Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi J. S. skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-18 nutarties, kuria buvo atsisakyta pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. prieš D. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-18 nutartimi, vadovaudamasis BPK 412¹ str. 1 d., atsisakė pagal J. S. skundą pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš D. S., konstatavęs, jog nepadarytos veikos, turinčios BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių, t. y. esant aiškiai BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei.

Pareiškėjo nuomone, yra akivaizdu, jog teismas netinkamai vertino skunde išdėstytas aplinkybes bei padarė tendencingas išvadas. Jo skunde nurodytas faktines aplinkybes patvirtina rašytinis įrodymas – D. S. pasirašytas dokumentas. Šis įrodymas patvirtina, jog buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuria akivaizdžiai norėta parodyti, kad jis yra apsišaukėlis. Todėl teismo išvada, jog nepadaryta veika, turinti minėtų nusikaltimų požymių, neatitinka objektyvių aplinkybių. Teismas nutartyje tik pakartojo aukštas pareigas užimančio policijos pareigūno prasimanytus teiginius, pareiškė išankstinę subjektyvią nuomonę, neatlikęs skunde išdėstytų aplinkybių tyrimo, nors tik jas ištyręs teismo posėdžio metu galėjo daryti išvadą, buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne. J. S. teigimu, teismas prieštaravo pats sau, nutartyje nurodęs, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tada, kai juo siekiama išaiškinti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir pritaikyti jam įstatyme numatytą sankciją, tačiau kartu užkirtęs kelią tai padaryti. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, jog proceso pradėjimas be pagrindo pažeistų ir atsakomybėn patraukto asmens, ir skundą padavusio asmens teises, trukdytų jų laiką bei galėtų sukelti proceso dalyviams tam tikras neigiamas pasekmes, nes neigiamos pasekmės kilo tik jam, kai D. S. pasirašytu dokumentu jį apšmeižė. J. S. mano, kad teismas nutartyje išdėstyta savo pozicija jį diskriminavo, užkirto kelią jam ginti savo pažeistas teises ir interesus teisme. Patraukto atsakomybėn asmens teises ir interesus taip pat gina įstatymas, jis gali pasirinkti, pasinaudoti savo teisėmis, ar ne.

Motyvuojamoji dalis

J. S. skundas atmestinas ir paliktina galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-18 nutartis.

BPK 412¹ str. reglamentuoja atsisakymo pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagrindus ir tvarką. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pagal J. S. skundą pradėti privataus kaltinimo bylos procesą prieš D. S., konstatavęs, jog nepadarytos veikos, turinčios BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių, t. y. esant aiškiai BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytai aplinkybei. J. S. skunde dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo prieš D. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., padarymo nurodytos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo kilti D. S. baudžiamajai atsakomybei pagal minėtus BK straipsnius.

Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus Bendrosios prevencijos poskyrio viršininkė R. Š., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., teikimu siūlė J. S. ir S. S. 2009-11-09 skundų teiginių netirti. Buvo konstatuota, kad nepateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pasirašytame 2009-07-24 rašte Nr. 30-10-S-707 nurodytą sprendimą dėl policijos pareigūnų veiksmų vertinimo. Nurodyta, kad reikiamas situacijos tyrimas buvo atliktas, dėl to priimtas sprendimas, pareiškėjui buvo atsakyta 2009-07-24 raštu, paaiškinant sprendimo apskundimo tvarką, tačiau pareiškėjai galimybe apskųsti jų netenkinantį sprendimą nepasinaudojo, vėl prašo tirti situaciją, kuri jau yra ištirta ir dėl kurios jau priimtas sprendimas. Šį teikimą patvirtino laikinai einantis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas D. S., apie priimtą sprendimą pareiškėjams J. S. ir S. S. buvo pranešta D. S. pasirašytu 2009-12-01 raštu Nr. 30-10-S-1191, jame nurodyta, jog 2009-11-26 negavus naujų faktinių duomenų, galinčių turėti įtakos jau tirto skundo tyrimo atnaujinimu, baigtas jų 2009-11-09 skundų tyrimas, išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas (BK 154 str. 1 d.). Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas – tai jos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvus kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonė nelaikoma žinia, tačiau ji turi remtis faktais. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Įžeidimas, numatytas BK 155 str. 1 d., yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimu akivaizdžiai žeminama kito asmens garbė ir orumas, vien tik turint tikslą kitą žmogų pažeminti, paniekinti. Įžeidimo žodžiu ar raštu atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Jis yra viešas, kai žmogus užgauliai pažeminamas matant, girdint kitiems žmonėms.

Palyginus 2009-11-09 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate gauto J. S. skundo bei teikimo turinį, matyti, jog teikime pareigūnė R. Š. rėmėsi 2009-07-24 rašte Nr. 30-10-S-707, kuriame buvo nurodytas priimtas sprendimas atlikus reikiamą tyrimą, konstatuotomis aplinkybėmis. Pareigūnė teikime tik pakartojo šį jau nustatytą faktą. Be to, ji, teikime išdėstydama 2009-11-09 J. S. skundo santrauką, iš esmės atkartojo paties J. S. 2009-11-09 skunde nurodytus teiginius, kad Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga komisijos stebėjimais yra užfiksavusi neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus, turi šiuos faktus patvirtinančią filmuotą medžiagą bei fotonuotraukas. 2009-11-09 skunde J. S. nurodė, kad dalis medžiagos yra pateikta prokuratūrai ir policijai. Taigi R. Š., nurodydama, jog jis tą medžiagą gali pateikti, neiškreipė J. S. teiginio esmės. 2009-11-09 skunde J. S. iš tiesų prisistatė kaip Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos pirmininkas, teigė, kaip jau anksčiau minėta, jog Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga disponuoja neteisėtus pareigūnų veiksmus patvirtinančia informacija, prašė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko priimti jį asmeniškai aptarti tyrimą dėl policijos pareigūnų veiksmų, nurodė, kad bus pateikta medžiaga, patvirtinanti neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus. Todėl teikime nurodytas teiginys, jog pareiškėjai nurodė galintys pateikti reikšmingus tyrimui faktinius duomenis, jei bus kreiptasi į Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungą, atitinka 2009-11-09 skunde išdėstytų teiginių esmę. R. Š. teikime padarytą išvadą, jog pareiškėjai sąmoningai vilkino administracinės procedūros laiką, taip pat grindė objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, faktais. Kaip anksčiau minėta, sprendimas dėl policijos pareigūnų veiksmų įvertinimo buvo nurodytas 2009-07-24 rašte Nr. 30-10-S-707, šiuo raštu paaiškinta ir sprendimo apskundimo tvarka, tačiau tik 2009-11-09 J. S. kreipėsi su skundu dėl minėto sprendimo, prašė tyrimą atnaujinti, bet iki 2009-11-26 nepateikė jokių tokį prašymą pagrindžiančių duomenų, nors buvo nurodęs, kad Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga tokius duomenis turi. Taigi pareigūnė tik pateikė objektyviai egzistuojančių faktų vertinimą, išreiškė nuomonę apie faktus.

Be to, iš teikimo turinio matyti, kad tyrimo metu surinkta medžiaga buvo perduota saugoti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus raštinę. Apie priimtą sprendimą informuoti tik pareiškėjai J. S. ir S. S., todėl, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo teigti, kad informacija buvo paskleista, turint tikslą pareiškėją pažeminti ar paniekinti.

Taigi vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas daro vienareikšmišką išvadą, jog yra akivaizdu, kad teikimu nebuvo paskleista jokia tikrovės neatitinkanti informacija apie J. S., jis nebuvo viešai raštu užgauliai pažemintas. Kaip jau anksčiau minėta, vienas iš BPK 412¹ str. 1 d. numatytų atsisakymo pradėti privataus kaltinimo bylų procesą pagrindų yra BPK 3 str. 1 d. nurodytų aplinkybių aiškumas. Joms esant aiškioms, baudžiamasis procesas negalimas – jis negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Šiuo atveju akivaizdu, kad nei teikimą surašiusios R. Š., nei jį patvirtinusio D. S. veikoje nėra būtinųjų BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų sudėčių požymių, t. y. aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta aplinkybė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-18 nutartimi konstatavęs šios aplinkybės egzistavimo aiškumą, teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis BPK 412¹ str. 1 d., atsisakė pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. prieš D. S.. Todėl nepagrįstas J. S. skundo argumentas, jog teismas tokia nutartimi jį diskriminavo, užkirto kelią jam ginti savo pažeistas teises ir interesus teisme. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pozicija, jog kaip tik proceso pradėjimas be pagrindo pažeistų ir atsakomybėn patraukto, ir skundą padavusio asmens teises, trukdytų jų laiką, galėtų sukelti proceso dalyviams tam tikras neigiamas pasekmes.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-12-18 nutartį.

Nutartis neskundžiama.