- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-07
- Bylos Nr.
- 1-245-791/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24614-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vilma Dapkevičienė
- Kaltinamasis
- D. A.
- Nukentėjusysis
- L. A., K. A.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytaus r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, dirbantis D. A. ūkyje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kad kaltinamasis D. A. 2017 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val., sodybos kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę L. A., suėmė už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė, sudavė delnu vieną smūgį į dešinės rankos dilbį, įsirėmė koja į dešinę blauzdą ir pastūmė, taip savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. A..
Be to, kaltinamasis D. A. 2017 m. liepos 16 d. apie 11.00 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sūnų K. A., kurį sugriebęs viena ranka už kaklo, kita ranka sugriebęs už kairės rankos riešo spaudė, spausdamas kaklą paklupdė ant grubaus paviršiaus asfalto, paklupdytas nukentėjusysis atsirėmė rankomis į asfaltą, taip susimušė alkūnes, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam K. A. fizinį skausmą kaklo ir alkūnių srityje.
Dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją L. A.
Kaltinamasis D. A. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad jis yra turi ūkį, užsiima žemės ūkio darbais. Jo santykiai su sutuoktine yra konfliktiniai, kartu negyvena. 2017 m. gegužės 18 d. vakare atvažiavo nukentėjusioji į jo tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atvažiavusi pradėjo grasinti, šaukti. Netrukus į sodybą atvyko E. N., kuri parvežė A. M.. Kai atvažiavo automobilis, jie abu išėjo iš namo į kiemą. Stovėjo šalia namo apie 1,5 metro atstumu vienas nuo kito. Automobilis sustojo iki 10 metrų atstumu nuo kieme esančio purkštuvo. Purkštuvas stovėjo prie namo, toliau yra šulinys. N. automobilis sustojo netoli šulinio. Tarp mašinos ir purkštuvo buvo apie 10 metrų atstumas. L. pradėjo sakyti, kad atvažiavo jo meilužė, tuo metu ji stovėjo šalia jo, šaukė ant E. Ji liepė jai nerėkti, nedaryti jam gėdos. Neprisimena, ar L. A. buvo priėjusi prie E. N. automobilio. Jis L. A. nepalietė nei pirštu. Kiek prisimena, nukentėjusioji pirma išvažiavo automobiliu. A. M. viso įvykio metu sėdėjo mašinoje, o paskui išlipo, viskas truko apie tris minutes. Advokatė jam grasino, sakė, kad sutvarkė dar ne tokius žemdirbius. Neatliko kaltinime nurodytų veiksmų. Tie veiksmai išgalvoti. Jis nežinojo, kad liudytojai melavo. Jam pasakė A. M., kai ėjo į akistatą, kad blogai padarė, kad Jonas liudijo vietoje jo. Apie liudytojų apsikeitimą jam tapo žinoma vėliau nei po savaitės laiko po įvykio. Tiksliai neprisimena, kokias įvykio aplinkybes nurodė per apklausą. Apklausos metu nežinojo, kad A. su J. susikeitė ir liudijo J.. Tarp jų konflikto nebuvo. Žmona jį seka, priekaištauja. Mano, kad jos elgesys yra liguistas. Nematė, kad Lina būtų priėjusi prie E. N. automobilio. Nukentėjusioji šaukė ant E. N., vadino negražiais žodžiais. Jis liepė nukentėjusiajai nedaryti jam gėdos prieš svetimus žmones. Tuomet ji trenkė durimis, įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Apie liudytojų apsikeitimą sužinojo po jo apklausos. A. M. jam pasakė, kad J. liudijo už jį. Tyrėjas jam pasakė, kad įvykio metu buvo Jonas. Jis tyrėjo surašyto protokolo neperskaitė. Jis darbinių batų nenešioja. Jam atrodo, kad pirma iš sodybos išvyko nukentėjusioji, vėliau E. N.. Viskas truko apie 3-4 minutes. Nukentėjusiosios nebuvo palietęs.
Nukentėjusioji L. A. parodė, kad su kaltinamuoju D. A. yra santuokoje, tačiau paskutiniu metu kartu negyvena. 2017 m. gegužės 18 d. nuvyko pas D. A. pasiaiškinti dėl tarpusavio santykių. Nuvyko į jo ūkį, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), ten yra vyro tėvų sodyba. Abu kalbėjosi virtuvėje. Tuomet į kiemą įvažiavo automobilis. Automobilį vairavo vyro draugė. Jie abu iš namo išėjo į lauką. Ji nuėjo prie automobilio, atidarė automobilio dureles, įsitikino, kad automobilį vairavo E. N.. Ji parvežė vyro darbininką. Buvo vėlus metas, apie 22 valanda vakaro. Jos paklausė: „Kokią teisę tu turi čia važinėti? Mes su vyru dar neišsiskyrę“. Bandė moteriai paaiškinti, kad jie su vyru nėra išsiskyrę, ir ji neturi teisės lankytis. E. N. vyro sodyboje buvo mačiusi praėjusį vakarą. Pripažįsta, kad su E. N. kalbėjo pakeltu tonu, žinojo, kad ji susitikinėja su jos vyru, matė juos bučiuojantis. Tuo momentu prie jos priėjo D. A. ir čiupo jai už dešinės rankos žasto, stipriai suspaudė. Ji liepė jam pasitraukti, bet jis nesitraukė. Tada D. A. ranka sukirto į dilbį, įrėmė savo koją į jos koją, stipriai ją pastūmė ir įspyrė, dėl to pajuto labai didelį fizinį skausmą bei moralinį pažeminimą. Automobilyje buvo vyro darbininkas A. M.. Automobilio vairuotojo pusės durelės buvo atidarytos. Tuo momentu darbininkas išlipo iš automobilio, o ji atsitraukė ir nuėjo į savo automobilį. Pirmiau iš kiemo išvažiavo E. N., po to ji pati išvažiavo. Vyras su darbininku liko kieme. Kitą dieną atvažiavo D. A. ir pasakė, kad jeigu ne tas darbininkas, ji būtų užmušta ir pakasta. Tai pasakė, girdint mažametei dukrai. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, močiutės paliktoje sodyboje. Ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą, atvyko ne tas asmuo, kuris buvo automobilyje. Vėliau atsirado tikrasis darbuotojas, tai A. M.. Jį atpažino akistatos metu. Po įvykio ant rankos atsirado kraujosruvos. D. A. jai sugnybo ne paprastai, o pasukdamas, kad būtų skaudžiau. Jis buvo apsiavęs vyriškais „kerzais“, spyris į blauzdą buvo labai skausmingas. Pamačiusi mėlynes, kreipėsi pas medikus. Kraujosruvas pastebėjo po paros laiko. Medikai pranešė policijai. Iki šio įvykio santykiai su kaltinamuoju buvo pašliję, kadangi jis negrįždavo į namus, meluodavo. Nesutarimai trunka apie du metus laiko, skaičiuojant iki 2017 m. gegužės 18 d. įvykio. Mano, kad vyras jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, kadangi norėjo apginti savo draugę, patraukti ją nuo automobilio. Ji muistėsi, bandė išsivaduoti, sakė, kad praneš policijai. Grįžusi namo, apie įvykį papasakojo vaikams. Po šio įvykio K. nevyko pas tėvą į darbą, dėl to D. A. buvo nepatenkintas.
Liudytojas K. A. parodė, kad apie 2017 m. gegužės 18 d. įvykį papasakojo grįžusi mama. Buvo apsiverkusi ir pasimetusi. Mama pasakojo, kad su tėvu kalbėjo apie tarpusavio santykius. Į kiemą atvažiavo ta moteris, mama atidarė automobilio dureles ir liepė nesilankyti. Tuomet tėvas pradėjo ją gnaibyti ir stumdyti. Mama sakė, kad šio įvykio metu buvo vyras kamufliažiniais drabužiais. Taip rengdavosi A. M.. 2017 m. gegužės 18 d. nematė sužalojimo ant mamos kūno, kadangi buvo vėlus metas, ėjo miegoti. Kitą dieną mama parodė atsiradusias mėlynes ant rankos ir kojos. Po šio įvykio nėjo į darbą pas tėvą, nenorėjo su juo bendrauti. Taip pat tėvas D. A. kitą dieną skambino ir grasino. Jie įrašė šio pokalbio turinį.
Liudytojas J. M. parodė, kad jis pažįsta D. A., kitų asmenų nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus vietoje A. M.. A. M. paprašė, kad jis paliudytų vietoje jo. A. M. papasakojo įvykio aplinkybes ir paprašė policijos komisariate jas paliudyti. A. M. papasakojo tokias aplinkybes, kad moteris parvežė jį iš laukų į D. A. sodybą, jie įvažiavo į kiemą, tuo metu D. su žmona kalbėjo kieme, tada D. žmona išvažiavo. Nurodė, kad traktorius buvo paliktas E. kieme. -Laukas ir jo vieta irgi buvo nurodyti iš A. pasakojimo. A. sakė, kad jokio smurto nebuvo. Apklausiamas pareigūnų nurodė viską, ką jam papasakojo A.. A. M. sakė, kad buvo įvykio vietoje, tačiau nenori liudyti. Su D. A. kalbėjo po savo, kaip liudytojo, apklausos. D. A. klausė, ar buvo muštynės. D. A. pasakė, kad jokių muštynių nebuvo. E. pažįsta iš matymo. Jis įvykio metu dirbo A. ūkyje. Dirbo su traktoriumi, kuris stovėdavo sodybos kieme. Duodamas parodymus pareigūnui, atpasakojo A. M. žodžius apie įvykį. Buvo įspėtas už melagingų parodymų davimą. Iš pradžių nesuprato atsakomybės rimtumo. Pagrindinis dalykas, ką akcentavo A. M., buvo tai, kad įvykio metu nebuvo jokio smurto. Po šio įvykio jis nutraukė darbinius santykius su D. A.. Po akistatos susitiko su A. M. ir liepė jam eiti į policijos komisariatą ir prisipažinti, kad įvykio vietoje buvo jis, o ne J. M.. Savo parodymus pakeitė po akistatos su L. A., trečios apklausos metu. Du kartus apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus. Apie parodymus kalbėjo su D. A.. D. A. pasakė, kad A. M. nenori duoti parodymų. Jis nežino, ką D. A. kalbėjo su A. M., tačiau mano, kad jie tarpusavyje tarėsi.
Liudytojas J. M., 2017 m. gegužės 24 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (1 t., b.l. 81-82), parodė, kad jis dirba pas D. A. apie 8 mėnesius. Dirba lauko darbus su traktoriumi. 2017-05-18 d. jis netoli apie 40 m. nuo D. sodybos pasiliko automobilį ir su traktoriumi nuvažiavo dirbti į laukus. Baigęs lauko darbus apie 21. 30 val. jis paskambino D. ir pasakė, kad laukus sulėkščiavo ir pasakė, kad traktorių palieka kur sutarė pas jo pažįstamą ir paprašė, kad jis jį parvežtų iki jo automobilio. D. pasakė, kad pas jį yra atvykusi jo žmona ir jis jo paimti negalės, todėl paprašys kaimynės, kad ji jį paimtų. Netrukus jo paimti atvyko moteris, kurios jis nepažįsta, matė ją pirmą kartą, ji jį parvežė iki jo palikto automobilio. Paleido jį prie jo automobilio ir apsisuko iškart išvažiavo. Jai išlipus iš automobilio matė, kad kieme stovi D. ir šalia jo stovi moteris. Jie kalbėjosi tarp savęs normaliu balso tonu. Jam stovint prie jo automobilio prie jo priėjo D., moteris liko stovėti kieme. Jis su D. aptarė darbus, jų pokalbis truko apie 5 minutes, per tą laiką kol jie kalbėjosi moteris iš D. kiemo išvažiavo. D. minėtą vakarą buvo ramus, tikrai nepastebėjo, kad būtų susinervinęs. Jis pakalbėjęs su D. taip pat išvažiavo į namus. Kiek jis matė, D. jokių fizinių veiksmų prieš savo žmoną tą vakarą nenaudojo.
Liudytojas J. M., 2017 m. birželio 8 d. papildomai apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (1 t., b.l. 83-84) panašiai nurodė aplinkybes, kaip ir 2017 m. gegužės 24 d. apklausos metu. Papildomai parodė, kad įvažiavus į kiemą, pamatė prie namo įėjimo durų stovintį D., priešais jį gal už metro ar pusantro atstumu stovėjo moteris, kaip vėliau suprato D. žmona L.. Jie šnekėjosi, tačiau pokalbio negirdėjo, veido išraiškų nematė. Negali pasakyti, ar jie pykosi. Jis išlipo iš automobilio, vairuotoja atbuline eiga išvažiavo iš kiemo, o jis su D. kalbėjosi prie jo automobilio. Jokios konfliktinės situacijos tarp D. ir L. nematė, D. jokių fizinių veiksmų prieš savo žmoną nenaudojo.
Iš 2017 m. rugpjūčio 25 d. Akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios L. A. ir liudytojo J. M. matyti, kad liudytojas J. M. tvirtina parodymus, duotus apklausų metu, o nukentėjusioji L. A. parodė, kad tai ne šis vyriškis, kuris įvykio metu buvo šalia E. N. keleivio priekinėje sėdynėje (1 t., b.l. 85-87).
Liudytojas J. M., 2017 m. lapkričio 16 d. papildomai apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną (1 t., b.l. 92-93) parodė, kad 2017-05-24, 2017-06-08 ir 2018-08-25 akistatos metu davė iš dalies neteisingus parodymus. Su D. A., pas kurį dirbo, buvo susitaręs, kad 2017-05-18 pas jį dirbti negalės, dėl asmeninių priežasčių. Jam sutikus, tą dieną, jis pas jį dirbti nevažiavo, ką tiksliai tą dieną veikė, neatsimena, bet (duomenys neskelbtini) kaime, pas D. A. nuvykęs nebuvo, pas jį tą dieną nedirbo. Gal po savaitės laiko, tiksliai dienos neatsimena, sutikęs A. M. (duomenys neskelbtini) kaime, pas D. A. sodyboje, šnekėjosi su juo. Jis pasakė, kad jį gali kviesti apklausai dėl tarp D. A. ir jo žmonos buvusio konflikto. A. sakė, kad jis nenori būti apklausiamas, nes gali turėti problemų, kad epizodiškais kartais padeda D. A. darbuose. A. jam nurodė dieną, kada vyko minėtas konfliktas, viską, ką jis jam tuo metu papasakojo, jis atkartojo jo žodžius pirminėse apklausose, nors 2017-05-18 (duomenys neskelbtini) kaime jis nebuvo ir A. konflikto nematė. D. A. jų tokio pokalbio, jo manymu negalėjo girdėti, jis pats su D. jo parodymų nederino. Jis iš draugiškumo sutiko padėti A. M.. Apie pasekmes nepagalvojo, nes yra baigęs tik devynias klases, jokio teisinių žinių neturi, dėl tokių savo neapgalvotų veiksmų, jį suklaidinus A. M., nuoširdžiai gailisi.
Liudytojas A. M. parodė, kad jis pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją L. A.. Įvykio dieną jis traktoriumi dirbo D. A. lauką. Traktorių paliko E. N. kieme, o E. N. jį automobiliu parvežė į D. A. sodybą. Sustojo prie namo pradžios kampo. L. ir D. buvo prie medžio, kuris yra prie namo, nuo jų automobilio apie 8-9 metrai. Vienas nuo kito stovėjo kelių metrų atstumu. Jis telefone ieškojo elektriko numerio. Bevartant telefoną, išgirdo L. A. šaukiant: „O D. kurva atvažiavo!“, o tada klausimas: „Kiek tu, kurva, čia gali atvažinėti?“. L. A. isteriškai šaukė. L. ėjo link jų automobilio, o D. Vėliau. D. kažkiek priartėjo prie L., liepė L. eiti iš čia, nejuokinti žmonių ir nedaryti jam gėdos. Pora kartų tai pakartojo. Kai L. pasakė tuos žodžius, ji buvo netoli to medžio. Negali pasakyti, ar L. buvo priėjusi prie automobilio. L. žodžius girdėjo, kadangi automobilio langas buvo atidarytas. E. N. galėjo girdėti L. A. sakomus žodžius. Jis išlipo iš automobilio, o E. N. išvažiavo iš kiemo. Tuo metu D. A. buvo kieme, netoli medžio, poros metrų atstumu nuo L. A.. Neužfiksavo, kad D. A. būtų priėjęs prie L. A.. Abejoja, ar jam nematant D. A. galėjo paimti L. A. už rankos, kadangi tarp jų nebuvo jokio konflikto. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad L. buvo priėjusi prie automobilio, bet galbūt nebuvo priėjusi. Akistatos su L. A. metu, L. A. nurodė aplinkybę, kad ji buvo priėjusi prie automobilio ir automobilyje matė jį. Duodamas parodymus, buvo pasimetęs, neprisiminė, ar L. A. buvo priėjusi prie automobilio. Po to L. A. išvažiavo iš sodybos. Jis liko kalbėtis su D. A.. Ikiteisminio tyrimo metu jis paprašė J. M., kad jis paliudytų už jį. Jam atrodė, kad tai nėra rimtas konfliktas. Pripažįsta, kad pasielgė neprotingai, prašydamas J. M. liudyti už jį. Prieš J. M. apklausą, su juo bendravo, jam papasakojo aplinkybes, pasakė, kad parvežė E. N., įvykio metu jokio konflikto, muštynių, jokio fizinio kontakto tarp A. nebuvo. Nurodė įvykio detales, kurias turi papasakoti policijos pareigūnui.
Liudytojas A. M., 2017 m. rugsėjo 25 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 105-106), kurio parodymai buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, parodė, kad D. A. pažįsta nuo profesinės technikos mokyklos laikų, gal apie 30 metų. Jie gerai su juo sutaria. Neatsimena, ar 2017-05-18 buvo pas D. A. L. kaime. Apie 22.00 val., tokiu vėliu laiku, niekada pas jį nebūdavo. Jis yra girdėjęs iš D. apie tokią moterį vardu E. ar S., tiksliai vardo nežino, tačiau tokia moteris niekada nėra jo vežusi į D. sodybą. 2017 metų gegužės mėnesį D. jam pasakojo, kad prieš pora ar keletą dienų buvo sulaikytas policijos, uždarytas į areštinę, kaip jis pats pasakė - uždarė savaitgalį į areštinę, dėl to, kad žmona parašė pareiškimą jog neva jis ją sumušė. Tiksliai neatsimena, bet jis tada užsiminė, kad anksčiau minėta moteris E. ar S., parvežė jo darbuotoją J., ką daugiau pasakojo dabar neatsimena. D. apie patį įvykį nėra jam daug pasakojęs, tik kartais pasako, kad vis dar reikia vykti į policiją ir dėl to aiškintis. Jis niekada nėra matęs jokio konflikto tarp D. A. ir jo žmonos L..
Iš 2017 m. rugsėjo 27 d. Akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios L. A. ir liudytojo A. M. matyti, kad liudytojas A. M. tvirtina parodymus, duotus 2017 m. rugsėjo 25 d. apklausos metu, o nukentėjusioji L. A. parodė, kad A. M. yra tas asmuo, kurį E. N. automobiliu 2017 m. gegužės 18 d. apie 22 val. parvežė į sodybos kiemą (1 t., b.l. 107-109).
Liudytojas A. M., 2017 m. lapkričio 15 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 110-111), kurio parodymai buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, parodė, kad duodamas 2017 m. rugsėjo 25 d. apklausos metu, prisipažįsta, kad šiame ikiteisminiame tyrime anksčiau davė melalingus parodymus apie 2017-05-18 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime, D. A. sodyboje buvusį konfliktą tarp jo ir jo žmonos L. A.. 2017-05-18 ryte atvažiavo pas D. A. į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone, tikslaus adreso negali pasakyti. D. A. yra senas jo pažįstamas, jis leidžia jam kada jis nori atvažiuoti pas jį į sodybą dirbti su jo technika jo malonumui. Dabar tiksliai neatsimena, bet mano, kad D. jį nuvežė į laukus kur jau buvo traktorius, ten užpylė kuro ir jis liko prie traktoriaus. Per visą dieną jis arė minėtą lauką. Jau buvo saulėlydis kai baigė. Dabar tiksliai neatsimena, bet galėjo būti, kad traktorių atvarė į sodybą, iš kur jį ryte pasiėmė. Gali būti, kad jis paskambino savo telefonu (duomenys neskelbtini) D. A. pasakė, kad baigė arti ir jį parveš E., tačiau tiksliai dabar negali pasakyti ką su juo šnekėjo. Iš E. sodybos jos automobiliu, berods "Hundai", visureigis, šviesios spalvos, jį E. parvežė į D. A. sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, jie įvažiavo į patį kiemą, sustojo prie namo. Tiksliai negali pasakyti, bet kiek atsimena, D. ir jo žmona L. buvo kieme. Jis telefone ieškojo autoelektriko telefono numerio, todėl tuo metu tiksliai nematė kas vyko kieme. Netrukus D. žmona L. atbėgo prie E. automobilio, atidarė vairuotojo dureles, pradėjo isteriškai šaukti ant E., vadindama ją "D. kurva", kitais necenzūriniais žodžiais. Prie L. atėjo D., kuris pasakė jai apsiraminti, nedaryti sarmatos prie žmonių. Jis jokio apsistumdymo prie automobilio nematė, taip pat nematė, kad D. A. būtų suėmęs L. A. už rankos, jai įspyręs, sudavęs, ar kitaip prieš ją smurtavęs. E. išvažiavo iš kiemo. Jis su D. nuėjo prie jo automobilio, apie ką šnekėjo neatsimena, po to jis išvažiavo namo. Po kelių dienų D. A. jam papasakojo, kad buvo uždarytas areštinėje, dėl to, kad jo žmona parašė pareiškimą jog jis prieš ją smurtavo. Po kurio laiko D. A. pasakė, kad greičiausiai reikės paliudyti, ką jis matė minėto konflikto metu. Jis paprašė jo netraukti į šiuos jų šeimos reikalus. Kai jam pasakė, kad reikės liudyti, galvojo, kad gali jį apkaltinti neva jis nelegaliai dirbo tą dieną pas D., todėl D. pasakė, kad jeigu jau jis ir taip nieko nematė, tai gal jo darbuotojas J. nuvyks pasakys jo žodžius, kad jokių muštynių nebuvo. Dėl šių priežasčių, jo ankstesnės apklausos ar akistatos metu jis laikėsi savo versijos, kad 2017-05-18 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime, D. A. sodyboje jo visiškai nebuvo.
Pagarsinus parodymus, liudytojas A. M. patvirtino, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui yra melagingi, o iš esmės tvirtina 2017 m. lapkričio 15 d. pareigūnui duotus parodymus. Parodė, kad paprašyti J. M. melagingai liudyti buvo jo paties idėja, o ne D. A.. Tvirtina, kad nebuvo jokio fizinio kontakto tarp D. A. ir L. A..
Liudytoja E. N. parodė, įvykio dieną dirbo, pavakarėje paskambino D. ir paprašė jo darbininką parvežti iš laukų. Darbininkas dirbo jos žemę, kuria naudojasi D. A.. Darbininkas traktorių paliko jos kieme, o ji savo automobiliu parvežė į D. sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. Važiuodami kalbėjosi apie automobilio gedimą. Darbininkas pasiūlė auto elektriko paslauga. Įvažiavo į kiemą. Buvo prietema, apie 22 valanda vakaro. Priekyje stovėjo purkštuvas, šalia purkštuvo stovėjo D., o šalia D. moteris. Ji sustojo, neišjungė variklio, atsisveikino su darbininku, užsirašė elektriko numerį ir atbula išvažiavo iš kiemo. L. su D. kalbėjosi stovėdami kieme. L. stovėjo atokiau nuo D., per kokius du metrus. Kai įsuko į kiemą, L. lyg ir norėjo eiti link jos automobilio, ji tikriausiai nežinojo kas už vairo. Ji paprašė darbininko išlipti, jis išlipo ir nuėjo prie D. A., o ji išvažiavo. Įvykio dieną nežinojo darbininko vardo, dabar žino, kad tai A. M.. Pirmos apklausos metu neįvardino darbininko vardo, tyrėja pati pasakė, kad darbininkas J.. Būnant kieme, L. A. nebuvo priėjusi prie jos automobilio, jokio konflikto tą vakarą nematė, negirdėjo, kad nukentėjusioji būtų ką jai sakiusi. Tą dieną A. M. buvo mačiusi pirmą kartą. L. A. ją persekioja, skambina naktimis, rašo įžeidžiančias ir grasinančias žinutes. Mano, kad elgiasi neadekvačiai.
Iš 2017 m. birželio 16 d. akistatos protokolo tarp nukentėjusiosios L. A. ir liudytojos E. N. matyti, kad nukentėjusioji L. A. tvirtina savo parodymus, o E. N. akistatos metu nurodo, kad L. A. nebuvo priėjusi prie automobilio (1 t., b.l. 77-79).
Iš 2017 m. gegužės 30 d. akistatos protokolo tarp D. A. ir L. A. matyti, kad nukentėjusioji L. A. tvirtina savo parodymus ir nurodo įvykio panašias aplinkybes. D. A. parodė, kad išgirdęs į kiemą įvažiavusi automobilį, išėjo į kiemą. Žmona atėjo paskui. Iš automobilio išlipo darbuotojas, o automobilį vairavusi kaimynė iškart išvažiavo. Prie automobilio L. A. nebuvo priėjusi ir su kaimyne nekalbėjo. Fizinio kontakto su žmona neturėjo (1 t., b.l. 60-63).
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji L. A. 2017-05-20 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2017-05-18 apie 22 val. (duomenys neskelbtini) kiemo teritorijoje vyras D. A. ranka sugriebė už dešinės rankos dilbio ir riešo, t.y., spaudė ranką, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (1 t., b.l. 1-2).
2017-05-20 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta ir aprašyta nusikalstamos veikos padarymo vieta - sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 39-43).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. gegužės 20 d. 15.05 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyriaus darbuotojo telefoninis pranešimas apie tai, kad 2017 m. gegužės 20 d. 14.30 val. į gydymo įstaigą kreipėsi L. A., nurodydama,, kad 2017 m. gegužės 18 d. apie 22 val. namuose ją sumušė vyras. Nustatyta diagnozė – dešinės rankos ir žąsto sumušimas (1 t., b.l. 44).
Iš 2017-05-22 specialisto išvados Nr. G 463/2017(06) matyti, kad nukentėjusiajai L. A. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio žąsto srityje, dešinio dilbio srityje. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 67).
Iš Specialisto L. U. paaiškinimo protokolo matyti, kad specialistas parodė, kad sužalojimai t.y., poodinės kraujosruvos dešinio žąsto, dilbio srityje galėjo būti padarytos tiek suspaudus dešinį žąstą bei dilbį ranka, o nukentėjusiajai traukiant ranką (mėginant išsilaisvinti), tiek ir suduodant smūgius delnu (delno šonu ar pagrindu) į dešinio žąsto, bei dešinio dilbio sritį (1 t., b.l. 71-73).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. U. patvirtino specialisto išvadą. Parodė, kad 2017 m. gegužės 22 d. apžiūrai buvo atvykusi L. A. ir buvo konstatuota dvi poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste ir viena kraujosruva dešiniajame dilbyje. Sužalojimai buvo konstatuoti apžiūros metu ir buvo surašyta specialisto išvada. Medicininiai dokumentai nebuvo pateikti. Nukentėjusioji dėl spyrio į blauzdą apžiūros metu neminėjo. Buvo nurodyta tik dešinės rankos žastas ir dilbis. Apžiūros metu buvo nustatytos kraujosruvos murzinai gelsvos spalvos,. Murzinai gelsva spalva, ji būna neryški geltona, susimaišę daug spalvų vienoje mėlynėje ir atrodo kaip murzina geltona. Einant laikui, hemoglobinas pradeda keistis ir atsiranda tie visi atspalviai. Kartais vienoje kraujosruvoje būna kelios spalvos, kraštas būna vienos spalvos, vidurys kitos. Mėlynės spalvos kitimas laike priklauso nuo labai daug savybių. Šviežia kraujosruva būna rausva, jeigu atsiranda gelsvas ar žalsvas atspalvis, tada tokią kraujosruvą laikome sena. Jeigu atsiranda gelsvas atspalvis, laikome, kad kraujosruva kelių dienų senumo, dviejų, trijų. Pas kai kuriuos asmenis murzinas gelsvas atspalvis atsiranda jau sekančią dieną po sumušimo. Pas vienus mėlynės labiau išryškėja, priklauso nuo smūgio jėgos, nuo kraujo išsiliejimo, kokie kapiliarai būna pažeisti. Kiekvienam žmogui kraujosruva gali atrodyti skirtingai, praėjus tiek pat laiko po sužalojimo. Nėra tokios metodikos, kad pagal spalvą tiksliai nustatyti sužalojimo padarymo laiką. Pagal spalvą tiksliai negalima nustatyti sužalojimo padarymo laiko. Skausmas yra subjektyvus požymis. Jeigu dokumentacijoje yra aprašyti sužalojimai arba apžiūros metu matomi sužalojimai, darome išvadą, kad asmuo galėjo jausti skausmą. Ekspertų apžiūros metu fiksuojami visi pėdsakai, gydytojai kartais visų sužalojimų neatžymi. Mėlynių dydį matuoja liniuotėmis. Šiuo atveju nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti rankos žaste ir dilbyje, mažiausiai trijų trauminių poveikių pasekoje.
Iš apžiūros protokolo ir kitų duomenų matyti, kad apžiūrėtos D. A. mobilaus ryšio telefone esančios SMS žinutės, rašytos L. A., jos patvirtina konfliktinius santykius tarp kaltinamojo D. A. ir nukentėjusiosios L. A. (1 t., b.l. 118-119, 120-174, 175-184, 187).
Iš tarnybinio pranešimo ir įeinančių - išeinančių skambučių išklotinių matyti, kad atlikus gautų telefoninių ryšių analizę, pokalbių analizę, nustatyta D. A., A. M., J. M. ir kitų proceso dalyvių buvimo vieta įvykio metu, ši analizė patvirtina, kad 2017 m. gegužės 18 d. apie 22 valandą įvykio vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo liudytojas A. M., o ne liudytojas J. M.(2 t., b.l. 1-4, 9-10, 36.).
Iš Paciento, patyrusio traumą, apžiūros akto matyti, kad L. A. 2018-05-20 kreipėsi į ligoninę, jai nustatytos dešinio žasto ir dešinio dilbio srityje poodinės kraujosruvos (4 t., b.l. 57).
Dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį K. A.
Kaltinamasis D. A. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną važiuodamas pamatė sūnų K. važiuojantį į parduotuvę. Jis norėjo su sūnumi pasikalbėti. Sūnus išėjo iš parduotuvės. Sūnui pasakė: pasikalbam. Norėjo pasikalbėti apie įvykį su žmona. Sūnus spyrė jam į koją. Tada jis paėmė K. ir jį suspaudė, kad jis nusiramintų ir nespardytų. Jis paleido sūnų, o jis iš karto skambino policijai. Ant kojos nuo spyrio atsirado žymė ir patinimas. Kreipėsi į ligoninę, nustatė sumušimą. Sūnus iš parduotuvės išėjo su prekėmis rankose. Prie sūnaus priėjo metro atstumu. Paprašė pasikalbėti. Sūnus jam spyrė į koją. Tada jis rankomis apglėbė K. per juosmenį. K. atsispyrė ir atsiklaupė ant kelių. Jis buvo pritūpęs priešais K., laikė jį prispaudęs prie žemės, kad K. jo nespardytų. Palaikė apie pusę minutės laiko. K. buvo apglėbęs rankomis, o K. alkūnėmis atsirėmė į jį, taip bandydamas ištrūkti, tuomet jis atsiklaupė ant kelių, o jis pritūpė prie K.. K. užgulęs nebuvo, jo nespardė, nenorėjo K. skriausti. Nuo parduotuvės iki tujų apie du metrai, traktorius stovėjo už dviejų-trijų metrų nuo tujų. K. susitiko prie traktoriaus rato, paskui traktorių stovėjo mašina. Atėjo kažkoks žmogus, tuomet jis K. paleido. K. buvo nusiraminęs. Skambino policijai. Kai laukė policijos, jis sūnų nufilmavo, kaip jis elgiasi. K. sėdėdamas traktoriuje, jam spyrė į galvą, tačiau nepataikė. Filmuotoje medžiagose girdisi, kaip K. jį vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais. K. telefoną pats sudaužė, traukdamas ranką, kurią jis laikė., kai jis bandė K. nuraminti. Kai K. paleido, tuo metu jie buvo prie mašinos ir traktoriaus. K. policijai skambino iš svetimo telefono. Sėdėdamas traktoriuje, K. žaidė telefonu. Policija atvyko po 10-15 minučių. Nežino, iš kur atsirado liudytojai, kadangi jis kitų žmonių nematė. Mano, kad liudytojai yra pasamdyti L. A.. Neprisimena, ar K. šaukėsi pagalbos. Vienintelė pardavėja buvo priėjusi po įvykio. Neturėjo tikslo atimti iš K. telefoną. K. rankos į asfaltą nedaužė. K. smūgių nesudavė, jis po įvykio neturėjo jokių žymių, o jam ant kojos nuo K. spyrio buvo likusi mėlynė. Jo santykiai su sūnumi pablogėjo kokie metai iki įvykio, sūnus nenorėjo dirbti, susimokė su motina. Įvykio vietoje nematė nei vieno teismo salėje esančio liudytojo. Buvo priėjęs kažkoks kitas žmogus, jis buvo vyresnio amžiaus. K. nespyrė, neėmė jo telefono, telefono netrenkė į žemę. Atvykus policijai, ji nepaėmė pareiškimų, nes nebuvo jokių sužalojimų. Su K. buvo susitikęs po šio įvykio. Buvo atvykęs aplankyti dukros. Jis sėdėjo automobilyje, laukė dukters, o K. atėjęs per atvirą automobilio durų langą pripurškė dujų. Ligoninėje jam nustatė akių nedegimą, tačiau pareigūnai bylą nutraukė. Civilinių ieškinių nepripažįsta.
Nukentėjusysis K. A. parodė, kad D. A. yra jo tėvas, su juo nebendrauja nuo 2017 m. gegužės 18 d. įvykio. Po 2017 m. gegužės 18 d. įvykio skambino tėvas, telefonu visaip grasino. Jis grasinimus įrašė. Įraše užfiksuoti grasinimai, kad jį užmuš. Tai buvo sekančią dieną po 2017 m. gegužės 18 d. įvykio. 2017 m. liepos 16 d. apie pietus nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę nusipirkti atsigerti ir ledų. Vairavo traktorių. Jam pasirodė, kad prasilenkė su tėvo vairuojamu lengvuoju automobiliu. Kai išėjo iš parduotuvės, kieme buvo tėvas. Jis stovėjo prie jo traktoriaus. Pasakė: „na pasakok“. Jis paklausė: „ką tau pasakoti?“ Mano, kad norėjo sužinoti dėl 2017 m. gegužės 18 d. įvykio. Tuo metu jis iš kišenės traukė telefoną, nes suprato, kad nieko gero nebus, norėjo kviesti policiją. Tada tėvas sugriebė jį už rankos ties riešu, kita ranka griebė už sprando, stūmė į žemę ir taip parklupdė ant žemės. Telefonas buvo kairėje rankoje. Į žemę atsirėmė alkūnėmis ir keliais. Jį parklupdė ant kelių, buvo alkūnėmis atsirėmęs į asfaltą. Telefoną laikė rankoje stipriai suspaudęs. Tėvas buvo virš jo, tada jo galvą įspraudė sau tarp šlaunų. Viskas vyko vienas priešais kitą. Tada ranka sudavė kelis smūgius jam į šoną ir bandė atimti telefoną. Bandė priešintis, ištrūkti. Šaukėsi pagalbos. Kaltinamasis pradėjo kišti pirštus jam į burną, kad nesišauktų pagalbos. Tada atėjo kažkokie vaikinai ir tėvą atitraukė nuo jo, kadangi jis buvo jį užgulęs. Tada buvo dideliame šoke, nieko nejautė, norėjo kviesti policiją, bet telefonas buvo sudaužytas. Visas veiksmas vyko prie parduotuvės langų, traktorius stovėjo gale parduotuvės. Nuėjo į parduotuvę, pardavėjos paprašė telefono. Davė jam telefoną, jis iškvietė policiją. Nuėjo ir atsisėdo į traktorių, užsidarė duris. Kaltinamasis tuo metu buvo lauke, jis išsitraukė savo telefoną, atėjo prie traktoriaus, atidarė traktoriaus duris ir sakė: „Kodėl tu mane užpuolei?“. Tuo metu jis laikė į jį nukreiptą telefoną, mano, kad filmavo. Ką sakė, neprisimena, buvo šoke. Po kurio laiko atvyko policija, kaltinamasis iškart prie jų priėjo ir pasakė, kad jis buvo užpultas. Tada policija išsiaiškino, kad mes tėvas ir sūnus. Tuo metu viskas taip ir baigėsi. Važiuodamas namo pradėjo jausti, kad skauda ranką ir kaklą. Tą pačią ar kitą dieną kreipėsi pas ekspertus. Ilgiausiai skaudėjo riešą, buvo patemptos kairės rankos sausgyslės. Mėlynių nebuvo. Buvo nubrozdintos alkūnės ir keliai. Telefonas buvo sudaužytas grumtynių metu. Gal trinktelėjo į asfaltą jo ranką, gal suspaudė. Tėvas bandė atimti telefoną, o jis jo nepaleido. Telefonas nebuvo iškritęs. Negali nurodyti, kurio metu sudužo telefonas. Pamatė, kai norėjo skambinti policijai. Nežino, kodėl norėjo atimti iš jo telefoną. Telefoną pirko seniai, jam būnant vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje, mokėjo dar litais. Negali nurodyti, kiek mokėjo už telefoną. Jo vertę nustatė pagal rinkos kainas. Prašo patenkinti civilinį ieškinį.
Nukentėjusioji L. A., apklausta kaip liudytoja, parodė, kad po 2017 m. liepos 16 d. įvykio sūnus grįžo sumišęs, pasimetęs, verkiantis, su nubrozdinimais. Pasakojo, kad važiavo į parduotuvę nusipirkti atsigerti. Tėvas važiavo plentu, pamatė K. ir atvažiavo paskui jį į parduotuvės aikštelę. K. išėjęs iš parduotuvės sutiko tėvą, o tėvas jį puolė. Pasakojo, kad norėjo šauktis pagalbos telefonu, o tėvas čiupo ranką, kurioje buvo telefonas, ir daužė į žemę. Tėvas jam kišo į burną pirštus, kad šis nesišauktų pagalbos. K. patyrė didelį pažeminimą, jautė ne tik didelį skausmą, bet ir moralinį pažeminimą. Įvykį matę liudininkai patvirtino, kad K. buvo užpultas tėvo.
Liudytojas M. I. parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo, įvykio dieną juos pirmą kartą matė. Įvykio diena buvo savaitgalis, prieš pietus užsuko į parduotuvę nusipirkti rūkyti. D. A. ir K. irgi buvo parduotuvėje. Jie apsipirkę išėjo iš parduotuvės. Kai jis apsipirkinėjo, pardavėja D. pasakė: „Kas ten vyksta, kad K. daiktai prie parduotuvės išmėtyti?“ Išėjęs į lauką, išgirdo pagalbos šauksmą: „padėkit, padėkit!“. Traktorius stovėjo prie tujų. Matė, kad prie traktoriaus stovėjo baltas automobilis, jame sėdėjo du ar trys vyrai. Mano, kad jie D. A. pažįstami, kadangi jie nelipo iš automobilio. Užėjęs už traktoriaus, pamatė, kad D. A. laiko ranka prispaudęs K. prie žemės, kita ranka bandė atimti jo telefoną. D. A. stovėjo iš nugaros K., vienu keliu prisiklaupęs ant žemės už K.. Pirštais buvo už kaklo suėmęs. Tada kelis kartus keliu sudavė K. į nugarą ir paėmęs K. ranką ties riešu kelis kartus trenkė ją į žemę. Kai K. atsistojo jo telefonas buvo sudaužytas. D. A. kelis kartus trenkė į žemę K. ranką, kurioje buvo telefonas, tada kelis kartus K. sudavė keliu į šoną. Jis buvo priėjęs prie D. A., paėmė jam už peties ir liepė baigti, bandė jį sudrausminti. Tada atėjo E. S., kuris klausė, kas vyksta. Dar kažkokia mergina atvažiavusi nuo Alytaus pusės, sustojo ir išlipusi paklausė pas K., ar viskas gerai. K. pasakė, kad visą gyvenimą tėvas gėrė ir mušė mamą, o dabar muša jį. Tada išėjo pardavėja D.. K. prašė telefono paskambinti policijai. Tada jis nuėjo namo. Kad tai tėvas ir sūnus sužinojo iš K. pasakytų žodžių. Jis pradžios konflikto nematė, nematė, kaip buvo išmėtyti pirkiniai. Iš viso veiksmo suprato, kad D. A. muša K., o pastarasis nori išsilaisvinti. K. mama paprašė papasakoti, ką jis matė įvykio metu.
Liudytojas M. I., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai (2 t., b.l. 103-104) buvo pagarsinti BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka, parodė, kad 2017-07-16 apie 10.30 val. atėjo į parduotuvę, nusipirkti cigarečių. Prieš jį parduotuvėje apsipirkinėjo keli vyrai, tiksliai kiek vyrų buvo neatsimena, kai vėliau paaiškėjo, tai buvo vienas iš jų D. A.. Parduotuvėje buvo ir jaunuolis, kai vėliau paaiškėjo, tai K. A.. Iš parduotuvės pirmas išėjo D. su kompanija vyriškių, po kelių minučių išėjo K. iš parduotuvės. Jis apsipirko, užtruko apie 3 minutes. Prie parduotuvės išėjimo durų stovėjo ant kelio važiuojamosios dalies traktorius. Išėjo iš parduotuvės ir nematė, tačiau išgirdo pagalbos šauksmą, sklindantį už traktoriaus. O šalia traktoriaus mėtėsi ant žemės prekės, kurias pirko K.. Priėjus arčiau prie traktoriaus pamatė, kad K. atsirėmęs keliais į žemę, tiksliau D. ranka sugriebęs už K. sprando laikė jo galvą prispaudęs beveik prie žemės, pats D. klūpėjo šalia K.. K. kairėje rankoje laikė mobilųjį telefoną, kurį D. bandė išlupti jam iš rankų, nes sugriebęs ranka už K. riešo kelis kartus stipriai trenkė į žemę, telefonas nuo smūgių sudužo. Mano, kad K. ranką skaudėjo nuo smūgių. Matė kai D. dar su keliu sudavė du ar tris smūgius K. į galvos šoną, ties smilkiniu. Priėjęs prie besimušančių vyrų paklausė: "Kas čia vyksta?", suėmė D. už rankos, norėdamas jį atplėšti nuo K.. Tuomet muštynės ir baigėsi. D. paleido K. ir pats nuėjo. Į įvykio vietą susirinko daug žmonių, atėjo minėtos parduotuvės pardavėja, kuri paskolino mobilųjį telefoną K., kad galėtų paskambinti pagalbos numeriu.
Pagarsinus parodymus, liudytojas M. I. juos patvirtino.
Liudytojas E. S. parodė, kad K. A. pažinojo nuo mokyklos laikų. Įvykio dieną išėjo iš parduotuvės ir išgirdo šaukiant K. „gelbėkite“. Pamatė, kad kaltinamasis jį laiko paėmęs už sprando. Prieš tai K. matė parduotuvėje. Jis kažką pirko. K. iš parduotuvės išėjo pirmas, o jis vėliau. Kai išgirdo žodį „gelbėkite“, aš jau buvo lauke, o K. su kaltinamuoju buvo prie traktoriaus. Traktorius stovėjo šalia parduotuvės, prie tujų. Iki traktoriaus jam buvo keli žingsniai. Užėjęs už traktoriaus pamatė, kad K. smaugia kaltinamasis, paėmęs už sprando. Kaltinamasis paėmęs K. už sprando, o K. pasilenkęs ir šaukia pagalbos. Jie buvo atsisukę priekiu į jį. Matė, kad daiktai buvo išmėtyti ant plento šalia traktoriaus. Jis kaltinamajam liepė su juo muštis, jeigu toks kietas. Tada kaltinamasis paleido K., o jis nuėjo namo. Telefono pas K. nematė. Jam kaltinamojo elgesys pasirodė netinkamu. Tuo metu jis nežinojo, kad tai tėvas ir sūnus. Įvykį matė M. I. ir gal pardavėja. M. iš parduotuvės išėjo paskui jį. Ant žemės buvo išmėtytas maistas ir mineralinis, daugiau daiktų nematė. Iš matyto vaizdo ir K. šauksmo suprato, kad K. tas vyras muša. K. mama prašė, kad jis paliudytų, ką matė.
Liudytoja D. V. parodė, kad jis dirba parduotuvės pardavėja. Kaltinamąjį yra mačiusi parduotuvėje. K. įvykio dieną matė pirmą kartą. Ji per parduotuvės langą matė, kaip kaltinamasis laikė K. už sprando. Tai buvo apie du – trys metrai nuo parduotuvės laiptų. Jie buvo tarp traktoriaus ir parduotuvės durų. Vaikas buvo pasilenkęs, o kaltinamasis jį laikė už sprando. K. pirkiniai buvo išsibarstę ant žemės. Apie pusė minutės juos mačiau tokioje pozoje, kadangi parduotuvėje buvo žmonių, o atsistojusi prie kasos jų nematė. K. vėliau šaukė pagalbos. Jį nusitempė už traktoriaus ir tada K. šaukė pagalbos, tuomet jų negalėjo matyti. Kai išėjo į kiemą, jie jau stovėjo vienas šalia kito ir buvo daugiau žmonių. Telefonas buvo sudaužytas. Davė K. savo telefoną, kad galėtų paskambinti policijai. Tuomet sužinojo, kad jie yra tėvas ir sūnus. K. buvo pasimetęs, nuo grumtynių sušilęs, telefonas buvo sudaužytas. K. sėdėjo traktoriuje, girdėjo tarp jų žodinį konfliktą. Liudytojas E. S. jau buvo išėjęs, kai pamatė per langą grumtynes. Kas vyko už traktoriaus, ji nematė, kadangi tuo metu aptarnavo klientus. K. mama prašė, kad ji paliudytų, ką matė.
Liudytojas N. B., policijos pareigūnas, parodė, kad sūnus kvietė policiją dėl tėvo, nes tarp jų įvyko konfliktas. Daugiau detalių nelabai prisimena. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. Bendravo su nukentėjusiuoju, iš jo paėmė pareiškimą. Pasakojo, kad sukonfliktavo su tėvu prie parduotuvės. Surašė protokolą-pareiškimą ir atliko pirminę liudytojo apklausą. Ant nukentėjusiojo akivaizdžių sužalojimų nematė. Buvo atvejų, kad pas nukentėjusįjį važiavo į namus. Negali pasakyti, ar nukentėjusysis atnešė sugadintą telefoną.
Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis K. A. 2017-07-17 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, kad 2017-07-16 apie 11. 00 val. (duomenys neskelbtini) ties parduotuve naudojo fizinį smurtą, tai yra sukėlė fizinį skausmą, tėvas D. A. (1 t., b.l. 10).
Iš 2017-07-16 įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta ir aprašyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti šalia parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini) (b. 2 t., 37-42).
Iš 2017-07-17 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. G 680/2017(06) matyti, kad K. A. kūno paviršiuje, apžiūrint 2017-07-17, objektyvių trauminio poveikio žymių nėra. 2017-07-16 K. A. kliniškai nustatyta krūtinės, kaklo ir kairio dilbio sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyviai trauminio poveikio žymės detaliai neaprašytos(2 t., b.l. 75).
Iš 2017-11-29 VTMT prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvados Nr. p G 1199/2017(06) matyti, kad esant bylos duomenimis, patvirtinantiems smūgių sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (2 t., b.l. 82).
Iš 2017-10-19 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas K. A. atžvilgiu, dėl to, kad jis 2017-06-16 apie 10.50 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) tyčia tėvui D. A. įspyrė į dešinę koją, nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (3 t., b.l. 140-141).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais. Aptartų įrodymų visetas teismui leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis D. A. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.
BK 140 str. 2 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, siekiant sukelti žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šis nusikaltimas tyčinis, tai yra asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekso straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Dėl nusikalstamos veikos prieš L. A.
Teismo vertinimu, byloje yra pakankami įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis D. A. 2017 m. gegužės 18 d. sodybos kieme žodinio konflikto metu tyčia smurtavo prieš nukentėjusiąją L. A.. Kaltinamasis D. A. savo kaltės dėl smurto panaudojimo prieš sutuoktinę L. A. nepripažino. Parodė, kad jų santykiai su sutuoktine yra konfliktiniai. 2017 m. gegužės 18 d. vakare atvažiavo nukentėjusioji į jo tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini). Atvažiavusi pradėjo grasinti, šaukti. Į sodybą atvyko E. N., kuri parvežė A. M.. Abu išėjo į kiemą. Vienas nuo kito stovėjo apie pusantro metro atstumu. L. A. pradėjo šaukti ant E. N., vadino ją jo meiluže. Liepė L. A. nešaukti, nedaryti jam gėdos. Neprisimena, ar L. A. buvo priėjusi prie E. N. automobilio. Nukentėjusiosios L. A. nelietė, smūgių nesudavė, nurodė, kad jokio fizinio kontakto tarp jų nebuvo.
Nukentėjusioji L. A. parodė, kad įvykio metu E. N. į sodybą parvežė darbininką. Ji priėjo prie E. N. automobilio, atidarė automobilio dureles, pradėjo priekaištauti E. N. dėl jos lankymosi vyro sodyboje. Tuomet prie jos priėjo D. A., čiupo jai už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė. Sugnybo pasukdamas, kad būtų skaudžiau. Liepė D. A. pasitraukti nuo jos, bet jis nesitraukė. Tada D. A. ranka sukirto į dilbį, įrėmė savo koją į jos koją, stipriai ją pastūmė ir įspyrė, dėl to pajuto labai didelį fizinį skausmą bei moralinį pažeminimą. Mano, kad taip elgdamasis D. A. norėjo ją patraukti nuo automobilio bei apginti E. N.. Kitą dieną ant kūno pastebėjo sužalojimus. Liudytojai A. M. ir E. N. teisiamojo posėdžio metu panašiai paaiškino įvykio aplinkybes, kaip ir kaltinamasis D. A., nurodydami, kad jokio fizinio kontakto tarp kaltinamojo D. A. ir L. A. nebuvo. Teismas kaltinamojo D. A., liudytojų A. M., E. N. parodymus vertina kritiškai, kaip siekį padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Vertinant kaltinamojo D. A. ir įvykį mačiusių liudytojų parodymų patikimumą, būtina įvertinti jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Įvertinus visus byloje ištirtus duomenis, teismui leidžia daryti išvadą, kad liudytojų J. M. ir A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2017-05-24, 2017-06-08, 2017-08-25, 2017-09-25, 2017-09-27 atliktų apklausų ir akistatų metu duoti parodymai yra melagingi (1 t., b.l. 81-82, 83-84, 85-87, 105-106, 107-109). Teisiamojo posėdžio metu liudytojai J. M. ir A. M. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. Šie liudytojai melagingai nurodė faktinę aplinkybę, kad 2017 m. gegužės 18 d. įvykio vietoje buvo ir įvykį matė ne A. M., o J. M.. Šią aplinkybę, kad įvykio metu E. N. savo automobiliu parvežė darbininką J. M., 2017-05-31, 2017-06-12 apklausų metu nurodė ir kaltinamasis D. A. (2 t., b.l. 151-152, 154-155). Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų apklausų atlikimo chronologinį vertinimą, taip pat liudytojo J. M. teisme duotus parodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, daro išvadą, kad kaltinamasis D. A. žinojo apie liudytojų J. M. ir A. M. duodamus pareigūnui melagingus parodymus, pats melagingai nurodydamas aplinkybę dėl J. M. buvimo įvykio vietoje, todėl visa tai leidžia teismui kaltinamojo D. A. ir liudytojų parodymus vertinti kritiškai ir priimant apkaltinamąjį nuosprendį jais nesivadovauti. Nukentėjusiosios L. A. parodymus dėl jos atžvilgiu pavartoto smurto bei dėl to atsiradusių pasekmių patvirtina specialisto išvada, kad nukentėjusiajai L. A. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje, sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b.l. 67). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. U. patvirtino specialisto išvadą. Iš Paciento, patyrusio traumą, apžiūros akto matyti, kad L. A. 2018-05-20 kreipėsi į ligoninę, jai nustatytos dešinio žasto ir dešinio dilbio srityje poodinės kraujosruvos (4 t., b.l. 57). Visa tai leidžia teismui padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis D. A. 2017 m. gegužės 18 d. apie 22.00 val., sodybos kieme, žodinio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sutuoktinę L. A., suėmė jai už dešinės rankos žasto ir stipriai suspaudė, sudavė delnu vieną smūgį į dešinės rankos dilbį, įsirėmė koja į dešinę blauzdą ir pastūmė, taip savo veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinio žasto srityje, dešinio dilbio srityje ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai L. A.. Įvertinęs visus bylos duomenis, nukentėjusiosios L. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotus parodymus, iš kaltinimo pašalina aplinkybę, kad kaltinamasis D. A. vieną kartą spyrė L. A. į dešinę blauzdą, kadangi nėra užfiksuota spyrio trauminio poveikio pasekmių, o šį veiksmą, įvertinus nukentėjusiosios L. A. 2018 m. lapkričio 23 d. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus (4 t., b.l. 58-62), teismas vertina, kaip pastūmimą. Šios faktinės aplinkybės pašalinimas reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikacijai neturi, kaltinamojo teisių nepažeidžia. Padarytas kūno sužalojimas ir sveikatos sutrikdymo mastas patvirtintas specialisto išvada ir kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. D. A. viso proceso metu neigė bet kokio fizinio kontakto su L. A. buvimą, todėl kaltinamojo gynėjo baigiamojoje kalboje išdėstyti argumentai dėl tyčios sužaloti nukentėjusiąją nebuvimo kaltinamojo veiksmuose, prieštarauja patiems kaltinamojo D. A. parodymams. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kadangi smurtas panaudotas prieš šeimos narį, sutuoktinę L. A..
Dėl nusikalstamų veikų prieš K. A.
Teismo vertinimu byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis D. A. 2017 m. liepos 16 d. nukentėjusiojo K. A. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą. D. A. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną pamatė važiuojantį sūnų K., nutarė su juo pasikalbėti. Sūnų sutiko prie (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės. Norėjo pasikalbėti apie įvykį su sutuoktine L. A.. Pasiūlius jam pasikalbėti, sūnus spyrė jam į koją. Tada jis rankomis apglėbė K. per juosmenį ir jį suspaudė, norėjo, kad jis nusiramintų ir nespardytų. K. buvo apglėbęs rankomis, o K. alkūnėmis atsirėmė į kaltinamąjį, bandydamas ištrūkti, tuo metu K. atsiklaupė ant kelių, o jis pritūpė prie K.. K. užgulęs nebuvo, jokių smūgių nesudavė, nenorėjo K. skriausti. Taip pat parodė, kad K. rankos į asfaltą nedaužė, tikslo atimti iš K. telefoną neturėjo. Vėliau paleido sūnų, o jis iš karto skambino policijai. Jam ant kojos nuo K. spyrio atsirado žymė ir patinimas. Kreipėsi į ligoninę, nustatė sumušimą. Laukiant policijos, jis mobilaus ryšio telefonu fiksavo K., sėdintį traktoriuje, filmuotoje medžiagose girdisi, kaip K. jį vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais. Sėdėdamas traktoriuje ir laukdamas policijos, K. rankose žaidė su telefonu.
Nors kaltinamasis D. A. savo kaltės dėl smurto sūnaus K. A. atžvilgiu panaudojimo nepripažino, tvirtindamas, kad jokio smurto nenaudojo, priešingai, K. A. pirmas jam sudavė smūgį į koją, o jis rankomis apglėbė K., norėdamas jį nuraminti, tokius jo parodymus paneigia kiti byloje esantys duomenys. Nukentėjusysis K. A. parodė, kad D. A. yra jo tėvas, su juo nebendrauja nuo 2017 m. gegužės 18 d. įvykio. 2017 m. liepos 16 d. apie pietus nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę. Vairavo traktorių. Jam pasirodė, kad prasilenkė su tėvo vairuojamu lengvuoju automobiliu. Kai išėjo iš parduotuvės, kieme buvo tėvas. Jis stovėjo prie jo traktoriaus. Pasakė: „na pasakok“. Jis paklausė: „ką tau pasakoti?“ Mano, kad norėjo sužinoti dėl 2017 m. gegužės 18 d. įvykio. Tuo metu jis iš kišenės traukė telefoną, norėjo kviesti policiją. Tuomet tėvas sugriebė jį už rankos ties riešu, kita ranka griebė už sprando, stūmė į žemę ir taip parklupdė ant žemės. Telefonas buvo kairėje rankoje. Jį parklupdė ant kelių, buvo alkūnėmis atsirėmęs į asfaltą. Telefoną laikė rankoje stipriai suspaudęs. Tėvas buvo virš jo, tada jo galvą įspraudė sau tarp šlaunų. Ranka sudavė kelis smūgius jam į šoną ir bandė atimti telefoną. Jis bandė priešintis, ištrūkti, šaukėsi pagalbos. Kaltinamasis pradėjo kišti pirštus jam į burną, kad nesišauktų pagalbos. Tada išėję vaikinai, tėvą atitraukė nuo jo. Buvo nubrozdintos alkūnės ir keliai. Telefonas buvo sudaužytas grumtynių metu. Važiuodamas namo pradėjo jausti, kad skauda ranką ir kaklą. Tą pačią dieną kreipėsi pas medikus. Skaudėjo rankos riešą, buvo patemptos kairės rankos sausgyslės. Mėlynių nebuvo. Panašius parodymus dėl jo atžvilgiu pavartoto smurto nukentėjusysis K. A. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Netiesiogiai nukentėjusiojo K. A. parodymus patvirtina L. A. teisme duoti parodymai. Nukentėjusiojo K. A. parodymus atskirais fragmentais patvirtina liudytojų D. V., M. I., E. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai ir kiti bylos rašytiniai duomenys. Liudytoja D. V. įvykio metu dirbo (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės pardavėja. Liudytoja parodė, kad ji per parduotuvės langą matė konflikto pradžią, kurio metu D. A. ranka apglėbęs K. A. kaklą, jį nutempė už traktoriaus. Šio veiksmo metu ties parduotuvės durimis pabiro K. A. pirktos prekės. Vėliau išgirdo pagalbos šauksmą. Kad liudytoja D. V., dirbdama savo darbą, galėjo matyti šį D. A. veiksmą, patvirtina Įvykio vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad parduotuvės langai yra vitrininiai, dideli, objektų, kurie užstotų matomumą, nėra (2 t., b.l. 37-42). Liudytojai E. S. ir M. I. girdėjo pagalbos šauksmą, sklindantį už traktoriaus, matė ant žemės išmėtytus maisto produktus, priėję prie traktoriaus matė, kaip D. A. sugriebęs K. A. už sprando, laiko nukentėjusįjį prispaudęs prie žemės, suduoda smūgius. Liudytojai priėję prie D. A., bando jį sudrausminti. Įvertinus nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, teismui leidžia daryti išvadą, kad D. A. nukentėjusiojo atžvilgiu atliko smurtinio pobūdžio veiksmus. Kad nukentėjusysis K. A. galėjo jausti fizinį skausmą patvirtina tiek jo paties parodymai, tiek 2017-07-17 ir 2017-11-29 specialisto išvados, iš kurių matyti, kad nors objektyvių trauminio poveikio žymių nėra, tačiau 2017-07-16 K. A. kliniškai nustatyta krūtinės, kaklo ir kairio dilbio sumušimas, taip pat esant bylos duomenimis, patvirtinantiems smūgių sudavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (2 t., b.l. 75, 82). Kaltinamojo D. A. parodymų, kad jis fizinį kontaktą su sūnumi turėjo, norėdamas jį nuraminti, kadangi sūnus pirmas jam sudavė į dešinės kojos blauzdą, nepatvirtina jokie kiti bylos objektyvūs duomenys. Iš 2017-10-19 prokuroro nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas K. A. atžvilgiu dėl to, kad jis 2017-06-16 apie 10.50 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) kaime tyčia tėvui D. A. įspyrė į dešinę koją, nutrauktas, nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (3 t., b.l. 140-141). Kaltinamojo pateiktas vaizdo įrašas, darytas po įvykio, kuris buvo ištirtas teisiamojo posėdžio metu, rodo konfliktinius kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykius, provokuojantį D. A. elgesį sūnaus atžvilgiu, ir, priešingai, parodo nukentėjusiojo K. A. emocinę būseną, po įvykio esantį didelį susijaudinimą. Visa tai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra įrodyta, kad kaltinamasis D. A. 2017 m. liepos 16 d. apie 11.00 val. prie (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį - sūnų K. A., kurį sugriebęs viena ranka už kaklo, kita ranka sugriebęs už kairės rankos riešo spaudė, spausdamas kaklą paklupdė ant grubaus paviršiaus asfalto, paklupdytas nukentėjusysis atsirėmė rankomis į asfaltą, taip susimušė alkūnes, ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam K. A. fizinį skausmą. Kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą. Kaltinamojo paskatos buvo asmeninės, nors fizinis smurtas buvo panaudotas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims. Kaltinamojo D. A. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, kadangi smurtas panaudotas prieš šeimos narį, sūnų K. A..
Kaltinamasis D. A. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. liepos 16 d. apie 11.00 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), sugriebęs K. A. už rankos, kurioje jis laikė mobilaus ryšio telefoną, ją daužė į asfaltą ir taip tyčia sugadino svetimą turtą, K. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia Lumia 1020“, kurio vertė 200 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. A. 200 eurų turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs visus bylos duomenis, teismas mano, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad D. A. siekė tyčia sugadinti K. A. priklausantį mobilaus ryšio telefoną, tai yra siekė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių atsiradimo. Nukentėjusysis K. A. parodė, kad jis telefoną laikė rankoje, stipriai suspaudęs ir negali nurodyti, kuriuo momentu galėjo sudužti telefonas. Taip pat teismas mano, kad nėra objektyvių duomenų apie telefono vertę. Pateikta telefono Nokia Lumia 1020 kainos dinamika (3 t., b.l. 126-127) negali būti laikomas objektyviu nukentėjusiojo K. A. turėto telefono vertę pagrindžiančiu įrodymu. K. A. nurodė, kad telefonas pirktas seniai internete, jam būnant vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje, už telefoną mokėjo dar litais, tačiau negalėjo nurodyti mokėtos sumos. Telefonas, kaip daiktinis įrodymas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apžiūrėtas, telefono sugadinimo faktas baudžiamojo proceso kodekso numatytais procesiniais veiksmais tinkamai nefiksuotas. Taip pat nenustatyta, kad kaltinamasis D. A. tyčia siekė sugadinti telefoną ir dėl to atliko smurtinius veiksmus, laikytina, kad kaltinamojo D. A. veiksmuose nėra subjektyvaus nusikalstamos veikos padarymo požymio, tai yra tyčios. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, kadangi kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Laikmeną su vaizdo įrašu paliktina nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.
Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys (2 t., b.l. 46-49) dėl 35,22 eur už nukentėjusiojo K. A. gydymo išlaidas yra pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.263 str., 6.283 str. reikalavimais žalą, padarytą asmeniui, kurio sužalota sveikata, privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam K. A. buvo suteiktos gydymo paslaugos, VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje 2017-07-16 buvo atliktas radiologinis tyrimas, gydymo išlaidos sudaro 35,22 eurų suma, jos apmokėtos iš Valstybinės ligonių kasos PSDF biudžeto, todėl kaltinamasis privalo jas atlyginti.
Nukentėjusysis K. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 200 eurų turtinės žalos ir 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (2 t., 84-86). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. A. dėl tyčinio turto sugadinimo, dėl ko nukentėjusysis K. A. patyrė 200 eurų turtinę žalą, išteisintinas, todėl K. A. ieškinys dalyje dėl 200 eurų turtinės žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Dėl neturtinės žalos
Nukentėjusysis K. A. prašo priteisti iš kaltinamojo D. A. 4000 eurų neturtinės žalos. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai - asmeniui nenaudingas poveikis. Vertindamas neturtinę žalą, teismas privalo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Turi būti atsižvelgta į nurodytų kriterijų visumą, taip pat į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, nes kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo D. A. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas šeimos nariui sūnui K. A., pastarasis asmuo jautė pažeminimą. Be to, jo atžvilgiu smurtinius veiksmus matė įvykio vietoje buvę pašaliniai asmenys. Nukentėjusysis jautė skausmą, dėl ko vyko į ligoninę galimiems sužalojimams nustatyti. Be šių aplinkybių įvertintina ir D. A. kaltės forma – veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimo pavojingumo laipsnis, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltininko asmenybė. Žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, taip pat pusiausvyros tarp padarytos veikos ir jos sukeltų padarinių. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti priteisiant neturtinę žalą, į tai, kad nukentėjusiajam objektyvūs sužalojimai sveikatai, dėl ko būtų juntamos pasekmės, nenustatyti, daro išvadą, jog nukentėjusiojo K. A. prašoma 4000 eurų suma neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo kriterijų. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 700 eurų (CPK 109 str., CK 6.263 str.).
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus prieš savo šeimos narius. Neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b.l. 125-130, 131-132). D. A. dirba, vykdo individualią veiklą kaip ūkininkas. Alytaus rajono savivaldybės administracijos Miroslavo seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (3 t., b.l. 139). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina nusikaltimo sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri yra tinkamiausia bausmės rūšis kaltinamajam. Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas – nuo 23 val. iki 5 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Byloje esantys duomenys (nutarimai nutraukti ikiteisminius tyrimus, skundai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai) patvirtina kaltinamojo D. A. ir šeimos narių nukentėjusiųjų priešiškus ir konfliktinius santykius (3 t., b.l. 167-196, 129-138, 2 t., b.l. 87-92). Taip pat šie duomenys patvirtina apie buvusius fizinio smurto atvejus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad yra tikslinga paskirti kaltinamajam D. A. įpareigojimą – nesiartinti prie nukentėjusiųjų L. A. ir K. A. (BK 48 straipsnio 7 dalis). Kaltinamasis D. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl bausmės tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, pridedant 6 mėnesius laisvės apribojimo (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys).
Kaltinamasis buvo sulaikytas nuo 2017 m. gegužės 20 d. 18.00 val. iki 2017-05-21 12.06 val., todėl šis laikas (viena para), prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms, įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 straipsnis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 303-307 straipsniais,
nusprendžia:
D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), ir skirti jam bausmes:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį prieš nukentėjusiąją L. A. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį prieš nukentėjusįjį K. A. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir skirti D. A. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą vieniems metams dviems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į bausmės laiką įskaityti D. A. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 20 d. 18.00 val. iki 2017-05-21 12.06 val., tai yra vieną parą, ją prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu įpareigoti D. A. būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų L. A. ir K. A..
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą – laikmeną su vaizdo įrašu palikti nuolatiniam saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.
D. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, kadangi kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Priteisti iš D. A. Vilniaus teritorinei ligonių kasai 35,22 Eur už asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.
Priteisti iš D. A. nukentėjusiajam K. A. 700 eurų neturtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje dėl neturtinės žalos civilinį ieškinį atmesti.
K. A. civilinį ieškinį dalyje dėl 200 eurų turtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus ir nurodant savo poziciją dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.