. L. 840 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (b. l. 27). Išlaidas sudaro skundo dėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimas (520 Eur), atstovavimas teisme (140 Eur), atstovavimas policijos įstaigoje (140 Eur).

Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

BPK 106 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra būtinos ir pagrįstos, todėl R. L. iš valstybės priteistina 840 Eur jos patirtoms išlaidoms advokatės paslaugoms atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644-646 straipsniais, teismas

nutaria:

R. L. skundą tenkinti.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-17010-2024 panaikinti, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.

R. L. iš valstybės priteisti 840 Eur jos patirtoms išlaidoms advokatės paslaugoms atlyginti.

Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK: 24246564934 grąžinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė