- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-08-22
- Bylos Nr.
- e2-4875-1200/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00729-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Mazaliauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ALVORA“
- Advokatai
- Akvilė Gargasaitė
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aikara“ atstovei advokatei Akvilei Gargasaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aikara“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALVORA“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Aikara“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „ALVORA“ 2 413,95 Eur skolą; 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi jai iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta D. J.; nemokumo administratorė, vykdydama jai priskirtas pareigas, nustatė, kad įmonės debitorių sąraše užfiksuotas atsakovės įsiskolinimas: 1 851,30 Eur pagal 2016 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaitą faktūrą NR. AIK 122 ir 562,65 Eur pagal 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą AIK 140. Nurodytas sąskaitas faktūras ieškovė deklaravo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI). VMI kryžminiame patikrinime su atsakove duomenų apie 2016 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą nėra, o neatitikimų su 2016 m. spalio 28 d. sąskaita nenustatyta, todėl vertintina, kad šią sąskaitą, kaip gautą, mokesčių administratoriui deklaravo ir atsakovė.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Akvilė Gargasaitė palaikė ieškinio reikalavimus prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pradėjus nagrinėti bylą teisme nemokumo administratorė nustatė, jog pagal VMI duomenis atsakovė nėra nei vienos iš aptariamų sąskaitų deklaravusi. VMI duomenimis ieškovė yra deklaravusi 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą 465 Eur sumai ir 97,65 Eur PVM sumai, todėl ieškovės atstovė daro prielaidą, kad paslaugos atsakovei buvo suteiktos, nes už jas ieškovė turėjo sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Iš atsakovės pusės gautų sumų yra 23 127,35 Eur sumai, tai nurodo ir atsakovė, tačiau sąskaitų išrašyta didesnei sumai, kuri nėra apmokėta. Nurodo, kad įmonės dokumentų perdavimas nemokumo administratorei iš buvusio vadovo buvo pakankamai komplikuotas, buvo perduodama dalimis ir nėra duomenų, ar buvęs vadovas perdavė visus turimus dokumentus, tačiau pagal turimus dokumentus yra faktas, jog ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras, vieną iš tų sąskaitų deklaravo VMI. Ieškovės atstovė bei nemokumo administratorė nežino, kodėl 2016 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra nebuvo deklaruota, nurodo, kad sąskaitos išrašymo laikotarpiu nebuvo privalomo deklaravimo, todėl sąskaita nebuvo deklaruota, bet tai nepaneigia fakto, jog sąskaita buvo išrašyta bei sumokėtas pridėtinės vertės mokestis. Sąskaitos nepasirašytos, nes tai nėra privaloma. Tarp vadovo nemokumo administratorei pateiktų dokumentų nuomojamos statybinės technikos apskaitos žurnalo nebuvo.
4. Atsakovė UAB „ALVORA“ pateiktame atsiliepime prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad šalis siejo statybinės technikos nuomos santykiai; pagal susiklosčiusią praktiką atsakovės darbų vadovas pas ieškovę užsakydavo reikiamą statybinę techniką, kurios darbo / nuomos valandas ir / ar dienas fiksuodavo nuomojamos statybinės technikos apskaitos žurnale; žurnale užfiksuotų duomenų pagrindu ieškovė konkretaus užsakymo paskutinę technikos nuomos darbo dieną išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą. Ieškovė nuo 2016 m. birželio 10 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d. išrašė, o atsakovė gavo, priėmė ir apmokėjo 20 (dvidešimt) PVM sąskaitų faktūrų bendrai 23 127,35 Eur sumai. Atsakovės buhalterinės apskaitos duomenimis skola nėra užfiksuota. Pažymi, kad ieškovė savo pretenzijose bei rašte, kaip susidariusios skolos pagrindą atsakovei nurodė kitas PVM sąskaitas faktūras (išskyrus 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaitos faktūrą Nr. AIK 140) nei nurodo ieškinyje. Ieškovė neįrodė skolos egzistavimo fakto, kadangi neįrodė skolos susidarymo pagrindo, jog faktiškai suteikė atsakovei statybinės technikos nuomos paslaugas, nurodytas ginčo PVM sąskaitose faktūrose.
5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus, prašo ieškinio netenkinti. Nurodo, kad neturi šalių pasirašytos rašytinės sutarties; ieškovės buvęs vadovas pats teikdavo paslaugas, buvo technikos vairuotojas, operatorius ir atsakovės į bylą pateiktuose statybinės technikos apskaitos žurnaluose daryti įrašai yra buvusio vadovo, jis pats fiksuodavo išdirbtų valandų skaičių, savaitės dienas ir atsakovės atstovas, darbų vadovas, savo parašu patvirtindavo suteiktų paslaugų faktą. Šio dokumento pagrindu būdavo išrašomos sąskaitos faktūros, kurios nebūdavo siunčiamos elektroniniu paštu, o buvo perduodamos su ieškovės vadovo parašu ir jas patvirtindavo atsakovės darbų vadovas. Visos 20 turimų sąskaitų buhalterinėje apskaitoje yra lygiai tokiu pačiu principu pasirašytos su apskaitos žurnalo kopijomis. Nei ieškovės paaiškinimai, nei faktinės aplinkybės, kad ieškovė vieną sąskaitą deklaravo bei susimokėjo pridėtinės vertės mokestį neįrodo paslaugų suteikimo fakto. Atkreipia dėmesį, kad ieškovės vadovas nuo 2016 m. jei laikė, kad sąskaitos nėra apmokėtos, nesikreipė į atsakovę nei su raginimu, nei su pretenzija ar ieškiniu. Atsakovė metų pabaigoje siunčia skolų suderinimo aktus, tačiau iš ieškovės buhalterinę apskaitą vykdančios įmonės, nėra gavusi jokių skolų suderinimo aktų ir patys nesiuntė, nesant poreikio, nes nebuvo jokios skolos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Ieškinys atmetamas.
6. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi iškėlė UAB „Aikara“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskirta D. J.. Iš pateikto UAB „Aikara“ apvartos su UAB „ALVORA“ žiniaraščio nustatyta, kad ieškovė atsakovei išrašė 22 PVM sąskaitas faktūras 25 541,30 Eur sumai, atsakovė apmokėjo sąskaitas 23 127,35 Eur sumai. Ieškovės išrašytos sąskaitos už statybinės technikos ir keltuvų nuomą: 2016 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra NR. AIK 122 kurios suma 1 851,30 Eur, ir 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra AIK 140, kurios suma 562,65 Eur, pagal aptariamą apyvartą nėra apmokėtos.
7. Ieškovės nemokumo administratorė 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl skolos padengimo, kurioje nurodė, kad atsakovė ieškovei skolinga 2 413,95 Eur. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 22 d. ieškovei pateiktame atsakyme nurodė, kad atsakovės buhalterinės apskaitos duomenimis nėra užfiksuoto jokio įsiskolinimo ieškovei, todėl neturi pagrindo tenkinti ieškovės prašymo. Ieškovė pakartotinai 2023 m. lapkričio 20 d. pateikė atsakovei pretenziją, į kurią atsakovė atsakė 2023 m. lapkričio 23 d. nurodydama, kad visos sąskaitos ieškovei yra apmokėtos, PVM sąskaita faktūra AIK Nr. 140 – 562,65 Eur sumai nėra įtraukta į buhalterinę apskaitą, todėl jei padaryta klaida, prašė pateikti paslaugos suteikimo faktą patvirtinančius dokumentus.
8. Ieškovės atstovė pateikė atsakovei prašymą dėl informacijos pateikimo, kuriame prašė pateikti UAB „ALVORA“ apyvartos žiniaraščius su kontrahentu UAB „Aikara“ bei visų UAB „ALVORA“ atliktų mokėjimų UAB „Aikara“ kopijas pagal nurodytas PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė ieškovei pateikė buhalterinės programos išrašą – apyvartą, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo iki 2016 m. lapkričio atsakovės buhalterinėje apskaitoje nėra įtrauktos ieškovės atstovės nurodytos PVM sąskaitos faktūros, kitos sąskaitos apmokėtos, skolos ieškovei atsakovė neturi.
9. Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė statybinės technikos bei keltuvų nuomos sutartis (teismui nepateikta), tačiau ieškovė atsakovei teikė statybinės technikos nuomos paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.530 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Remiantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
10. Taigi byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovės atsakovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų paslaugų suteikimo fakto ir atitinkamai atsakovės pareigos atsiskaityti už tokias paslaugas (ne)buvimo. Tokiu atveju ieškovė turi įrodyti, kad sąskaitose nurodytos paslaugos faktiškai buvo suteiktos (CPK 178 straipsnis).
11. Kaip nurodyta ieškovė savo reikalavimus grindžia PVM sąskaitomis faktūromis: 2016 m. rugsėjo 16 d. PVM sąskaita faktūra NR. AIK 122 ir 2016 m. spalio 28 d. PVM sąskaita faktūra AIK 140. Pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra – šiame Įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Taigi PVM sąskaita faktūra yra buhalterinės apskaitos dokumentas, skirtas PVM apskaitos tikslais įforminti ūkines operacijas.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išrašyta PVM sąskaita faktūra pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004). Sprendžiant dėl šalių susitarimo turinio, turi būti įvertinamos ne tik išrašytos PVM sąskaitos faktūros, bet turi būti nustatytos ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, kurios leistų įvertinti ginčo šalių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes. Taigi, PVM sąskaita faktūra yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių ir savaime nepatvirtina nei šalis siejusių sutartinių santykių pobūdžio, nei šalių susitarimo dėl paslaugų apimties ir kainos, nei joje įvardytų paslaugų suteikimo fakto (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-140-739/2024).
13. Iš atsakovės į bylą pateiktų duomenų: 2016 m. spalio 7 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AIK 130; nuomojamos statybinės technikos apskaitos žurnalo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. spalio 7 d.; 2016 m. liepos 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AIK 103; nuomojamos statybinės technikos apskaitos žurnalo Nr. 11 laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. liepos 15 d.; nuomojamos statybinės technikos apskaitos žurnalo Nr. 12 laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 12 d. iki 2016 m. liepos 15 d.; nuomojamos statybinės technikos apskaitos žurnalo Nr. 13 laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. liepos 12 d.; nuomojamos statybinės technikos apskaitos žurnalo Nr. 14 laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. liepos 15 d.; 2016 m. liepos 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AIK 107; nuomojamos statybinės technikos apskaitos žurnalo Nr. 19 2016 m. liepos 29 d.; nuomojamos statybinės technikos apskaitos žurnalo Nr. 20 laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 29 d.; nuomojamos statybinės technikos apskaitos žurnalo Nr. 21 2016 m. liepos 27 d.; nuomojamos statybinės technikos apskaitos žurnalo Nr. 22 laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. liepos 29 d., atsakovės atstovės paaiškinimų, nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklosčiusi praktika, jog ieškovė atsakovei pateikdavo popierines PVM sąskaitas faktūras, pasirašytas ieškovės vadovo R. O., kurias taip pat pasirašydavo atsakovės darbų vadovai A. T. arba V. K., prie sąskaitų būdavo pridėti nuomojamos statybinės technikos apskaitos žurnalo duomenys, kuriuose fiksuota nuomota įranga, įkainis bei išdirbtų dienų ar valandų skaičius. Šį žurnalą, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovė, vedė ieškovės vadovas R. O., jame pasirašydavo atsakovės atstovai – darbų vadovai A. T. arba V. K.. Pažymėtina, kad pateikti duomenys rodo, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika abiejų šalių atstovams pasirašyti ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, tuo tarpu ginčo PVM sąskaitos faktūros ne tik kad nepasirašytos atsakovės atstovų, bet ir paties ieškovės vadovo. Taip pat byloje nėra pateikti statybinės technikos apskaitos žurnalo duomenys, rodantys, kokia konkreti įranga buvo nuomojama, jos įkainiai, išdirbtų dienų ar valandų skaičius, nors tokį žurnalą vedė būtent ieškovės vadovas. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, kad ginčo PVM sąskaitose faktūrose nurodytos technikos nuomos paslaugos buvo atsakovei suteiktos (CPK 178 straipsnis).
14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus teismas sprendžia nesant pagrindo pripažinti, kad atsakovė neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, nes ieškovė neįrodė, kad paslaugos atsakovei buvo suteiktos, todėl ieškinys atmetamas.
15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
16. Ieškinį atmetus atsakovė įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nėra pateikusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nei atstovavimo teisinius santykius ir tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Esant šioms aplinkybėms teismas nesprendžia jų atlyginimo klausimo.
17. Byloje teismas nepatyrė išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šių išlaidų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Aikara“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALVORA“ dėl skolos priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.