Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), jai paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais, bei BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. T. sugadino svetimą turtą, o būtent:

ji 2019 m. liepos 6 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) pastate, nuo laikino sulaikymo patalpos Nr. C70 durų nuplėšė guminę dangą ir taip sugadino svetimą Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos priklausantį 292,01 Eur vertės turtą.

Šiais veiksmais I. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 22 d. įtariamąja apklausta I. T. parodė, kad neprisipažįsta įvykdžiusi minėtą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad kas įvyko nepamena, kadangi tą dieną buvo smarkiai neblaivi (b. l. 70–71).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. sausio 23 d. įtariamąja apklausta I. T. parodė, kad prisipažįsta įvykdžiusi minėtą nusikalstamą veiką. Šiuo metu nuomojasi kambarį (duomenys neskelbtini). Iki 2020 m. sausio 2 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 6 d., dėl ko buvo pristatyta į policijos komisariatą ji neprisimena, tačiau jai buvo uždėti antrankiai, kurie jai labai spaudė riešus. Būdama sulaikymo patalpose iš skausmo nuo sulaikymo patalpos durų nuplėšė gumos dangą, dėl ko labai gailisi. Padarytą žalą atlygins iki 2020 m. sausio 30 d (b. l. 79–80).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 6 d. liudytoja apklausta S. G. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) vyriausiąja postine adresu: (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 6 d. ji pradėjo savo pamainą nuo 7.30 val. 2019 m. liepos 6 d. apie 15.05 val. į komisariato patalpas buvo pristatyta neblaivi I. T., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri elgėsi agresyviai, rėkavo, keikėsi, buvo akivaizdžiai neblaivi, tikrintis blaivumą atsisakė. Ji buvo patalpinta į laikino sulaikymo patalpą Nr. C70. Kameroje ji daužė duris, sienas, todėl dėl jos pačios saugumo buvo uždėti antrankiai ir prisegti prie suoliuko. Maždaug po valandos ji nurimo, todėl buvo nuimti antrankiai. Ji toliau ramiau, bet rėkavo ir daužė duris. 2019 m. liepos 6 d. apie 17.00 val. atidarius laikino sulaikymo patalpos duris, buvo pastebėta, kad yra nuo durų nuplėšta gabalais guminė danga ir numesta ant žemės. Laikino sulaikymo patalpoje ji buvo laikoma viena. Po šio įvykio ji buvo pervesta į kitą laikino sulaikymo patalpą ir vėl prisegta antrankiais prie suoliuko. Laikino sulaikymo patalpos yra stebimos vaizdo kameromis (b. l. 52).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2019 m. liepos 6 d. 17.19 val. Vilniaus apskrities VPK OVS vyriausiosios postinės S. G. rašytiniu pranešimu pranešta, jog pristatyta į Vilniaus apskrities VPK OVS ((duomenys neskelbtini)) sulaikytų patalpas I. T. apgadino laikino sulaikymo kameros duris (b. l. 13).

Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. R. 2019 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. liepos 6 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities VPK laikino sulaikymo patalpoje Nr. C70 sulaikytoji I. T., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo sulaikymo patalpos durų nuplėšė gumos dangą. Žala nustatinėjama (b. l. 11).

Vilniaus apskrities VPK OVS vyriausiosios postinės S. G. 2019 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. liepos 6 d. apie 17.00 val. pristatyta ir patalpinta į laikino sulaikymo kamerą, I. T. pagal ROIK: 0119000349414 nuplėšė nuo laikino sulaikymo patalpos durų gumą (b. l. 55).

Vilniaus apskrities VPK OVS tyrėjo L. A. 2019 m. liepos 6 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. liepos 6 d. apie 15.05 val. į Vilniaus apskrities VPK OVS patalpas (duomenys neskelbtini), pristatyta akivaizdžiai neblaivi I. T., kuri tikrintis alkotesteriu atsisakė. Sulaikyta moteris buvo patalpinta į sulaikymo kamerą, kur pradėjo daužyti duris. Į perspėjimus nusiraminti nereagavo. Tam, kad nesusižalotų ir neapgadintų komisariato turto, ji antrankiais buvo prirakinta prie suoliuko (b. l. 54).

Iš 2019 m. liepos 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta laikino sulaikymo kamera Nr. C.70, kuri yra policijos pastate, areštinėje, (duomenys neskelbtini). Laikino sulaikymo kameros įeinamos durys metalinės 0,82 x 2,00 m dydžio. Durų užraktas neapgadintas. Iš kameros vidinės pusės, durų varsčia apklijuota gumine danga. Apžiūros metu, matome, kad dalis guminės dangos, per vidurį durų varsčios, nuo durų langelio ir žemyn, nuplėšta. Nuplėšta dangos dalis guli kameroje ant grindų, iš kairės nuo durų. Nuplėšta guminės dangos dalis supakuota, išimta. Pridėtos nuotraukos (b. l. 46–50).

Vilniaus apskrities VPK, atstovaudamas Policijos departamentą, 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškė 292,01 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl I. T. apgadintų Vilniaus apskrities VPK komisariato, esančio (duomenys neskelbtini), laikino sulaikymo kameros durų bei lokalinę sąmatą (b. l. 29–32, 39–42).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjos 2020 m. sausio 7 d. nutarimu Policijos departamentas pripažintas civiliniu ieškovu (b. l. 45).

2020 m. sausio 30 d. pinigų pervedimo kvitas patvirtina, kad žalą I. T. atlygino (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 190 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios I. T. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (kaltinamosios bei liudytojos parodymai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys bei civilinis ieškinys su pridėtais dokumentais), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamosios I. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi ji 2019 m. liepos 6 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) esančiame Vilniaus apskrities VPK pastate nuo laikinojo sulaikymo patalpos Nr. C70 durų nuplėšė guminę dangą, tokiu būdu sugadindama 292,01 Eur vertės svetimą turtą, priklausantį Policijos departamentui. Teismas patikslina, jog kaltinamosios 2020 m. sausio 23 d. apklausos metu nurodyta įvykio data – 2019 m. rugpjūčio 6 d., laikytina rašymo apsirikimu, tai įtakos veikos kvalifikavimui neturi.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, padaryta žala yra atlyginta, kaltinamoji sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 103–105). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas apie tai taip pat informuotas (b. l. 106–107).

Teismas, skirdamas bausmę I. T., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimas. Teismas vertina, jog kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kita vertus, teismas vertina, jog kaltinamosios I. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė būdama recidyvistė (BK 60 str. 1 d. 13 p.), t. y. būdama teista už tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją I. T. – vidurinio išsilavinimo, išsiskyrusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, administracine tvarka bausta, teista (b. l. 82–91), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, priklausomybės ligų centruose byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajai I. T. skirtina BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios bausmės rūšies vidurkis, kartu paskiriant įpareigojimą, kuris padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar jo paieška, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Kadangi kaltinamoji dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai I. T. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

I. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72–73) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

I. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar jo paieška, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. T. paskirti galutinę – 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 24 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar jo paieška, mokymusi ar gydymusi asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

I. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti I. T., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Išaiškinti I. T., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551).

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ar šaukimo gavimo.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.