- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 1-118-530/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-02027-2011-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- E. L.
- Nukentėjusysis
- V. L.
- Advokatai
- Regina Atkočaitienė, Danius Svirinavičius
Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei, kaltinamajam E. L., gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nukentėjusiosios V. L. atstovei advokatei Reginai Atkočaitienei, ekspertei Sandrinai Šakavičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1970-04-27 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. L. laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėn. pabaigos, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, iki 2012 m. sausio 11 d., terorizavo nukentėjusiąją V. L. sistemingai, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku jai skambindamas ir grasindamas susidorojimu, t.y. nužudyti, sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent sakydamas „aš tau galvą nuimsiu supranti?“, „Man p......(necenzūrinis žodis), supranti. Sėsiu į kalėjimą ar nesėsiu. P. liks be mamos, liks čia faktas“, „tau dabar trys štukos atsirūgs. Aš tau bl.....(necenzūrinis grasinantis žodis), aš tau sakau, tau dabar trys štukos atsirūgs. Aš tau duodu garbės žodį. Prisiekiu savo gyvybe. Kieno nori gyvybe prisiekiu. Aš tau karočia, tau padarysiu, kad tau bus p......(necenzūrinis grasinantis žodis). Ir tau galop bus rimta“, „aš tau pasakau, kad jau tu, tavo veidas bus rūgštim apipiltas, tai pats mažiausias yra“, „aš sakau, aš padarysiu viską, kad tau būtų p....(necenzūrinis grasinantis žodis)“, „aš tau pasakau, tu prašaisi, V., žinok būt nubausta stipriai labai“, „tau aš sakau, tau aš nieko negrąžinsiu. Aš tau pasakau dar vieną-tu labai stipriai nukentėsi fiziškai. Fiziškai ir morališkai ir visaip“, „nuo šiandienos tu prisidarius tiek, kad aš tave nuo šiandienos gaudau ir žiūriu kaip sudaužyt“, „Aš padarysiu taip, kad tu niekur negalėsi valkiotis. Tavo veidas bus toks baisus, kad tu negalėsi valkiotis ir aš dėl to turėsiu dvasinę ramybę“, „vaikeli, tu nuo to nepabėgsi niekaip“, „tu į gatvę neišeisi. Supranti?“, „tu dabar į gatvę, kai išeidinėsi stebėk aplinkui mašinas kas stovi. Visą laiką stebėk“, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje rašydamas ir siųsdamas jai grasinančio, įžeidžiančio pobūdžio trumpąsias žinutes, tokias kaip: 2011-12-16 21:20:32 val., 21:20:39 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę - „Viską sutvarkiau taip, kad abi likote prie suskilusios geldos. P...(necenzūrinis žodis) viską. Mokėsiu tik alimentus. Sugadinai kalę ne tik savo, bet ir savo dukrai gyvenimą. Tu mano priešas Nr. 1, o ji Nr. 2", tęsdamas savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2011-12-16 21:20:36 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę - „Pati nieko negali duoti, atėmei iš jos ir tėvą. Užp...(necenzūrinis įžeidžiantis žodis) abi k...( įžeidžiantis žodis). Nepadėsiu vienai, jokios bėdos atveju, o tau net kiek galėdamas kenksiu", tęsdamas savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2011-12- 18, 21:35:35 val., 21:35:38 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę - „Iki sausio 10 nepajuda reikalai su pavarde (....) apie tavo kur...( įžeidžiantis žodis) sms pažinčių panelės gyvenimo būdą sužino visa Karmėlava, giminės, draugai, visus ką pažįsti. Rinkis k... ( necenzūrinis žodis)", tęsdamas savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2011-12-19 11:58:09 val., 11:58:13 val. rašydamas trumpąją ir išsiųsdamas žinutę - „Kur tavo sąžinė? Keisk k...( įžeidžiantis žodis) greičiau pavardę, kol aš tau dar nekenkiu tiesiogiai. Nes nukentės ir tavo sklypo pirkėjas. Manęs jau nesustabdysi. Aš jus pažeminsiu, kaip tik sugebėsiu, negailėdamas, nei pinigų, nei laiko. Sužlugdyti tave mano gyvenimo tikslas", tęsdamas savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2011-12-28 15:58:25 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę - „Tu dar gyveni? Aš tavo vietoje nusižudyčiau. Kaip tu pati jautiesi, būdama tokia k..( necenzūrinis žodis)? Tu nesijauti n...(necenzūrinis įžeidžiantis žodis)", tęsdamas savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2011-12-28 16:28:07 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę - „Noriu kažką dėti į vietą. Kaip tau atrodo ką?", tęsdamas savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2012-01-10 18:12:24 val., 18:13:26 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę - „Keisk s... (necenzūrinis įžeidžiantis žodis) pavarde. Tu man padarei gėdą, ir ja nuplausi krauju", tęsdamas savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2012-01-10 18:15:54 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę - „Tu dar gyveni? Aš tavo vietoje nusižudyčiau", tęsdamas savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2012-01-10 18:16:32 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę - „noriu kažką dėti į vietą. Kaip tau atrodo ką?", tęsdamas savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2012-01-10 18:18:30 val., 18:18:56 val., 18:20:04 val., 2012-01-11 09:29:42 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąsias žinutes -„nepakeisi pavardės per sausį, pamatysi visko, ir žiauraus k..(įžeidžiantis žodis). Esi sms pramogų mergina, linksminkis, be mano pavardės. Tu esi mano priešas Nr.l", tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją V. L. naudodamas psichinę prievartą.
Kaltinamasis E. L. po visų proceso dalyvių apklausos ir rašytinių įrodymų ištyrimo parodė, kad kaltu neprisipažįsta, sutinka, kad rašė ir sakė tokius žodžius kurie nurodyti kaltinime, tačiau šie žodžiai yra ištraukti iš konteksto ir buvo pasakyti bei parašyti po provokuojančio nukentėjusios elgesio. Nurodė, kad 2001 metais išsiskyrė su V. L.. Po metų susitaikė ir pradėjo kartu gyventi jo naujai įsigytame name. Po jos negrįžimo dvi paras namo 2008-12-16 jie pradėjo gyventi atskirai, ji apsigyveno pas savo tėvus. Ji vedė netinkamą gyvenimo būdą, o jis rūpinosi dukra P.. Jis su ja taikytis nenorėjo, tai jau buvo nerealu, nes po jų išsiskyrimo jis iš karto apsigyveno su sugyventine (dabartine žmona A. L.). Kaltinime nurodytu laiku vyko pykimaisi, nes ji negrįždavo namo pas dukrą, kur abi gyveno pas jos tėvus. Ji buvo dingusi dviem savaitėm, apie tai jam pranešė žinute dukra P. nurodydama, kad meta mokslus, eina dirbti, nes reikia pinigų. Tuomet jis kreipėsi į vaikų teisių apsaugos tarnybą, kreipėsi į teismą nustatyti dukros gyvenamąją vietą pas jį. Prašė neduoti nukentėjusiajai invalidumo pašalpą, nes V. L. pastoviai būdavo girta. Po šių kreipimųsi, V. L. nusprendė jam atkeršyti, ji duoda melagingus parodymus apie jį. Tarp jų buvo telefoniniai pokalbiai, kurių metu jie koliodavosi, ji jį gąsdino, kad pasodins į kalėjimą, padarys gaidžiu, jis atsakė jai, kad pastaroji gaus į kuprą. Neneigia žinučių turinio. Ji turi piniginį tikslą – 10000 Lt, jai daugiau niekas nerūpi, tai jos meilužių sustyguota diversija. Visas jos tėvų namas įrengtas už jo pinigus. Ten gyvena jo dukra, jis viską daro dukrai, o ji viskuo naudojasi. Žinutėse savo išsakytus žodžius jis vertina kaip eilinį koliojimąsi, o V. išskiria tai, kas jai naudinga. Jis parašo jai vienu numeriu, o ji jį įerzina kitu numeriu, įrašo dar kitu. Nukentėjusioji inicijuodavo pokalbius, susirašinėjimą, provokavo jį. Jis nesikreipė į policiją, nes ji dukros motina ir negalvojo, kad ji kreipsis į policiją. Neturėjo jokio tikslo pakenkti jai. Jis ja rūpinosi, kai gulėjo ligoninėje, veždavo apsipirkti, į kavinę. Civilinis ieškinys 10000 Lt sumai yra nepagrįstas, nes ji serga depresija nuo 1995 m.. Jis ją mato kiekvieną dieną praeinant pro jo namus, vaikšto po K., ji jokios baimės nejaučia. Jo nuomone V. L. liga paūmėja po alkoholio naudojimo, po daugiadienių. Ji meluoja, kad jis gali realiai grasinimus įvykdyti, tai yra eilinio barimosi išvada, gyvenant kartu jis jos nemušdavo. V. L. 2012-09-01 buvo pas jį namuose miegojo, gėrė alkoholį. V. reketo būdu „išmušinėja“ iš jo pinigus, dukra priima mamos amoralų būdą. Neneigia skambinęs jos tėvams, kalbėjo su mama, prašė apraminti, sakė dukrai galvą nusuks. Ieškojo psichologinės pagalbos. Parašė žinutę „keisk sucha pavardę, padarei gėdą ir ją nuplausi krauju“, kadangi norėjo, kad ji pasikeistų pavardę, nes gėda ir jam, ir jo tėvams; Pasakė „Tu dar gyveni, aš tavo vietoj nusižudyčiau“ po to, kai nukentėjusioji jam pasakydavo, kad ji su keliais vyrais permiegodavo; „Noriu kažką dėti į vietą. Kaip tau atrodo ką?“ buvo atsakas į tai, kai jį išvadino gaidžiu, kalėjimo kamščiu, gėjum; „Aš tau galvą nuimsiu“, „tu išeisi į gatvę, tave apipils sieros rūgštimi“ ir panašaus pobūdžio žinutes rašė perkeltine prasme, po jos išsakytų žodžių, bet nereiškia, kad jis taip ir pasielgtų. Mano, kad asmenys darydami nusikaltimus savo asmeninius duomenis maskuoja, tuo tarpu jis bendravo atvirai, nes tai buvo ne grasinimai, o eiliniai dviejų besipykstančių žmonių barniai. Mano jog nukentėjusioji grėsmės iš jo pusės nejautė, nes nebūtų jam skambinusi, rašiusi sms, važiavusi pietauti į užmiesčio kavines, miegojusi pas jį namuose. Pareiškimas dėl grasinimo parašytas iš keršto dėl jo parašytų pareiškimų dėl dukros nepriežiūros, dėl pareiškimo Kauno rajono invalidumo nustatymo komisijai bei noro gauti finansinę naudą atsiimant pareiškimą, nes kitokių pajamų neturi.
Nors kaltinamasis neigia kėlęs baimę nukentėjusiajai savo rašomomis žinutėmis ir telefoniniu pokalbiu, tačiau jo kaltę dėl inkriminuojamos veikos padarymo įrodo šie nukentėjusios, liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga.
N. V. L. apklausta nuotoliniu būdu (atsižvelgiant į specialistės ekspertės nuomonę bei pačios nukentėjusios prašymą) parodė, kad E. L. yra buvęs sutuoktinis, su kuriuo ji išsituokė 2001 metais. Po to kurį laiką gyveno kartu. Grasinimai ir gąsdinimai prasidėjo 2011 m. spalio mėnesį. E. L. norėdamas susitaikyti su ja ir supratęs, kad ji nesitaikys, negrįš kartu gyventi, pradėjo ją įvairiais būdais gąsdinti, kad apipils sieros rūgštimi, nenusiramins kol ji gyva, liepė jai nusižudyti. Kol buvo santuokoje ji kęsdavo moralinį ir fizinį smurtą. Ji susirgo depresija dar jiems gyvenant santuokoje. Po skyrybų persekiodavo prie namų, žadėjo samdyti bet ką, liepė stebėti ar nevažiuoja kas jai iš paskos. Ji buvo pastovioje baimėje, nes galvojo eina kas iš paskos, o gal kaltinamojo pasamdyti. Jai parašė žinutę jo dabartinė žmona A. L., kad nežinanti ką daryti, nes 10000 Lt padėta ant stalo, atvažiavę „pacanai“ tariasi ką daryti. Jai buvo baisu, viena bijojo vaikščioti, pradėjo bijoti svetimų žmonių. Ji žino, kad kaltinamasis yra ūmaus būdo ir gali bet ką padaryti. Jis su net su dukra nebendrauja, nes jai pasakė, jog jeigu mamos neatsisakysi, tai nebendraus. Jis teigia, kad ji yra priešas Nr. 1, o dukra priešas Nr. 2. Dukra dėl to lankosi pas psichologus, jai depresija, geria raminamuosius vaistus, negali užmigti. Ji retai atsakydavo jam į žinutes ir skambučius, nes nesuprasdavo ko jis nori. Jis net neduodavo jai pasakyti nei žodžio, tik, kad nužudys, viskas bus nuplauta krauju, negyvensi, būsi apipilta sieros rūgštimi. Jis turėjo galimybę tai padaryti, nes dar gyvendama su juo patirdavo smurtą. Kaltinamasis skambindavo ir jos mamai sakydamas, kad visą pyktį nuplaus krauju, galva nulėks, jos dukra negrįš. Nuo 2011 m. į jos namus kaltinamasis bet kada ateidavo, nes bendravo su dukra. Neseniai buvo atėjęs, ji miegojo, atėjo girtas, įžeidinėjo, ji jį išvijo. Yra kreipusis į policiją dėl jo veiksmų, buvo du įspėjimai. Sakydavo apipils sieros rūgštimi, kad ji jokio vyro nesusirastų gyvenime, kad ją sužlugdys visokiais būdais, siūlė pačiai nusižudyti, nes nežinia kas laukia, sakė ilgai kentėsi, kol gyva būsi. Kaltinamasis be to ją šmeiždavo paėmęs jos telefono kortelę. Po kreipimosi į policiją, kaltinamasis buvo atvažiavęs į namus, prašė baigti teismo procesą, ateiti pasišnekėti, žadėjo duoti 10000 Lt. Jis atvažiavo 2012-09-01 apie 8-9 val. automobiliu pas ją, jie susitiko, ji buvo išgėrusi vaistus, pasitikėjo juo, todėl važiavo pas jį, teigė paduos pinigus. Po to pastebėjo, kad jis išgėręs. Nuvažiavus pas jį į namus, jis bandė ją išprievartauti, buvo žymės, mėlynės ant rankų ir kojų. Jai pradėjus rėkti, atsikėlė jo žmonos vaikas. Nesikreipė į policiją, po to suvokė ką padarė, kad juo patikėjo. Paskui dar kartą 2013-08-11 buvo pas jį su dukra ir jos draugu. 2013 metais kaltinamasis prisidėjo 1000 Lt prie dukters automobilio pirkimo. Teko kartu važiuoti apsipirkti į Gariūnus į turgų, jis geranoriškai vežė. Darė dukrai virtuvėje remontą. Galėjo kaltinamąjį išvadinti „gaidžiu“, sakyti jog pasodins į kalėjimą, nes mano, kad už jo veiksmus, ten jo ir vieta, o žodis „gaidys“ nėra keiksmažodis. Ji kaltinamajam skambindavo paklausti, kada mokės dukrai pinigus. Kaltinamasis jai skolingas 3000 Lt už jos parduotą automobilį, bet jis to nepripažįsta. Palaiko civilinį ieškinį 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Tai bus gydymui skirti pinigai. Ji darbo neturi, nuo 2005 m. dėl ligos yra neįgali. Pašalpą sudaro 300 Lt, jai padeda pragyventi tėvai pensininkai ir sesuo gyvenanti Vokietijoje. Dėl šių įvykių ji mažai bendrauja su žmonėmis, bijo, tapo užsidariusi. Prasidėjus teismo procesui, pradėjo vartoti stipresnius vaistus, jaučia baimę, pasižiūrėjus į žmones pagalvoja, kad jie galimai užsakyti, dažniau gydosi ligoninėje, paskutinį kartą gulėjo spalio mėnesį, lankosi pas psichiatrą. Su kaltinamuoju susitaikytų, jeigu jai būtų atlygintas ieškinys.
L. V. M. parodė, kad V. L. jos dukra, E. L. buvęs žentas, su kuriuo dabar nebendrauja. E. L. jos dukrai grasino nužudyti, sveikatą sutrikdyti, užpilti rūgštimi, pastoviai terorizavo. Tai sakydavo telefonu, visi išsakyti žodžiai yra pateikti byloje. Ji nesupranta, dėl ko jos dukrą kaltinamasis terorizavo, nes jie buvo išsiskyrę, kaltinamasis turėjo kitą moterį. Tuo metu dukra su anūke gyveno pas ją. Jos dukra turėjo invalidumą, sirgo nervinėmis ligomis, o kaltinamasis ją gąsdindavo. Jai einant gatve, jis sakydavo: „dabar pavysiu, su mašina sutraiškysiu“. Nežino, ko kaltinamasis iš dukters norėjo, pradėjo grasinti, gąsdinti, nors turėjo kitą moterį, bet rašė V. grasinančias žinutes ir jai rašė: „aš nenurimsiu tol, kol dukra nebus pakasta, jūsų dukra vis tiek bus nužudyta“, „aš vis tiek tą padarysiu, nenurimsiu, kol to nepadarysiu“. Ji kartais atsakydavo, kartais ne, jos abi buvo strese. Mano, gal kaltinamasis kerštavo dėl skyrybų. Skyrybų iniciatorė buvo jos dukra V. L.. Jie gyvendami pykosi, ji buvo mušama. Ji matė rašytas žinutes, skaitė. Dukra jai duodavo paskaityti žinutes. Dukra bijo, jai sveikata pablogėjo dėl šių grasinimų, kreipėsi pas psichologą, psichiatrą. Anūkė taip pat žinojo, gailėjo mamos, jai pačiai reikėjo psichologo pagalbos. Šiuo metu jos dukra stresuoja, negali eiti į teismą, labai bloga būklė. Buvo atvejis, kai 2012-09-01 kaltinamasis siūlė V. 10000 Lt ir prašė nutraukti bylą, bet pinigų nedavė, gavosi tarp jų grumtynės. Nežino, ar tada dukra buvo pas E. L.. Buvo atvejis, kai dukra vartodama vaistus pavartojo alkoholį, jai pasidarė negera, daužėsi trankėsi. Iškvietė greitąją, policiją. Anūkė iškvietė E. L.. Nurodė, kad jos dukra yra atvira, bet sukaustyta, pati savęs bijo, mažai bendrauja, pagerėjus nuotaikai nuvažiuoja pas draugę. Dukra kreipėsi į policiją tik dėl to, kad kaltinamasis ją terorizavo, grasindavo nužudyti, apipilti sieros rūgštimi, norėjo, kad ją paliktų ramybėje, negąsdintų. Dukra tikėjo, kad ketinimai tikri, bijojo, dėl to jos sveikata pablogėjo. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 51), liudytoja juos patvirtino ir prašė remtis. Nurodė, kad E. L. jai yra sakęs, kad jos nužudymui yra paskyręs 10000 Lt. Dėl tokių E. L. poelgių ji pati bijo dėl savo ir savo dukros gyvybės. Taip pat nurodė, kad E. L. girtas būna agresyvus, žiaurus. Buvo kreiptasi dėl dukros mušimo į policiją, E. L. buvo įspėtas. V. su dukra kreipėsi į krizių centrą.
L. P. L. atsisakė duoti parodymus teisme (LR BK 82 str.).
Liudytoja A. L. (Kalinauskienė) parodė, kad ji yra E. L. žmona, nukentėjusioji jai pažįstama, nėra piktuoju. Jai 2009 m. pradėjus gyventi su E. L., teko pabendrauti ir su V., kuri neprieštaravo, kad ji gyventų su jos buvusiu vyru. V. ir E. santykiai kurį laiką buvo normalūs, bendravo. Tuos santykius, ryšius jie palaikydavo dažnai ir normaliai, esant reikalui padėdavo, ji tam neprieštaravo, nes supranta jog daug metų pragyventa, yra dukra, praeitis, bendri draugai. Sutiko, kad jis iš dalies bendrauja su V. ir dukra. Jų santykiai buvo pakankamai artimi, nebuvo konfliktų, barnių. E. L. V. padėdavo ligos atveju, ją nuveždavo į polikliniką, duodavo pinigų. Svečiuodavosi vieni pas kitus. V. ne kartą pas juos buvo atėjus neblaivi. Lapkričio mėnesį L. buvo iškviestas pas V. į namus, P. paskambino, kad mama neblaivi, nesutramdoma. Jis ten prabuvo dvi paras, kol išsiblaivė V., kol nekilo pavojus. Po šio įvykio V. buvo dingusi kažkur K.. Po to P. parašė tėčiui žinutę, kad meta mokslus, mamos nėra, neturi pinigų pragyvenimui, eis dirbti. Jis pasiėmęs dukrą apipirko, davė pinigų. E. L. supyko ant V., kodėl neprižiūri dukros, nėra namuose. Kilo kipišas. Buvo prašymas normaliai prižiūrėti dukrą. Vyras kreipėsi į VTAT patikrinti. Prašė atimti invalidumo pašalpą, nes už tuos pinigus vartoja alkoholį. Tuomet pradėjo abu konfliktuoti, vadindavosi analogiškais žodžiais ir vienas, ir kitas. Prasidėjus teismo procesui, V. gulėjo ligoninėje, ją lankė. Vaikas jai papasakojęs, kad 2012-09-01 V. buvo pas juos namuose, gėrė šampaną, gulėjo lovoje su jos vyru. Vyro telefono netikrino. Grasinimų negirdėjo. Ji neprisimena, kokios žinutės buvo siųstos. Kai žmonės susipyksta, nekontroliuoja savo žodžių, nekreipė dėmesio, gal išsikoliojo ir viskas. V. siųstų žinučių jos vyrui neskaitė, stengėsi į jų aiškinimąsi, kiek įmanoma nesikišti. Jų bendravimas buvo koliojimasis, piktumas dėl dukros. Jų šeimoje nebuvo kalbama apie jokias sumas, kad kažką V. L. padaryti. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 55), liudytoja juos patvirtino.
L. R. V. parodė, kad V. L. jos draugė, kaltinamąjį pažįsta kaip buvusį savo draugės vyrą. Matė pora žinučių rašytų E. L. ir girdėjo pora grasinančių skambučių V., kuri jo labai bijojo. Šias žinutes, joms esant kartu, jai parodė V.. O prieš tai, ar ji rašė jam, nežino. Jai matytos žinutės buvo tą pačią dieną prieš pora metų. Tą pačią dieną buvo ir skambutis, kas skambino, nežino, gal V. L. po grasinančios žinutės, sakė: „tu man negrasink, negąsdink“. Atsakymo negirdėjo, bet V. buvo susijaudinusi, susinervavusi, suprato, kad pokalbis jai buvo nemalonus. Žinojo, kad jie buvo išsiskyrę, grasinimai vyko ilgai. Mano, kad pavydo scenos vienas kitam. V. bijojo, jos rankos drebėjo, ji neišeidavo iki mašinos, sakė bijo, kad E. L. ko nepadarytų. Per pora metų matė juos vieną kartą susitikusius, E. L. buvo atėjęs, kalbėjosi dėl dukrai perkamos mašinos. Tai buvo rugsėjo mėnesį. Abu apsipyko susiginčijo, ji tuo metu buvo labai trumpai. Vykstant teismo procesui, V. gulėjo ligoninėje, ją aplankė, iš jos pasakojimo žino, jog lankė ir E. L.. V. jai pasakojo, kas su dukra ir jos draugu buvo nuėję pas E. L., dėl ko, nežino. Nurodė, kad V. L. kartais išgeria, bet ne mano, kad ji asociali, nebūna namuose, neprižiūri dukros. P. tikrai nėra skundusis, kad jos mama neprižiūri. Dukra su mama gražiai bendrauja. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 56), liudytoja patvirtino parodymus ir prašė jais remtis. E. L. rūpinosi jų dukra ir dabar rūpinasi. Ji ir dabar bendrauja su V. L., bet stengiasi nesigilinti į jų reikalus. Šiuo metu jos labai bloga savijauta, nervuojasi, dreba, vaistus vartoja.
Liudytoja J. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, draugės P. L. tėvas. Nukentėjusioji V. L. P. mama ir jos mamos R. V. draugė. Ji matė žinutes gautas V. iš kaltinamojo. Pati buvo gavusi žinutę iš V. numerio, kurios pobūdžio negali pasakyti. Žinutės buvo grasinančios apie muštynes, turinio neatsimena, bet V. susinervuodavo dėl jų. Su P. apie tai kalbėjo, draugė blogai reaguodavo, labai bijojo. P. ir V. abi bijojo. Dažniausiai buvo grasinama V., iš elgesio suprato, kad bijo, drebėdavo. Ji turėjo V. numerį, bet V. buvo pametus telefoną ir ji į savo telefoną iš pastarosios 2011 metų gruodį gavo žinutę: „aš tau patikau kaip moteris, ar tau patiko tiktai seksas su manimi“. Iš pradžių nesuprato, po to išsiaiškino, kad parašė kaltinamasis. P. tuo metu pyko ant tėvo, labai nervavosi, nes V. serga depresija, o jis taip elgiasi. Draugė jai nėra sakiusi, kad mama ja nesirūpina. Jai susidarė įspūdis, kad V. yra sunki depresija, ji iš namų neišeina, niekur nenori eiti. Teko matyti 2012 m. vasarą bendraujant E. L. ir V. L., E. buvo atvažiavęs pas P.. P. santykiai su tėvu geri, jis rūpinasi ja. Pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 57), liudytoja juos patvirtino ir prašė jais remtis. Nurodė, kad iš pasakojimų žino, kad E. L. vadino V. L. „kale“ ir kitais įžeidžiančiais ir žeminančiais žmogų žodžiais.
Šalies argumentai
E. S. Š. paaiškino, kad tvirtina ekspertizės išvadą. Nurodė, kad per klaidą neįrašyta į ekspertizės aktą. Įvertinus visą turimą medicininę dokumentaciją, psichinę būseną, konstatavo V. L. diagnozę – šizoafektinį sutrikimą, depresinį tipą. Nuo 1997 m. V. L. serganti, eilę kartų gydyta įvairiuose psichikos stacionaruose. Dominuoja baimė, haliucinacijos, dažni nuotaikos svyravimai, suicidinės mintys, dėl ko taikomas ambulatorinis gydymas. Ekspertizės metu išsakė tuos pačius nusiskundimus – nerimas, baimė, akcentavo, kad juos pagilino besitęsiantys su vyru konfliktai, grasinimai, bet ekspertizės metu viską nuosekliai pasakojo, galėjo teisingai papasakoti apie įvykį reikšmingas aplinkybes. Konstatavo, kad V. L. gali būti apklausiama ir dalyvauti teismo posėdyje, bet jei dabar gavusi teismo šaukimus bijo akistatos su kaltinamuoju, gali sąlygoti psichikos sutrikimo pablogėjimą. Ji matė ir bendravo su V. L., jos susirgimas svyruojanti būsena. Ekspertizės metu nebuvo kliūtis duoti tokią išvadą, nes atžymi tuos nuotaikos svyravimus, nerimus. Šiuo metu duomenų, kad V. L. negali suvokti ir papasakoti apie įvykius, aplinkybes, neturi. Galima būtų atlikti nuotolinę apklausą, kad tiesiogiai nematytų kaltinamojo. Negali duoti konkrečios išvados, kad galima ją apklausti bendroje salėje viešame posėdyje, nes nėra jos pačios, ji su ja bendravo tik 2013 m. balandžio mėnesį, ekspertizės atlikimo metu. Kategoriškai negali pasakyti, bet teismo šaukimo gavimas negali išprovokuoti psichozės, kad negalėtų ateiti į teismą ir duoti parodymus. Nuo jai diagnozuotos ligos galima pasveikti, galimos ilgalaikės remisijos, jai reikalinga ramybė, kaip ir kiekvienam žmogui. Ekspertė perskaičiusi V. L. rašytus raštus nurodė, kad nesimato jog ji nesuvoktų, ar įvyks žmogui stresas ar grėsmė gyvybei, ką kaltinamasis gali. Atsispindi ta pati liga – nerimas, baimė, nemiga nuo stresinės situacijos, tai tos pačios ligos tęsinys.
Rašytinė medžiaga: V. L. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinėmis nustatyta, kad E. L. iš savo naudojamų mobilaus ryšio telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sistemingai skambino bei siuntė trumpąsias SMS žinutes V. L. laikotarpiu nuo 2011-11-24 iki 2012-01-06 (1 t., b. l. 8, 11-13). V. L. naudojamo mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių-išeinančių skambučių bei SMS žinučių išklotinėmis nustatyta, kad bendrauta su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E. L., laikotarpiu nuo 2012-01-21 iki 2012-02-11, taip pat bendrauta su E. L. iš jam priklausančio abonento Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-02-11 (b. l. 14, 17-21). Darbingumo lygio pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) V. L. nustatytas darbingumo lygis 20% (1 t., b. l. 28, 29). 2012-01-11 daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad V. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 2700c-2, IMEI Nr. 351501044228635 apžiūrai(1 t., b. l. 30). 2012-01-11 daiktų apžiūros protokolu su nuotraukomis apžiūrėtas 2012-01-11 V. L. pateiktas mobilaus ryšio telefonas NOKIA 2700c-2, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame protokole užfiksuota, kad įjungus telefoną ir įėjus į meniu, vėliau į „tekst.praneš.“, matyti SMS žinutės nuo E., kurio tel. Nr. +(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 31-44). Teisiamojo posėdžio metu perklausytas V. L. pateiktas garso įrašas. V. L. pateikto garso įrašo stenogramoje, padarytoje perrašius garso įrašus iš 2012-01-11 V. L. pateikto mobilaus ryšio telefono NOKIA 2700c-2, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į CD diską, užfiksuota, kaip E. L. 2012-01-13 telefoninio pokalbio metu su V. L., bei trumposiose žinutėse išsiųstose V. L. laikotarpiu nuo 2012-12-13 iki 2012-01-11, grasina ją sužaloti, gąsdina fiziniu susidorojimu, įžeidinėja ir pan.. Pokalbis vyksta apie 3000 Lt grąžinimą, apie V. L. ir dukters elgesį, apie V. L. gydymą, po to vėl dėl 3000 Lt grąžinimo (1 t., b. l. 47, 48-50). 2012-01-11 daiktų pateikimo protokolu nustatyta, kad liudytoja V. M. pateikė mobilaus ryšio telefoną NOKIA 1680c-2, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 52). 2012-01-17 daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas V. M. 2012-01-11 pateiktas mobilaus ryšio telefonas NOKIA 1680c-2, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame protokole nurodyta, kad atidarius mobilaus ryšio telefono dangtelį ir išėmus bateriją matomas mobilaus ryšio telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Ikiteisminiam tyrimui reikšminga informacija išsaugota CD diske prie 2012-01-17 dienos tarnybinio pranešimo Nr. 20-65-PR5-164, bei padaryta V. M. ir E. L. garso įrašo stenograma (1 t., b. l. 53). V. M. pateikto garso įrašo stenogramoje, padarytoje perrašius garso įrašus iš 2012-01-11 V. M. pateikto mobilaus ryšio telefono NOKIA 1680c-2, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), į CD diską, užfiksuota, kaip E. L. telefoninio pokalbio metu su V. M., išsako grasinančio pobūdžio žodžius V. L. atžvilgiu: „kuo bus V. blogiau, tuo aš jausiuosi geriau. Aš esu labai piktas žmogus. Pikto charakterio esu....“, „jeigu jai kraujas bėgs- aš rankom trinsiu. Jeigu jai galvą nuneš- mišias užsakysiu...“, (1 t., b. l. 54). 2012-07-16 Kauno apskrities Moterų krizių centro pažyma nustatyta, kad 2011 m. spalio mėn. jų centre lankėsi V. L.. Moteris išsakė patiriamą įtampą ir baimę dėl buvusio sutuoktinio E. L. nuolatinio terorizavimo ir grasinimų. Jai buvo patarta dėl grasinimų kreiptis į policiją. Centre jai buvo suteiktos konsultacijos, siekiant sumažinti įtampą, padidinti pasitikėjimą savimi ir priimti jai svarbius sprendimus. 2012-07-16 centre V. L. dukrai P. L. buvo suteikta psichologo konsultacija, kurios metu ji dėl patiriamos įtampos ir emocinio diskonforto išreiškė norą nedalyvauti procese (1 t., b. l. 134, 136). 2013-04-02 – 05-21 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-119/2013 V. L. nustatyta diagnozė ((duomenys neskelbtini)), ji galėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmę ir juos vykdyti. V. L. gali būti apklausiama ir dalyvauti teismo posėdyje. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatytos diagnozės atveju nesprendžiamas (2 t., b. l. 2-4). Iš Kauno apskrities VPK Kauno r. PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Karmėlavos PN medžiagos pagal E. L. pareiškimo nagrinėjimo dokumentus matyti, kad E. L. 2013-01-14 pareiškimu kreipėsi į policiją, nurodydamas jog V. L. grasino jį įkalinti dėl nepadaryto nusikaltimo. Pranešimu dėl tyrimo nustatyta, kad su V. L. profilaktiškai pasikalbėta bei ji oficialiai įspėta vadovaujantis LR Policijos veiklos įstatymo 19 str. 1 p. dėl neleistino priešingo asmens ar visuomenės interesams elgesio, taip pat jai išaiškinta atsakomybė už nusikaltimus asmens gyvybei, sveikatai, laisvei ir orumui. Nesutarimus siūlo spręsti taikiu būdu vadovaujantis tolerancija ir geranoriškumo principais (2 t., b. l. 43-48, 66-69). 2009-04-29 ir 2011-11-14 Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Karmėlavos PN raštais nustatyta, kad su E. L. pravesti profilaktiniai pokalbiai, jis įspėtas dėl atsakomybės už neteisėtus veiksmus (2 t., b. l. 70-71). 2001-10-22 Kauno ekspertinio skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. 3280 nustatytos įvykio aplinkybės: V. L. paaiškino, kad 2001-10-19 apie 15 val. buvęs vyras E. L. kumščiu sumušė nugarą. Sąmonės nustojusi nebuvo. Medicininės pagalbos nesikreipė. Konstatuota poodinė kraujosruva nugaroje V. L. padaryta kietu buku daiktu paveikiant nurodytą sritį prieš 2-4 dienas iki apžiūrėjimo. Sužalojimas lengvas, nesukėlęs trumpalaikio sveikatos sutrikimo (2 t., b. l. 72).
Ikiteisminio tyrimo metu E. L. nusikalstama veika kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 2 d.. Kvalifikacija teisinga. LR BK 145 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimą, pasireiškiantį grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą. BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos kasacinio teismo praktikoje pripažįstamos alternatyviomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką. Nagrinėjamos bylos kontekste konstatuotina, kad pareikšti kaltinimai dėl abiejų šių veikų, pasitvirtino. Byloje ginčo nėra dėl to, kad visus kaltinime nurodytus žodžius pasakė ir parašė kaltinamasis E. L.. Jis pripažino rašės SMS trumpąsias žinutes ir ne kartą bendravęs su buvusia sutuoktine nukentėjusiaja V. L. telefonu. Žmogaus terorizavimu pripažįstami įvairūs veiksmais kuriais grasinama susprogdinti padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei ar sveikatai ar turtui veiką. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. L. terorizavo nukentėjusiąją V. L. ir terorizavimas pasireiškė grasinimu pastarąją suluošinti, sugadinti turtą, rašydamas ir sakydamas tokius žodžius: „aš tau pasakau, kad jau tu, tavo veidas bus rūgštim apipiltas, tai pats mažiausias yra“, „aš sakau, aš padarysiu viską, kad tau būtų p....(necenzūrinis grasinantis žodis)“, „aš tau pasakau, tu prašaisi, V., žinok būt nubausta stipriai labai“, „tau aš sakau, tau aš nieko negrąžinsiu. Aš tau pasakau dar vieną-tu labai stipriai nukentėsi fiziškai. Fiziškai ir morališkai ir visaip“; „Nepadėsiu vienai, jokios bėdos atveju, o tau net kiek galėdamas kenksiu“; „...Kur tavo sąžinė? Keisk k...( įžeidžiantis žodis) greičiau pavardę, kol aš tau dar nekenkiu tiesiogiai. Nes nukentės ir tavo sklypo pirkėjas. Manęs jau nesustabdysi. Aš jus pažeminsiu, kaip tik sugebėsiu, negailėdamas, nei pinigų, nei laiko. Sužlugdyti tave mano gyvenimo tikslas". Šių išsakytų bei parašytų žodžių pobūdis rodo, kad kaltinamasis terorizavo nukentėjusiąją, reiškė įvairius reikalavimus, gąsdino susidorojimu. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką veika besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. Byloje surinkti ir ištirti duomenys patvirtina buvus sistemiškumą. Teismų praktikoje sistemingu bauginimu pripažįstama kai ne mažiau nei 3 kartus pasikartoja atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Iš pareikšto kaltinimo matyti, kad veiksmai kartojosi per palyginus trumpą laiką, buvo siunčiamos žinutės 2011-12-16 – 2 kartus, 2011-12-18 -1 kartą; 2011-12-19- 1 kartą; 2011-12-28 -2 kartus; 2012-01-10- 7 kartus; 2012-01-11 -1 kartą, be to nukentėjusios iniciatyva užfiksuotas pokalbis telefonu, rodo buvus kaltinamojo veiksmų sistemiškumą, jie buvo išsakomi per palyginti trumpą laiką ir buvo susiję su ankstesniais veiksmais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Tokių žodžių ir teksto rašymas, kuriais buvo nukentėjusiajai grasinama susidoroti ateityje: „ ... tau bus rimta...“, „...veidas bus apipiltas sieros rūgštimi...“; „... būsi nubausta stipriai...“; „ nuo šiandienos gaudau ir žiūriu kaip sudaužyti...“; „ P. liks be mamos, liks čia faktas....“; „... Noriu kažką dėti į vietą. Kaip tau atrodo ką?“; „Tu man padarei gėdą, ir ją nuplausi krauju...“. Kadangi šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia žmogaus bauginimu iš pasakytų žodžių ir rašytų žinučių turinio akivaizdu, jog kaltinamasis siekė įbauginti nukentėjusiąją, grasino nužudymu, sunkiu sveikatos sutrikdymu, ateities sužlugdymu. Terorizuojant asmenį ar jį sistemingai bauginant nukentėjusysis yra nuolatinėje baimės, netikrumo būsenoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui. Akivaizdu jog nukentėjusioji patyrė išgyvenimus, ji jautėsi nesaugi savo namuose ar gatvėje, jautė nuolatinę baimę. Kaltinamasis įbauginimui naudojo psichinę prievartą. Psichinė prievarta BK 145 straipsnio prasme - tai grasinimai šiuo metu ar ateityje panaudoti fizinį smurtą ar sunaikinti turtą. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis grasino, tiek nužudymu, tiek sunkiu sveikatos sutrikdymu, tiek turto sugadinimu. Šios aukščiau nurodytos aplinkybės yra visiškai įrodytos nukentėjusios V. L. parodymais, kurie nuo pat pradžių yra nuoseklūs, akivaizdu, jog ji į teisėsaugos institucijas kreipėsi ne iš karto, bet po kurio laiko pajutusi, kad grasinimai nurodyti SMS žinutėse bei išsakyti telefoninių pokalbių metu gali būti įgyvendinti, tai yra 2011-12-29 ( t.1. b.l. 2). Jos parodymus papildo liudytojos V. K. parodymai, kad kaltinamasis jai telefoninio pokalbio metu pasakė , kad jis nenurims, kol dukra nebus nužudyta ir pakasta. Pati dukra jai sakydavo, kad ji bijo E. L., jos abi buvo strese. Mano, gal kaltinamasis kerštavo dėl skyrybų. Teisme apklaustos liudytojos R. V. ir J. V., patvirtino, kad ir joms yra tekę matyti, kaip V. gaudavo žinutes nuo E. L., po kurių ji imdavo nervuotis, drebėti. Kaltinamasis nukentėjusiąją visaip šantažuodavo, grasindavo susidorojimu, dėl ko ji bijojo viena būti. Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Iš byloje pateiktos specialistų išvados matyti, kad nukentėjusioji psichine liga susirgo 1997-1998 metais. Nurodyta jog būklė pablogėjo 2012 metais, dėl ko nuo 2012-01-20 iki 2012-02-10 buvo taikytas stacionarus gydymas LSMUL Kauno klinikose, diagnozė (duomenys neskelbtini) ( t.2.b.l. 2-3). Kas akivaizdžiai patvirtina, kad nukentėjusioji išgyveno dėl sistemingų bauginimų, ji nesijautė saugi. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas ir nėra būtina įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (LAT nutartis Nr. 2K-542/2011). Šioje byloje akivaizdu jog kaltinamasis žinodamas buvusios sutuoktinės nukentėjusios ligą, sveikatos būklę, jos jautrų reagavimą į supančią aplinką ir žmones, elgėsi tyčia jos atžvilgiu nusikalstamai, ją baugino, terorizavo ir taip veikti norėjo. Kaltinamasis teisme paaiškino, jog jis niekada to nebūtų daręs to, ką sakė nukentėjusiajai, jos motinai , bet tai neturi jokios reikšmės šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kaip ir neturi reikšmės nusikaltimo motyvai ir tikslai. Nusikaltimas formalus, jis nereikalauja pasekmių kilimo, nes priešingu atveju veiksmai būtų kvalifikuojami pagal kitus Baudžiamojo Kodekso straipsnius. Kaltinamasis ir jo gynėjas teismo posėdžio metu aktyviai įrodinėjo tai, kad nukentėjusioji jo nebijojo, kad nukentėjusioji po nusikalstamos veikos bendravo su kaltinamuoju savo noru ir laisva valia. Teismas pažymi, jog nukentėjusios ir kaltinamojo santykiai akivaizdžiai buvo įtempti, kaltinamasis po to kai sužinojo, jog nukentėjusioji kreipėsi į policiją aktyviai ieškojo bendravimo būdų, pats skambino, susitikinėjo su dukra nukentėjusios namuose, kvietėsi nukentėjusiąją į savo namus, siūlė pinigus, tačiau tai neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui. Tai galėtų būti traktuojama kaip savanoriškas siekis atgailauti, atlyginti nukentėjusiajai patirtą moralinę žalą. Kaltinamasis teigė, jog jis buvo išprovokuotas nukentėjusios taip elgtis, kad tai buvo abipusis barnis ir tiek. Šie kaltinamojo paaiškinimai yra vertinami kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo padėtį. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis minėtu kaltinime laiku, būtų kreipėsi į policiją dėl šmeižimo ar įžeidimo. Jo kreipimaisi į policiją yra jau po šios nusikalstamos veikos padarymo(2 t., b. l. 43-48, 66-69). Todėl nesant jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusioji būtų provokavusi nėra. Reikalavimas pinigų vaiko išlaikymui, negali būti priskiriamas prie provokuojančių veiksmų. Ištyrus ir įvertinus įrodymų visumą darytina išvada, kad kaltinamojo E. L. kaltė dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 145str.2d. yra visiškai įrodyta už ką jis ir privalo atsakyti.
Teismas iš kaltinimo šalina aplinkybes, kurios teismo požiūriu yra perteklinės ir yra nesusijusios su jam pareikštais kaltinimais pagal LR BK 145str.2d.: „„valkata, sutrė, tokia pati kaip motina, lygiai abi vienodos“, „aš tau nuo šiandienos, aš tau pasakau, automatiškai supranti, kad karočia“ 2011-12-13 19:51:57 val., 19:52:00 val. – rašydamas ir siųsdamas trumpąją žinutę- „Gal trūksta klientų į one ir kitur gal sumesti tavo telefono numerius. Juk artėja šventės, dar ir jaunesnei kalytei reikės pinigų. Duodiesi už taurę šampano uždirbtum pinigų. Vis tiek per one duodavai savo telefoną“; „jaunesnei kalytei sustabdomi pinigų mokėjimai“ , 2011-12- 19, 11:57:52 val., 11:57:57 val., 11:58:01 val., 11:58:05 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę - „Per tave sms pažinčių kale, P. prarado tėvą, ateitį, šansą gauti išsilavinimą, net palikimą. Kaip k..( necenzūrinis žodis) be ateities, pinigų, be šanso gyvenime prasimušti? Tu ją pavertei nelaimingiausia, kuri buvo įpratus turėti viską, o per tave neteko visko. Būtum jauna, dar dirbdama proste gal kažką sutaupytum, o dabar esi tik senas žaisliukas, paliekantis trusikus svetimose lovose. O gal jau ir mašinose? Tu sudaužei dukros gyvenimą, ir gali tuo didžiuotis. Tujai palikai tik malinauskaičių kelią, visko siekti p....(necenzūrinis įžeidžiantis žodis) pagalba. Pagalvok kokia po visko tu esi motina? Ar tu verta to vardo? Daugiau jei davei, ar atėmei?", tęsdamas savo nusikalstamą veiką ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2011-12-28 14:51:26 val. rašydamas ir išsiųsdamas trumpąją žinutę: „k...( necenzūrinis žodis)“. Akivaizdu, jog siekis buvo įžeisti, bet ne grasinti, ar terorizuoti. Kadangi toks kaltinimo tikslinimas nesunkina kaltinamojo teisinės padėties, juridinė kvalifikacija taip pat nesikeičia, todėl yra galimas( BPK 255str. 256str.). Teismas atkreipia dėmesį jog necenzūriniai ir įžeidžiantys žodžiai buvę kaltinime, keistini į pirmąsias žodžio raides su prierašu( necenzūrinis žodis) arba ( įžeidžiantis žodis).
Byloje pareikštas nukentėjusiosios V. L. civilinis ieškinys 10000 Lt (1 t., b. l. 145-146) neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji tiek ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo E. L. nusikalstamų veiksmų ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, gyvena įtampoje, baimėje, sumažėjo bendravimo galimybės, patyrė emocinį sukrėtimą, turi pastoviai kreiptis į gydytojus, gydytis stacionare. Ji yra neįgali, jai reikalinga ramybė. Jaučiasi pažeminta. Dukrai taip pat reikalinga psichologų psichiatrų pagalba. Kaltinamasis su ieškiniu nesutinka. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala V. L. buvo ją sistemingai bauginant gyvybės atėmimu, sveikatos sutrikdymu, nepataisomu veido subjaurojimu, ateities gadinimu. Iš pateikto ekspertizės akto matyti, kad tokie kaltinamojo veiksmai paaštrino jos sveikatos būklę, paūmėjo buvusi liga, dėl ko ji 2012 metais du kartus buvo stacionarizuota gydymo įstaigoje, dėl nerimo, žmonių baimės, nenorėjimo nieko matyti, bendrauti( t.2.b.l. 3-4). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. L. 2011m. spalio mėnesį lankėsi Kauno apskrities Moterų krizių centre. Moteris išsakė patiriamą įtampą ir baimę dėl buvusio sutuoktinio E. L. nuolatinio terorizavimo ir grasinimų. Jai buvo patarta dėl grasinimų kreiptis į policiją. Centre jai buvo suteiktos konsultacijos, siekiant sumažinti įtampą, padidinti pasitikėjimą savimi ir priimti jai svarbius sprendimus (1 t., b. l. 134, 136). Kitų įrodymų apie išliekamuosius reiškinius nukentėjusioji į bylą nepateikė. Teismo posėdžio metu teigė jog jaučia ir šiuo metu nuolatinę baimę, bijo žmonių, jaučia nepasitikėjimą. Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji jautė nuolatinę baimę, dėl ko jai paaštrėjo liga. Grasinimų ir patirtos įtampos pasekmės jautėsi ir bylą nagrinėjant teisme, dėl ko ji buvo apklausta sudarant galimybę nematyti kaltinamojo ir kitų proceso dalyvių. Kaltinamasis E. L. veikė tyčia, jis žinojo , kad V. L. serga liga dėl kurios ji jautriau reaguoja į bet kokius bauginimus, elgėsi nusikalstamai. Jų abiejų turtinė padėtis yra praktiškai vienoda. Todėl teismas atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo ir įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog V. L. išgyvenimai dėl patirtų sistemingų bauginimų, terorizavimo, trukmės laiko kol tęsėsi nusikalstama, sukeltas pasekmes- pablogėjusią sveikatą, konstitucinių vertybių pažeidimą, vertintini 5000 Lt suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Pavyzdžiui asmenims dėl analogiškų veikų padarymo buvo priteista: (10000 Lt kasacinė byla Nr. 2K-116/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-57-557/2014 – 3000 Lt, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr.1A-564-92/2013- 3000 Lt), todėl atsižvelgiant į aukštesnių teismų formuojamą praktiką, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Teisme buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nukentėjusiajai V. L. - 590 Lt sumai. LR BPK 106 str. 2 d. nustato, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kaltu pripažintas E. L., Valstybė patyrė išlaidas dėl to, kad siekė nukentėjusiajai suteikti teisinę pagalbą, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo E. L..
Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 72, 73), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas. E. L. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo E. L. padaryta nusikalstama veika priskirta apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), veika tyčinė, nusikaltimas baigtas. Vertinant E. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis neteistas (1 t., b. l. 78), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 79-85), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninėje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 92, 95), Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnija dėl E. L. nusiskundimų nėra gavusi (1 t., b. l. 96), dirba (2 t., b. l. 37). LR BK 145 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo (iki ketverių metų) bausmė. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę bei nusikalstamos veikos pobūdį ir trukmę (terorizavimas ir sistemingas bauginimas tęsėsi keturis mėnesius), kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui (LR BK 50 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad E. L. neteistas, vedęs, dirba, daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kaltinamajam E. L. skirtina pareiga – neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 304-305 str. str., 306 str., 307 str., 313 str.
nusprendžia:
E. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 145 str. 2 d. ir nuteisti - 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymą E. L. atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
V. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. L. 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš E. L. valstybės naudai 590 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt litų) išlaidų už nukentėjusiosios V. L. atstovės R. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 88659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.