- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-08
- Bylos Nr.
- 1S-45/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Bielskis
- Kaltinamasis
- R. B.
- Advokatai
- Mansuras Muksinovas
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. B. (R. B. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. vasario 6 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d., apie 22 val. viešoje vietoje, prie kavinės „Notanga“, esančios Herkaus Manto g. 3, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, demonstruojančiais nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė rimtį bei tvarką ir pažeidė viešą tvarką, veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. K. , po to, kai pastarasis pakišdamas koją pargriovė G. J. , sudavė šiam duriamuoju-pjaunamuoju daiktu į kairę koją, ne mažiau kaip 3 smūgius kojomis į galvą, kitas kūno vietas ir padarė durtinę-pjautinę žaizdą kairiosios kirkšnies srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, daugybinius sumušimus ir žaizdas kūne bei galvoje, galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairiojo momens ir smilkinio srityje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, didžiosios smegenų jungties sumušimu, galvos smegenų difuziniu aksonų sužalojimu, dėl ko G. J. 2008 m. spalio 2 d. 22 val. Vilniaus M. Marcinkevičiaus ligoninėje mirė, t.y. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalyje.
Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2008 m. rugpjūčio 29 d. apie 22 val. viešoje vietoje, prie kavinės „Notanga“, esančios Herkaus Manto g. 3, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. K. , turėdamas tyčią nužudyti G. J. , pargriautam G. J. sudavė duriamuoju-pjaunamuoju daiktu į kairę koją, ne mažiau kaip 3 smūgius kojomis į galvą, kitas kūno vietas ir padarė durtinę-pjautinę žaizdą kairiosios kirkšnies srityje, poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, daugybinius sumušimus ir žaizdas kūne ir galvoje, galvos sumušimą, pasireiškusį muštine žaizda kairiojo momens ir smilkinio srityje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, didžiosios smegenų jungties sumušimu, galvos smegenų difuziniu aksonų sužalojimu, kas komplikavosi koma, galvos smegenų pabrinkimu, plaučių uždegimu, ūmiais širdies – kraujagyslių ir kvėpavimo veiklų sutrikimais, dėl ko G. J. 2008 m. spalio 2 d., 22.00 val. Vilniaus M .Marcinkevičiaus ligoninėje mirė, t. y. nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
Kaltinamasis R. B. 2008 m. lapkričio 4 d., 22.00 val. sulaikytas Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviems mėnesiams, vėlesnėmis to paties teismo 2008 m. gruodžio 29 d. ir 2009 m. kovo 2 d. nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 5 d., 2009 m. liepos 17 d. ir 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimis suėmimo terminas R. B. atžvilgiu buvo tęsiamas iki 2010 m. vasario 6 d. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartimi R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2010 m. vasario 6 d.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. B. savo skunde prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą.
Kaltinamasis skunde neigia savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nurodo, jog kaltinimas grindžiamas prieštaringais ir nenuosekliais liudytojų V. D. , A. B. parodymais. Be to, byloje yra liudytojų, kurie patvirtinta, kad nukentėjusįjį galėjo nužudyti kiti asmenys.
Šalies argumentai
R. B. taip pat nesutinka su apygardos teismo išvada, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, nes niekada nebuvo paieškomas, neturi ryšių užsienyje.
Teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė R. B. skundą atmesti, kaltinamojo gynėjas – skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. B. skundas atmetamas.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi kaltinamajam R. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės terminą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 125 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Suėmimas R. B. buvo pratęstas nustačius tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo teismo ir 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra paties kaltinamojo, liudytojų V. D. , A. B. , A. M. , kito kaltinamojo E. K. , įvykio vietos apžiūros protokolas, MRU TMI Vilniaus ekspertinio skyriaus eksperto pažyma bei kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys. Teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį, jog, svarstant kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtų asmenų kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar R. B. yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje galutinį sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo R. B. dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Už nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinamas R. B. , baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo. Skunde kaltinamojo nurodyti argumentai, kad niekada nebuvo paieškomas, neturi ryšių užsienyje, reikšmingi nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės panaikinimą.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškinta, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog kaltinamasis R. B. būdamas laisvėje galimai darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. Iš suimtajam inkriminuojamų veikų aprašymo matyti, jog jis kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu. Viena iš šių veikų (labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte) patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be to, kaltinamasis galimai padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus (t.2 b.l.30-31). R. B. anksčiau teistas tris kartus, oficialiai nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Šios, pirmiau paminėtos aplinkybės, rodo jo polinkį nusikalsti. Taigi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. , būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
Kaltinamojo prašymas vietoj suėmimo skirti švelnesnę kardomąją priemonę – namų areštą negali būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia suimtojo dėmesį į tai, jog aukštesnysis teismas, BPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja skundus dėl suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo. Pirmiau nurodyto straipsnio nuostatos nesuteikia aukštesniajam teismui teisės pakeisti suėmimą kita kardomąja priemone. Tokia teismų praktika įtvirtinta ir pirmiau minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime, kurio 26 punkte nurodyta, jog išnagrinėjęs suimtojo skundą arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau, aukštesniojo teismo teisėjas negali pakeisti paskirtos arba pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone. Tokie prašymai nagrinėjami pirmosios instancijos teisme BPK 139 straipsnio numatyta tvarka, kurio žinioje yra byla. Šiuo metu R. B. baudžiamoji byla yra Vilniaus apygardos teismo žinioje.
Dėl šių pirmiau nurodytų aplinkybių skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, o skundas jame nurodytais motyvais negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaltinamojo R. B. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.