- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-20
- Bylos Nr.
- 1-1359-993/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04421-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- A. M.
- Advokatai
- Tomas Liutauras Petkauskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d., Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2017 m. gruodžio 11 d., apie 19.51 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę – taksi automobilį „Opel Zefira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas pirma eismo juosta S. Ž. g. link, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino savo važiavimo greičio, kad įsitikintų, ar pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, nesustojo praleisti per pėsčiųjų perėją ėjusią R. K., ir dėl to ją partrenkė. Eismo įvykio metu pėsčiajai R. K. buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Be to jis 2018 m. lapkričio 6 d., apie 12.53 val., ties namu adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam, vairavo kelių transporto priemonę – taksi automobilį „Opel Zafira”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau negu 1,5 promilių neblaivumas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11082/2018(01) nustatytas 3,09 promilės neblaivumas).
Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino tik dėl pirmos nusikalstamos veikos, t. y. kad partrenkė per perėją ėjusią R. K., tačiau kaltės dėl 2018 m. lapkričio 6 d. įvykio neprisipažino. Kaltinamasis paaiškino, kad 2017 m. gruodžio 11 d., įvykis įvyko dėl to, kad jis išvažinėdamas iš parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės jis nepastebėjo per perėją ėjusios nukentėjusiosios, kadangi jam matomumą užstojo automobilio konstrukcijos dalis. Jis per vėlai pastebėjo ją, pradėjo stabdyti, tačiau kadangi kelio danga buvo šlapia jis slydo ir nespėjęs sustabdyti automobilio susidūrė su nukentėjusiąją. Jai suteikė pirmąją pagalbą ir išvežė į gydymo įstaigą, o policijos pareigūnus iškvietė kiti žmonės, kadangi jis buvo šoke, tačiau su nukentėjusiąją susitaikė, ji jam atleido ir jis atlygino jai padarytą žalą. 2018 m. lapkričio 6 d. jis buvo svečiuose (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Vėlai vakare norėjo paskambinti sūnui, kad jį parvežti namo, todėl nuėjo iki aikštelėje stovinčio automobilio, jam reikėjo pasiimti pinigus, dokumentus ir ten nusprendė palaukti sūnaus. Sūnaus laukė atsisėdęs į vairuotojo sėdynę. Laukė gal kokias 10 minučių. Variklio nebuvo užvedęs. Netrukus prie jo priėjo moteris ir pradėjo priekaištauti, kad jis girtas ketina važiuoti, tačiau jis teigė, jog laukia sūnaus ir niekur neketina važiuoti. Dar prie jo priėjo ir vyriškis. Bendraudamas su jais, jis pasuko užvedimo spynelę, tik tam, kad atsidarytų langai, kurie yra elektriniai, tačiau vyriškis griebė už raktelių ir juos ištraukė. Neužilgo atvyko ir policijos pareigūnai. Iš vietos jis nepajudėjo, tik atidarė langus, pasirinko kalbėti per atidarytą langą, nes taip yra patogiau ir saugiau, nei pro atidarytas dureles.
Liudytoja S. P. teisiamojo posėdžio metu palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. patruliavo nustatytu maršrutu kartu su vyr. patruliu D. B.. 12.53 val. iš Kauno apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme iš nepažįstamo asmens, kuris yra neblaivus, pranešėjas atėmė raktelius, nes šis bandė išvažiuoti automobiliu. Atvykus nurodytu adresu apie 12.53 val., nurodyto namo kieme juos pasitiko pranešėjas J. P., kuris paaiškino, kad jis buvo kieme, kuomet pastebėjo, jog į taksi ženklais pažymėtą automobilį „Opel Zafira“, į vairuotojo vietą įsėdo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris užsivedė automobilį ir pajudėjo iš parkavimo vietos. Minėtam automobiliui pajudėjus į priekį, jis pribėgo prie automobilio ir atidarė vairuotojo dureles. Tik tuomet vairuotojas sustojo. Jam sustojus, pranešėjas staiga užgesino automobilį, ištraukdamas užvedimo raktelius. Pranešėjas iš akivaizdžiai neblaivaus vyriškio atėmęs automobilio užvedimo raktelius, iš karto paskambino BPC numeriu 112. Kaip jis teigė, iki pareigūnų atvykimo neblaivus vyriškis visą laiką buvo jo matomumo zonoje, nieko negėrė, nevalgė, nerūkė. Kad neblaivus vyriškis vairavo, matė ir jo mama R. P., kuri taip pat buvo namo kieme. Priėjus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kaip vėliau nustatė, A. M., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas. Jis sunkiai orientavosi aplinkoje. Kitų asmenų automobilyje nebuvo. Paklausus jo ar pusės valandos laikotarpyje nevartojo alkoholio, jis paaiškino, kad alkoholį vartojo prieš keletą valandų. Alkotesteriu vyriškiui buvo nustatytas sunkus (2,79 prom.) girtumo laipsnis. Ką nors paaiškinti jis nesugebėjo, kadangi buvo stipriai neblaivus, kalba buvo nerišli, ką sakė, nelabai buvo galimybė suprasti. A. M. jokių dokumentų su savimi neturėjo (nei asmens, nei automobilio, nei vairuotojo pažymėjimo). Apie 13.24 val. A. M. buvo pristatytas į LSMUL KK SPS kraujo tyrimams atlikti. Pamena, kad automobilis „Opel Zafira“ buvo priparkuotas galu aikštelėje.
Liudytojas D. B. palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir nurodė, kad 2018 m. lapkričio 6 d. dirbo kartu su vyr. patrule S. P.. Patruliuojant buvo gautas pranešimas apie tai, kad namo kieme pranešėjas iš nepažįstamo neblaivaus asmens atėmė raktelius, nes šis bandė išvažiuoti. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko pranešėjas, kuris nurodė, kad jis buvo minėtame kieme, kai pastebėjo jog į taksi automobilio vairuotojo vietą įsėdo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kuris užvedė automobilio variklį ir pajudėjo iš stovėjimo vietos. Pranešėjas tada priėjo prie automobilio, automobilis sustojo, pranešėjas tada užgesino automobilio variklį ir paėmė automobilio raktelius. Priėjus prie automobilio, priekinėje vairuotojo pusėje prie vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, kurį patikrinus alkotesteriu, buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Vyriškio kalba buvo nerišli, todėl nepavyko suprasti, ką jis bando paaiškinti. Prie savęs vyriškis asmens dokumentų neturėjo, asmens tapatybė buvo nustatyta pagal policijos duomenų bazę. Pamena, kad jiems atvykus automobilis jau stovėjo tvarkingai priparkuotas pagal stovėjimo ženklinimo ribas.
Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 12.00 val. dienos, jis, būdamas savo namo kieme, pastebėjo neblaivų vyriškį, kuris nuėjo iki automobilio. Iš pradžių pagalvojo, kad šis pasiims daiktus, tačiau pastarasis įsėjo į vidų, užvedė variklį ir atsidarė langus. Tuo metu J. P. jam pasakė, kad jis niekur nevažiuotų, nes yra neblaivus, tačiau nueidamas nuo jo išgirdo aukštų apsukų garsą, po kurio minėtas automobilis apie 1-1,5 metro pajudėjo tiesiai, dėl ko jis, būdamas kelių metrų atstumu nuo jo, greitai priėjo ir per atidarytą langą ištraukė automobilio raktelius. Nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi toje vietoje yra nuokalnė, jam ištraukus raktelius, automobilis galėjo pajudėti ir grįžti atgal į savo vietą. Tuo metu šalia jo taip pat buvo mama. Vairuotojas buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, svirduliavo ir jo kalba buvo nerišli, o patikrinus jo girtumą jis pripūtė apie 3 promiles.
Liudytoja R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji išėjo į kiemą, kadangi jos sūnus atvažiavo pasiimti tėtį. Pastebėjusi, kad sūnus neina, paklausė, kas nutiko ir šis paaiškino, kad mato neblaivų asmenį. Tada ir ji pamatė asmenį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, blaškėsi, turėjo rankose raktelius ir ketino išvažiuoti. Ji su sūnumi jam pasakė, kad eitų pėsčias ir nevažiuotų girtas, tačiau minėtas asmuo nurodė, kad tai yra ne jų reikalas. Netrukus išgirdo automobilio užvedimo garsą, po ko jos sūnus, kuris buvo netoliese, kadangi jo automobilis buvo šalia minėto vyro automobilio, pro langą ištraukė užvedimo raktelį ir iškvietė policijos pareigūnus. Jei sūnus nebūtų atėmęs raktelių, vairuotojas taip ir būtų nuvažiavęs, nes jau judėjo į priekį. Tik ištraukus raktelius jis sustojo ir kadangi ten yra nuokalnė, grįžo į savo stovėjimo vietą.
Liudytojas R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) direktorius, o įmonė užsiima taksi paslaugų teikimu ir automobilių nuoma. Iš jo vadovaujamos įmonės A. M. išsinuomojo automobilį „Opel Zafira“, WIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), kuris priklauso minėtai įmonei. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl vairavimo išgėrus jiems pranešė pats A. M., o įvykio aplinkybes sužinojo tik iš A. M. apklausos dieną (1 t., b. l. 174).
Įvykio vietos apžiūros protokolais nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d., 15.01-15.14 val. buvo apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta, esanti gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) kiemo aikštelėje bei automobilis „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Priešais laiptinę, ant kurios kolonos užrašytas namo numeris „171“, rastas galu į šaligatvio bortelį stovintis minėtas automobilis, kurio užvedimo spynelėje rasti užvedimo rakteliai. Priekinėje panelėje įrengtoje daiktadėžėje rasti automobilio registracijos dokumentai Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti daiktai. Automobilio dokumentai paimti ir supakuoti į paketą Nr. 427849. Automobilis su rakteliu saugojimui išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). Kiemo aikštelę apžiūrėjus specialistui – kelių ir geležinkelio inžinerijos statybos vadovui E. J., naudojantis techninėmis priemonėmis - nivelyru „Stabila OLS26“. Išmatavus aikštelės skersinį nuolydį (matavimas pradėtas nuo 2018 m. lapkričio 6 d., foto-lentelėje užfiksuoto automobilio stovėjimo vietos – šaligatvio bortelio – iki priešingoje pusėje esančio šaligatvio bortelio), tarp matuotų taškų nustatytas 6.5 m nuolydis, kas parodo jog įvykio metu automobilis „Opel Zafira“, galėjo pavažiuoti atgal į stovėjimo vietą prie pat bortelio (1 t., b. l. 116-124, 125-129, 135-137, 2 t., b. l. 14-17). Taip pat nustatyta, jog aikštelės plotis – 11,60 m.
Akistatos protokolu nustatyta, jog akistatos tarp kaltinamojo A. M. ir liudytojo J. P. metu prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 181-184).
Akistatos protokolu nustatyta, jog akistatos tarp kaltinamojo A. M. ir liudytojos R. P. metu prieštaravimų tarp jų parodymų pašalinti nepavyko (1 t., b. l. 190-192).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 11082/2018(01) nurodyta, kad A. M. iš 2018 m. lapkričio 6 d. 13.40 val. paimto kraujo tyrimo buvo nustatytas 3,09 promilės neblaivumas (1., b. l. 198).
Informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis automobilio „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., o valdytojas – (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. vasario 14 d. nuomos sutartį (2 t., b. l. 3-4, 5).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta, kad automobilio Opel Zafira 2.2 DTI, 2003 metų laidos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM 2060 eurų. 2018 m. lapkričio 20 d. automobilis grąžintas savininkui R. Š. (2 t., b. l. 3-11).
Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad R. Š. automobilį Opel Zafira, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), pirko iš R. S. už 600 Eur (2 t., b. l. 117).
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamojo darbingumo lygis yra 40 procentų, jam 2019 m. kovo 1 d., netekto darbingumo pensija išmokėta 237,91 eurų, o vidutinės jo pajamos yra 471,82 eurų (2 t., b. l. 113-115).
Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 11 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini)gatve ji ėjo link S. Ž. gatvės, kur jai važiuojamoji kelio dalis buvo iš kairės pusės. Priėjusi prie pėsčiųjų perėjos ir įsitikinusi, kad netoliese atvažiuojančių automobilių nėra, ji pradėjo eiti pėsčiųjų perėja ir jau buvo beveik pasiekusi pėsčiųjų saugumo salelę, kai netikėtai pajuto smūgį į kairę kūno pusę. Tuo pat metu pamatė automobilio žibintus. Paaiškino, kad smūgis nebuvo labai stiprus, bet ji klestelėjo ant žemės. Iš ją partrenkusio taksi automobilio tuoj pat išlipo vyriškis, kuris bandė ją pakelti, tačiau jam nepavyko, nes jai skaudėjo ranką, bet prie jų priėjus pašalinei merginai, jie kartu pakėlė R. K. ir ją minėti asmenys nuvežė į Kauno klinikas. Eismo įvykio metu nukentėjusioji patyrė kairio žastikaulio skeveldrinį lūžį ir dešinės plaštakos pirmo piršto išnirimą. Paaiškino, kad ji ėjo per apšviestą pėsčiųjų perėją. Kaltinamasis ir draudimo bendrovė jai žalą atlygino pilnai, todėl pretenzijų ji kaltinamajam neturi (1 t., b. l. 96-97, 98).
Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 11 d., apie 19.30 val. ji laukdama autobuso viešojo sustojimo stotelėje (duomenys neskelbtini)išgirdo automobilio padangų cypimo garsą ir smūgį, o atsisukusi pamatė, kad asfalto guli moteris, šalia stovi automobilis. Nuėjusi prie jos matė, kaip automobilio vairuotojas bandė ją pakelti, tačiau moteris skundėsi kairės rankos skausmu, galvos svaigimu ir prašė jos nejudinti, leisti atsigauti. Po kiek laiko jie abu ją pakėlė, o moteriai atsisakius greitosios medicinos pagalbos paslaugų, jie kartu ją patrenkusiu taksi automobiliu nuvyko į Kauno klinikas, kur atvyko ir nukentėjusiosios artimieji bei policijos pareigūnai. Būnant ligoninėje taksi vairuotojas išvyko nuvežti keleivės, su kuria kartu padarė eismo įvykį, tačiau vėliau grįžo. Parodė, kad eismo įvykio metu buvo tamsu, kelio danga buvo šlapia, o pėsčiųjų perėja buvo apšviesta (1 t., b. l. 106-108).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad R. K. konstatuota ekchimozės (poodinės kraujosruvos) kairio peties ir dešinės rankos I-ojo piršto srityse, kairio žastikaulio chirurginio kaklo lūžis, dešinės rankos I piršto išnirimas, įtariamas dešinės rankos I piršto lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Duomenų, prieštaraujančių, kad trauma įvyko 2017 m. gruodžio 11 d., apie 19.51 val., partrenkus automobiliu, nėra. Dėl žastikaulio lūžio ir pirštakaulio išnirimo R. K. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 110).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole su eismo įvykio vietos schema, nurodyta, kad 2018 m. sausio 26 d. 13.00-13.30 val. apžiūrėta įvykio vieta – nereguliuojama pėsčiųjų perėja bei gatvės važiuojamoji dalis ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini) esanti kryptis – S. Ž. g. (1 t., b. l. 87-89).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir kaltės
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d., Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)) atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. M. pasitvirtino.
Kaltinamais savo kaltę dėl R. K. partrenkimo ir sužalojimo pripažino visiškai, teisiamojo posėdžio metu jis patvirtino, jog vairavo transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, nes artėdamas prie pėsčiųjų perėjos, nesulėtino savo važiavimo greičio, laiku nesustojo ir partrenkė per perėją einančią R. K., neginčija, kad dėl eismo įvykio jai buvo padarytas kūno sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo kaltę dėl šio veikos patvirtina nukentėjusiosios R. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, raštiniai įrodymai, o būtent eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su eismo įvykio vietos schema bei specialisto išvada, kurioje konstatuoti R. K. patirti sužalojimai, sukėlę nesunkų jos sveikatos sutrikdymą.
Savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, A. M. nepripažino, teisme jis nurodė, kad mašinos jis nevairavo, variklio nebuvo užvedęs, į mašiną ėjo pasiimti pinigų ir palaukti atvažiuojančio sūnaus. Tokie jo parodymai vertintini tik kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo kaltę patvirtina liudytojų J. P. ir R. P. parodymai, kurie betarpiškai matė įvykį. Liudytojas J. P. teisme patvirtino, kad matė į automobilio vairuotojo vietą įsėdantį kaltinamąjį, kuris akivaizdžiai atrodė neblaivus. Pagalvojęs, kad gali vairuoti automobilį, jis priėjęs prie vairuotojo pro pravirą automobilio langą pasakė, kad niekur nevažiuotų, nes yra neblaivus, tačiau nueidamas išgirdo, kad yra užvedamas variklis ir pamatė, kad automobilis juda į priekį. Tada jis staiga pribėgo prie automobilio ir iš spynelės ištraukė raktą bei netrukus iškvietė policijos pareigūnus. Analogiškas aplinkybes teisme patvirtino ir liudytoja R. P.. Teisme ji nurodė, kad namo kieme ji matė asmenį, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, blaškėsi, turėjo rankose raktelius ir ketino išvažiuoti. Ji su sūnumi pasakė, kad eitų pėsčias ir nevažiuotų girtas, tačiau vairuotojas nurodė, kad tai yra ne jų reikalas. Netrukus ji išgirdo automobilio užvedimo garsą ir pamatė, kad automobilis juda į priekį, tada jos sūnus pribėgo prie automobilio ir ištraukė automobilio raktelius. Atvykę policijos pareigūnai S. P. ir D. B. aiškinosi įvykio aplinkybes, priėmė J. P. paaiškinimą, bandė susikalbėti su A. M., tačiau jis buvo neblaivus, kalbėjo nerišliai, todėl nebuvo įmanoma suprasti jo kalbos. Kadangi buvo įtariama, kad A. M. vairavo neblaivus, jis buvo pristatytas kraujo tyrimams atlikti. Nors tuo metu kai atvyko policijos pareigūnai, A. M. vairuotas automobilis jau stovėjo automobilių parkavimo vietoje, kas A. M. nuomone, patvirtina, kad jis automobilio nevairavo, tačiau byloje surinkti duomenys rodo, kad automobilis, ištraukus iš jo automobilio užvedimo raktelius, sava eiga grįžo atgal į stovėjimo vietą, nes toje vietoje, kurioje stovėjo automobilis, yra nuokalnė. Šias aplinkybes patvirtina minėti liudytojai ir eismo įvykio apžiūros protokolas, kuriame konstatuota, kad įvykio vietoje yra 6,5 m nuolydis.
Teismui įvertinus liudytojų parodymus, kurie, teismo vertinimu, neturėjo jokio pagrindo apkalbėti kaltinamąjį bei kitą rašytinę bylos medžiagą, nekyla abejonių, kad A. M. sąmoningai sėdo už vairo ir, nors ir trumpą atstumą, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 3,09 promilės etilo alkoholio. Tokiu savo elgesiu A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimus, sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai ar jų turto saugumui ir aplinkai.
Atsižvelgiant į nurodytas motyvus, konstatuotina, kad A. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 281 straipsnio 1 dalyje ir BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d., Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)).
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamasis A. M. padarė vieną nesunkų ir vieną neatsargų nusikaltimus, visiškai pripažino savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja R. K. susitaikė, atlygino jai padarytą žalą. A. M. atsakomybę dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Kaltinamasis A. M. neteistas (2 t., b. l. 28-29), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 74-78), šiuo metu niekur nedirba, jam nustatytas 40 procentų darbingumas (2 t., b. l. 115). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, siekiant kaltinamąjį auklėti, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų, ir tuo pačiu užtikrinti realų nuosprendžio vykdymą, A. M. skirtina BK 281 straipsnio 1 ir 7 dalių sankcijose numatytos bausmės – baudos.
Bausmės bendrinamos taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 4 dalis). Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas (BK 66 straipsnis).
Pažymėtina, kad nustatant baudos dydžius atsižvelgiama į tai, kad iki 2018 m. sausio 1 d. 1 MGL buvo prilyginamas 37,66 Eur sumai, o nuo 2018 m. sausio 1 d. 1 MGL prilyginamas 50 Eur sumai. Nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo padaryta 2017 m. gruodžio 11 d., todėl apskaičiuojant už šią veiką paskirtą baudą, turi būti taikomas veikos padarymo metu galiojęs MGL dydis, o būtent 37,66 Eur.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Nustatyta, kad A. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas sunkus girtumo 3,09 promilių) laipsnis, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatant taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. kelių eismo taisykles pažeidė ne pirmą kartą, šis jo pažeidimas šiurkštus, kaltinamasis neteistas, veikos padarymo aplinkybių neginčijo ir nuoširdžiai gailėjosi. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nustatytinas 2 metų terminas, šį terminą skaičiuojant nuo faktinio vairuotojo pažymėjimo paėmimo, taikant kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, tai yra nuo 2018 m. lapkričio 7 d. (BK 68 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo padarytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Zafira“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), todėl ši transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Automobilis registruotas R. Š. vardu.
Teismas pažymi, jog pagal BK 72 straipsnio 4 dalį kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, kad R. Š. žinojo, jog šis automobilis bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, automobilis nekonfiskuojamas, kadangi, teismo vertinimu, tai reikštų visiškai nepagrįstą ir nepateisinamą R. Š. nuosavybės teisių pažeidimą. Tačiau, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Nors byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad šio turto vertė be PVM yra 1702 Eur (2 t., b. l. 6), tačiau byloje yra pateikta šios transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad automobilis pirktas už 600 Eur (2 t., b. l. 117), todėl, teismo vertinimu, ši suma atitinka realią automobilio vertę ir ji turi būti išieškota iš kaltinamojo. Teismo nuomone, tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatytinas ilgesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminas – 9 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kaltinamasis atlygino R. K. padarytą žalą, ji ieškinio atsisakė, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00638224) paėmimas, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina. Taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 20 MGL (753,20 Eur) baudą.
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d., Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)), ir skirti jam bausmę – 50 MGL (2500 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės – 10 MGL (376,30 Eur) ir skirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – 60 MGL (2500+376,60=2876,60 Eur) baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 6 d. 13.24 val. iki 2018 m. lapkričio 7 d. 10.52 val. (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL baudos ir laikyti, kad neatliktoji bausmės dalis yra – 58 MGL (2776,60 Eur) bauda.
Įpareigoti A. M. per 9 (devynis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 7 d.
Iš kaltinamojo A. M. konfiskuoti automobilio „Opel Zafira”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 600 Eur.
Įpareigoti A. M. per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos lėšas, atitinkančias konfiskuoto automobilio vertę sumokėti į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodu 6610, nurodant, kad laiku nesumokėjus lėšų, jos bus išieškotos priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus lėšas, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą.
Kaltinamajam A. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ „Regitra“.
Automobilį „Opel Zafira”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą R. Š., palikti jo nuosavybėje.
Procesą dėl R. K. civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.