Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, Kristinai Stasiškei, dalyvaujant prokurorui Sigitai Kazlauskienei, gynėjui advokatui V. K., nukentėjusiajam G. B., jo atstovui advokatei R. M.,,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Utena, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Utenos r., spec.vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku-operatoriumi, teistas: 1) 2010-02-23 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 181 str. 1 d., 178 str. 2 d., paskirta galutinė bausmė 90 parų arešto; 2) 2012-07-20 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė 3 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: J. M. 2014 m. birželio 6 d. apie 20.30 val. prie tvenkinio, esančio adresu Utenos r., (duomenys neskelbtini), priėjęs iš nugaros pusės tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį ant suoliuko sėdėjusiam G. B. į kairįjį smilkinį, dėl ko šis pargriuvo veidu ant žemės. Po to, jam bandant atsistoti, du kartus spyrė į kairįjį šoną pilvo srityje, padarydamas nukentėjusiajam: blužnies plyšimą, kraują pilvo ertmėje, hipovaleminio šoką, mažakraujystę, bei taip dėl blužnies plyšimo sunkiai sutrikdė G. B. sveikatą.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014 m. birželio mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, gali būti, kad birželio 6 d., prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio, jis kartu su liudytoja A. J. nuėjo iki nukentėjusiojo išsiaiškinti liudytojos ir nukentėjusiojo santykių. Jis į jų konfliktą nesikišo, stovėjo nuošalyje ir klausė. Kai nukentėjusysis atsistojo ir sugriebė A. J. už krūtinės jis stūmė nukentėjusįjį nuo suoliuko. A. J. sudavė kelis kartus nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusysis parvirto ant žemės. Jis nukentėjusiajam nespyrė ir nesudavė. Nukentėjusysis virsdamas į suoliuko kampą galėjo užsigauti.

Nukentėjusysis G. B. parodė, kad tą dieną, kai buvo sužalotas, ją apie 20 val. prie tvenkinio atvežė žmona. Jam į mobilų telefoną paskambino A. J., kuri reikalavo, kad jis ateitų. Tada kitoje tvenkinio pusėje buvusi A. J. pradėjo rėkauti. Jis viską gerai girdėjo ir išgirdo, kaip A. J. pasakė J. M., kad reikią jį pamokyti. Po kurio laiko pamatė atėjusią A. J., kuri prišoko prie jo, nuspyrė kibirą su žuvų pašaru į tvenkinį. Priėjusi prie jo pradėjo mosikuoti rankomis prie pat veido. Jis atstūmė jos rankas, tada prišoko kaltinamasis sudavė jam ranka ir bandant atsistoti pargriovė nuo suoliuko. Jis pargriuvęs rankomis užsidengė veidą, o kaltinamasis kelis kartus įspyrė. Tada A. J. pasakė, kad gana ir kartu su kaltinamuoju nuėjo. Atsikėlęs jis iš karto paskambino policijai. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie jį apklausė. Vėliau nuvyko į kitą tvenkinio pusę, kur buvo kaltinamasis, A. J.. Tada jis nuėjo į namus. Sutikęs draugą su juo pakalbėjo. Pasakė, kad jam labai negera. Būnant namuose sukilo temperatūra, skaudėjo pilvą. Galvojo, kad paūmėjo gastritas.Visą šeštadienį pragulėjo lovoje. Sekmadienį apie pietus atvažiavo draugas S. B.. Su juo bekalbant nualpo. Tada jį nuvežė į ligoninės priimamąjį. Apie tai, kad kaltinamasis jį spardė kojomis, jis pasakė atvykusiam policijos pareigūnui. Dėl susijaudinimo nepastebėjo, kad buvo užfiksuota protokole. Tėvams mažai ką sakė, nes jų sveikata prasta ir jie būtų susijaudinę.

Liudytoja A. J. parodė, kad 2014-06-06, su kaltinamuoju ir draugais nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio išsikepti šašlikų. Apie 20-20 val. 30 min. Kitame krante pamatė, kad žvejoja nukentėjusysis. Ji jam paskambino, nes norėjo išsiaiškinti kodėl jis ją apkalba. Nukentėjusysis, atsiliepęs telefonu, jai atsakė necenzūriniais žodžiais bei nuo kito kranto pradėjo kolioti.. Ji kartu su kaltinamuoju nuėjo pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Nuėjusi ji kelis kartus sudavė nukentėjusiajam į veidą. Tada nukentėjusysis ją stvėrė už krūtinės.. Kaltinamasis norėdamas ją apginti nuvertė nukentėjusįjį nuo suoliuko ir abu pargriuvo ant žemės. Ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ) V. J. parodė, kad 2014-06-06 apie 20.00 val. ji, J. M., (duomenys neskelbtini) draugas su drauge nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančio tvenkinio išsikepti šašlykų. Buvo įsikūrę toje tvenkinio pusėje, kur yra įrengti staliukai ir šašlykinė. Apie 21.00 val. kitoje pusėje tvenkinio ji pastebėjo žvejojantį G. B.. Jam paskambino telefonu, nes norėjo su juo pakalbėti, abu susipyko. B. ją išvadino necenzūriniais žodžiais, šaukdamas iš kitos tvenkinio pusės. Tuomet ji ir J. po kiek laiko nuėjo prie G., su juo kalbėjosi, o jis pradėjo šaukti,. Po to ji koja nuspyrė prie jo buvusius du kibirus ir dešinės rankos delnu sudavė jam per veidą, į skruostą. Po jos smūgio G. B. puolė muštis, jis viena ranka suėmė jai už krūtinės, o J. stovėjo jiems iš šono. Tai pamatęs J. M., gindamas ją, stovėdamas iš šono pastūmė G. B., abu pargriuvo ant žemės. J. kurį laiką palaikė G. prispaudęs prie žemės, po to jį paleido. Visi išsiskirstė. Ji girdėjo, kad G. B. kvietė policijos pareigūnus, matė, kaip jie atvyko, girdėjo, kaip viską G. B. pasakojo jiems (t. 1., b. l. 59-61).

Liudytoja I. S. parodė, kad 2014-06-06, jai grįžus iš darbo po 20 val., G. B. pa[rašė jos, kad nuvežtų pažvejoti į (duomenys neskelbtini) tvenkinį. Po kurio laiko ji nuvežė, o pat išvyko į Uteną. Bevažiuojant pamatė einančią A. J.. Tada paskambino G. B. ir pasakė, kad ateina A. J.. Būnant Utenoje, po kurio laiko paskambino nukentėjusysis ir pasakė, kad jį sumušė, išsikvietė policiją ir kad reikia paimti jo pasą. Ji atvežė dokumentus ir juos padavė policijos pareigūnams. Nukentėjusysis jau buvo išėjęs į namus. Tada ji grįžo į Uteną. Parvažiavusi į namus, nukentėjusiojo nerado, jam paskambino ir jis pasakė, kad yra pas draugą. Ji nuvažiavo jį paėmė ir grįžo į namus. Jai nukentėjusysis sakė, kad jį per veidą mušė A. J., o kaltinamasis, kurį vadina „S.“ sudavė į veidą bei spyrė. Kitą dieną nukentėjusysis pasijuto blogai, o dar kitą dieną buvo nuvežtas į ligoninę.

Liudytojas V. L. parodė, kad datos tiksliai nepamena, gali būti, kad 2014-06-06, prie tvenkinio matė tik įgaliotinio džipą. Tą pačią dieną nukentėjusysis buvo užėjęs pas jį į namus nešinas tuščiu kibiru. Sakė, kad buvo žvejoti, sakė kad nekibo. Taip pat sakė, kad jį sumušė kaltinamasis, kurį vadina „S.“ Sakė, kad jam S. įspyrė. Po kelių minučių nukentėjusysis išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ) V. L. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, gali būti, kad 2014-06-06, penktadienį, prie tvenkinio matė tik įgaliotinio džipą. Tą pačią dieną nukentėjusysis buvo pas jį užėjęs su meškere ir kibiru. Sakė, kad buvo žvejoti, kad nekibo, kad jį sumušė kaltinamasis. Sakė, kad jam įspyrė. Po kokių 4-5 min. nukentėjusysis išėjo. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina 2014 m. birželio 6 d. apie 20.00 val. jis buvo pas savo uošvius namuose, kurie yra netoli (duomenys neskelbtini) esančio tvenkinio. Jis būdamas ten matė, kad prie tvenkinio stovi policijos pareigūnų automobilis. Jam grįžus į savo namus, nežino po kiek laiko tiksliai, pas jį už pusvalandžio ar valandos atėjo draugas G. B.. Tuo metu namuose galbūt buvo žmona ir sūnus, bet jie su juo nekalbėjo, buvo kambaryje. Atėjęs G. B. net neprisėdo, jis turėjo tuščią kibirą, susiėmęs už pilvo sakė, kad J. jį sumušė, sakė, kad sudavė jam į pilvą, sakė, kad jaučiasi blogai ir eis į namus. Jis pas jį kieme buvo 5-7, galbūt daugiausiai 10 minučių, ir išėjo. G. jam pasakojo, kad prie jo prisikabino J. sugyventinė, ji supyko, kad jis su ja nekalbėjo telefonu. G. sakė, kad prie jo, žvejojančio iš kitos pusės, kur yra suoliukai, atėjo A., tarp jų kilo žodinis konfliktas. A. įmetė jo kibirą į vandenį, abu susistumdė, dėl to atbėgęs J. jį sumušė. G. B. nesakė kiek ir kur jam smūgiavo J., tik sakė, kad jam spyrė į pilvą (t. 1., b. l. 58).

Liudytojas S. B. parodė, kad dienos tiksliai nepamena, gali būti, kad 2014-06-07, apie pietus atvykęs pas nukentėjusįjį į namus rado jį gulintį lovoje. Jis pasiūlė jam parūkyti. Atsistojęs nukentėjusysis nualpo. Atsigavęs nuėjo į virtuvę atsigerti vandens ir vėl nualpo. Tada jis jį nuvežė į ligoninės priimamąją. Važiuojant nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė kaltinamasis, kurį vadina „S.“ kad trenkė į pilvą. Šiuo metu sako tiesą. Kai lankė nukentėjusįjį ligoninėje jis taip pat sakė, kad kaltinamasis jam spyrė į pilvą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ) S. B. parodė, kad pažįsta G. B. apie dešimt metų, nes anksčiau dirbo kartu, gyvena viename kaime (duomenys neskelbtini). 2014-06-08 sekmadienį apie pietus, galbūt po pietų, tikslaus laiko negali pasakyti, galbūt apie 13.00-14.00 val. jis atvažiavo pas draugą G. B. į namus. Atvažiavus G. gulėjo savo kambaryje lovoje. Jis atėjęs pasiūlė jam eiti parūkyti, G. tik atsikėlus iš lovos ir žengiant pirmą žingsnį jis nualpo, nugriuvo priekiu ant grindų prie pat lovos. G. be sąmonės buvo iki minutės laiko, tiksliai negali pasakyti, G. griuvo į priekį, jis jam pargriuvus vertė jį ant šono, tada jis greitai atsigavo. Tuomet jis padėjo G. atsisėsti prie lovos, iš karto jam pasakė, kad nuveš jį į ligoninę. G. sutiko, sakė, kad prieš važiuodamas nori atsigerti vandens. Jiems einant link durų, G. nuėjo į virtuvę ir ten atsigėrė vandens, eidamas iš virtuvės G. vėl nualpo, vėl griuvo į priekį, pargriuvo ant grindų. Antrą kartą G. be sąmonės buvo trumpiau, tikslaus laiko negali pasakyti. Jis jį pakėlė ir įsodino į automobilį, vežė į Utenos ligoninės priėmimo skyrių. Jiems važiuojant, G. pasakojo, kad penktadienį, t. y. 2014-06-06, vakare jis žvejojo prie tvenkinio (duomenys neskelbtini) kaime, kur J. M. jį sumušė, sakė, kad ten taip pat buvo A. G. jam nesakė nei kiek smūgių, nei kur jam sudavė J. M.. Jiems nuvykus į Utenos ligoninės priėmimo skyrių, jis G. paliko, paskambino jo draugei I. ir pranešė, kad G. ligoninėje (t. 1., b. l. 57).

Liudytoja B. B. parodė, kad 2014 m. birželio 6 d. jos sūnus G. B. grįžo į namus apie 20:30 val. Ėjo susilenkęs, sakė, kad jam skauda šoną. Sakė, kad sudavė į galvą, o po to įspyrė kaltinamasis, kurį vadina S. Sūnus skundėsi sveikata ir sekmadienį buvo išvežtas į ligoninę.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja ( parodymai perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka ) B. B. parodė, kad kad yra G. B. motina. 2014 m. birželio 6 d. apie 19.00 val. ji su vyru buvo pas gyvulius, apie 21.00 val. jiems grįžus į namus, sūnus G. B. buvo namuose, buvo savo kambaryje. Tą vakarą ji su vyru pavakarieniavę nuėjo miegoti, sūnus G. nei jai, nei vyrui nieko apie konfliktą prie tvenkinio ir to, kad buvo sumuštas, nepasakojo. Jis buvo savo kambaryje, gulėjo lovoje, atsisakė vakarienės. Kitą dieną, šeštadienį, po pietų sūnus G. jai pasakė, kad vakar jam žvejojant tvenkinyje, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, jį sumušė jai nepažįstamas asmuo, sūnus G. jai nesakė nei kiek smūgių jam sudavė, nei kur. Sūnus G. visą šeštadienį gulėjo lovoje, nieko nedarė, nesikėlė iš lovos, sakė, kad skauda krūtinę ir pilvą, lyg ir sakė, kad jam trenkė į galvą ir jį pargriovė. Jie galvojo, kad G. atsigaus, pas medikus šeštadienį nesikreipė. Sekmadienį jiems per pietus išvažiavus pas gyvulius, jos sūnų G. draugas išvežė į ligoninę. Po kiek laiko jiems paskambino G. draugė I. ir pasakė, kad G. Utenos ligoninėje, sakė, kad jam trūko blužnis ir atliekama operacija. Sūnus po konflikto prie tvenkinio buvo trumpam nuėjęs pas draugą V., ten pasėdėjo, pailsėjo, pasikalbėjo ir greitai grįžo į namus, nes jau apie 21.00 val., jis buvo namuose, jautėsi prastai (t. 1., b. l. 55).

Liudytoja R. R. parodė, kad 2014-06-06 nuvažiavo kartu su kaltinamuoju, A. J., D. B. prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Pamatė nukentėjusįjį žvejojantį kitame tvenkinio krante. A. jam skambino, su juo norėjo pasikalbėti. Ji nuėjo kiek toliau, nežino apie ką kalbėjo. Kai A. atėjo, nukentėjusysis pradėjo ją įžeidinėti. A. buvo kartu nuėjusi su kaltinamuoju. Išgirdo kaip A. pradėjo rėkauti: „manęs neįžeidinėk“. Matė kaip nukentėjusysis stojosi, o kaltinamasis jam stvėrė už rūbų ir pargriovė jį ant žemės. Ji nematė, kad būtų suduoti smūgiai. Matė kaip A. J. nuspyrė kibirą. Ji tą matė, nes toje vietoje yra maudyklė. Ji nematė ar kaltinamasis spardė pargriautą nukentėjusįjį, nes aukšta žolė galėjo sutrukdyti tai pamatyti. Ji nematė ant ko sėdėjo nukentėjusyis, nes buvo aukšta žolė.

Liudytojas D. B. davė tokius pačius parodymus kaip ir liudytoja R. R..

Liudytojas S. Š. parodė, kad 2014-06-06 nuvyko į įvykio vietą, kuri buvo kad prie (duomenys neskelbtini) tvenkinio. Buvo nurodyta, kad sumuštas žmogus. Nuvyko katu su tyrėji A. V.. Kad tas asmuo yra nukentėjusysis, jis pats apie tai pasisakė. Iš išorės sužalojimų nukentėjusiojo nepastebėjo, greitosios pagalbos automobilio nebuvo. Nukentėjusysis nurodė vietą, kur įvyko įvykis, tai jis nuėjo fiksuoti įvykio vietos. Tyrėjas apklausinėjo nukentėjusįjį. Prie tvenkinio buvo suoliukas, kiek žolė ištrypta prie tvenkinio kur buvo žvejota. Buvo meškeriojimo įrankiai. Nukentėjusysis sakė, kad atėjo moteris su vyriškiu ir įvyko susistumdymas. Vėliau bendravo su asmenimis, kuri galiami sumušė nukentėjusįjį. Kaltinamasis pats rašė paaiškinimą.

Liudytojas A. V. parodė, kad 2014-06-06 budėjo operatyvinėje grupėje Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariate. Buvo iškvietimas į (duomenys neskelbtini) kaimą dėl sumušto asmens. Nuvykus į įvykio vietą, rado nukentėjusįjį, rado asmenis, kuriuos nurodė nukentėjusysis ir tą asmenį, kuris sumušė nukentėjusįjį. Apklausė nukentėjusįjį, jo nurodytus asmenis, ir tą, kuris jį sumušė, t.y. J. M.. Jis pats rašė paaiškinimą.

Liudytoja K. P. parodė kad ji atliko ikiteisminį tyrimą ir apklausinėjo B. B. ir Z. B.. Nukentėjusiojo tėvai paaiškino, kad kai vakare grįžo iš ūkio darbų, jie su savo sūnum daug nebendravo, nes jau gulėjo lovoje, atsisakė vakarienės. Paaiškino jiems nukentėjusiojo draugė, kad nukentėjusysis prastai jaučiasi. Tą vakarą daugiau nieko nekalbėjo ir daugiau pats nukentėjusysis jiems nepasakojo. Tik kitą dieną viską sužinojo. Ji fiksavo pažodžiui, ką kalbėjo liudytojai.

Teismo medicinos ekspertas S. F. paaiškino, kad blužnis iš visų pusių turi apvalkalą, papildomai dar ir savo apvalkalą. Todėl kol neplyšta visi, t.y. savasis ir išorinis apvalkalai, žmogus gali jausti tik skausmą maudžiantį, plėšiantį ir neatkreipti dėmesio į savo būklę. Po to kai dangalai plyšta, nes plyšusi blužnis kraujuoja tarp savo dangalo, po to kraujuoja į aplinką, tada plyšta aplinkos dangalai, tada asmuo jaučia labai stiprų skausmą. Tada žmogus išbąla, išblykšta, gali atsirasti agonija, sąmonės netekimas ir vėl sąmonės atsiradimas. Egzistuoja būsena leukozė, t.y. kraujo vėžys, kada dėl ypatingai greito blužnies didėjimo plyšta pati blužnies kapsulė, o po to plyšta ir tie dangalai, kurie supa blužnį. Tai labai reta liga. Suduodant smūgį, atsitrenkiant, krentant turi būti pakankamai stiprus poveikis, nes dangalai fibroziniai ir kad jie plyštų, reikia pašalinės jėgos ar pašalinės jėgos poveikis. Blužnis yra įvilkta, tai ji juda kartu su žarnynu. Šonkauliams lūžus iš nugaros pusės, blužnis plyšta. Šiuo atveju, smūgis, kad blužnis plyštų, turėjo būti į pilvo sritį, į pilvo sritį nuo vidurinės linijos. Galėjo būti suduotas smūgis ir to pakaktų, kad blužnis plyštų. Smūgiuojant koja arba keliu gali toks sužalojimas būti padarytas, tikėtina, kad taip ir buvo. Nukrintant ant atsikišusio daikto gali toks sužalojimas atsirasti. Pašalinus blužnį, kepenys iš dalies kompensuoja blužnies veiklą. Žmonės po kurio laiko nebeturi nusiskundimų. Specialisto išvadoje nurodyta, kad buvo susikaupęs kraujas pilvo ertmėje. Tai rodo, kad kažkurį ilgesnį laiką kraujavo, t.y. dieną, ar dvi - tris. Dėl to matėsi krešuliai. Traumuojančio poveikio metu, kad plyšo blužnis asmuo gali jausti skausmą, o gali jo ir nejausti. Kiti simptomai: traukuliai, sąmonės praradimas atsiranda kai masyviai nukraujuoja: vyrai kai nukraujuoja apie pusę litro, o moterys – apie pusantro litro. Per kiek laiko gali nukraujuoti, tai reikia žinoti koks tekėjimo greitis.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad G. B. sužalojimo vieta yra Utenos r., Utenos en., (duomenys neskelbtini), Tvenkinio gatvėje, šalia suoliuko tvenkinio pakrantėje, netoli nuo esančios krepšinio aikštelės ( t.1., b. l. 7-8 ).

Iš nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė ranka smūgį į galvos sritį, o pargriuvus ant žolės spyrė du ar tris kartus į kairįjį šoną (t. 1., b. l. 16-32).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad G. B. padarytas sužalojimas: blužnies plyšimas, kraujas pilvo ertmėje, hipovaleminis šokas, mažakraujystė. Šie sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, tiek suduodant, tiek atsitrenkiant, kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. G. B. dėl blužnies plyšimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1.,b. l. 43)

Iš 2014-06-06 protokolo-pareiškimo matyti, kad G. B. nurodė, kad J. M. jam sudavė du smūgius į veidą.

Apklaustas liudytoju G. B. nurodė tokias pačias aplinkybes ( t. 1., b. l. 10 ).

Iš bendrosios pagalbos centro pateikto 2014-06-06, 20 val. 46 min. telefoninio skambučio garso įrašo stenogramos matyti, kad nukentėjusysis bendrosios pagalbos centro dispečeriui pranešė, kad jį (duomenys neskelbtini) trenkė ir pradėjo daužyti J. ( t. 1., b. l. 77-78 )..

Kaltinamasis neigė, kad jis sudavė smūgius nukentėjusiajam bei jam spyrė koja. Nurodė, kad jį tik pastūmė gindamas A. J.. Tą patvirtino ir kartu su juo buvusi liudytoja A. J..

Nukentėjusysis nurodė kitas aplinkybes, o būtent, kad jam bandant atstumti liudytoją A. J., kuri ji mušė rankomis, kaltinamasis jam sudavė smūgį į galvą, o pragriuvus ant žemės du ar tris kartus spyrė koja į kairįjį šoną.

Nukentėjusysis nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad fizinį smurtą prieš naudojo kaltinamasis, kuris jam sudavė kartą ranka, o po to pargriuvus, spyrė kelis kartus į kairįjį šoną. Savo pareiškime policijai bei iškart apklaustas liudytoju nukentėjusysis nurodė, tik tokias aplinkybes, kad kaltinamasis jam sudavė du kartus ranka. Teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis nurodė, kad jis po įvykio buvo susijaudinęs ir galėjo neatkreipti dėmesio į tai, kokios aplinkybės užfiksuotos apklausos protokole. Toks aiškinimas , teismo nuomone , yra priimtinas. Prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas smurtas, jis buvo emociškai sukrėstas, prieš jį fizinį smurtą naudojo du asmenys. Todėl akivaizdu, kad būdamas susijaudinęs galėjo ne visai tiksliai nurodyti visas aplinkybes, be to manė, kad pilvą skaudą dėl atsinaujinusio gastrito. Tuo tarpu tyrėjo pareiga yra kiek galima tiksliau užfiksuoti parodymus bei išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes Analizuojant pirminės nukentėjusiojo apklausos protokolo turinį matyti, kad nebuvo aprašyta konkreti įvykio vieta, neišsiaiškintas nukentėjusiojo pargriovimo faktas, nors jį minėjo, to paties pareigūno apklaustas kaltinamasis, neišsiaiškinti konkretūs kiekvieno konflikte dalyvavusio asmens veiksmai, neapklausti kiti įvykį galėję matyti asmenys. Akivaizdu, kad tiek pradinis tyrimas bei nukentėjusiojo apklausa buvo atlikta paviršutiniškai, formaliai ir atmestinai. Todėl, remiantis šiais pirminiais tyrimo veiksmais, daryti išvadą, kad nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, nėra pagrindo.

Tai, kad kaltinamasis naudojo fizinį smurtą patvirtina bendrosios pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kur nukentėjusysis konkrečiai nurodo kaltinamąjį kaip asmenį, kuris jį „...pradėjo daužyt“. Liudytojai S. B. bei A. B., I. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis jiems po įvykio sakė, kad kaltinamasis jam spyrė į pilvą. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu šie liudytojai tokių konkrečių aplinkybių nenurodė, tik patvirtino, kad nukentėjusysis jiems minėjo, kad buvo sumuštas kaltinamojo. Todėl, teismas, įvertindamas jų parodymus, daro išvadą, kad šie liudytojai patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad kaltinamasis jį sumušė, o ne konkrečias sužalojimo padarymo aplinkybes.

Liudytojas V. L. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad po incidento pas jį buvo užėjęs nukentėjusysis, kuris sakė, kad jam kaltinamasis spyrė į pilvą. Kaltinamasis nenurodė, o byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, kad šis liudytojas gali apkalbėti kaltinamąjį. Iš teismo medicinos specialisto išvados bei teismo medicinos eksperto S. F. paaiškinimų matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas smūgiuojant koja arba keliu taip pat nukrintant ant atsikišusio daikto. Nukentėjusysis galėjo vaikščioti ir būti sąmoningas, kol neplyšta blužnies ir išorinis apvalkalai.

Tokiu būdu analizuojant šiuos įrodymus matyti, kad nukentėjusysis, po sumušimo liudytojams A. B., I. S., S. B. nurodė, kad jį sumušė kaltinamasis, o liudytojui V. L. pasakė, kad kaltinamasis jam spyrė į pilvą. Teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad nukentėjusiajam padarytas sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas jo nurodytomis aplinkybėmis. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nukentėjusysis derina savo parodymus pagal teismo medicinos specialisto išvadą ir nurodo tik sau palankias aplinkybes. Tai, kad nukentėjusysis smulkiai kiekvienam iš liudytojų nenurodė visų įvykio aplinkybių, vertintinas kaip jo būdo bruožas, o ne pagrindas abejoti jo parodymų patikimumu. Aptarti įrodymai yra tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai buvo gauti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Todėl, tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Liudytojos R. R. parodymai apie tai, kad kaltinamasis jam stvėrė už rūbų ir pargriovė jį ant žemės vertintini kritiškai. Visų pirma, ši liudytoja konfliktą stebėjo iš pakankamai didelio atstumo, iš kitos tvenkinio pusės. Ji nurodė tokias aplinkybes, kurių nenurodė nei kaltinamasis nei nukentėjusysis nei liudytoja A. J., t.y., kad kaltinamasis suėmęs nukentėjusiajam už drabužių jį pargriovė. Tai leidžia daryti išvadą, kad ji negalėjo aiškiai matyti konflikto dalyvių veiksmus ir duoti tikslius parodymus. Taip pat ji parodė, kad dėl aukštos žolės negali nurodyti ar kaltinamasis spyrė nukentėjusiajam. Teismas, įvertindamas aptartus įrodymus ir šios liudytojos parodymus, daro išvadą, kad remiantis jos parodymais negalima nei patvirtinti nei paneigti kaltinamojo ar nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių.

Iš byloje aptartų įrodymų nustatyta, kad liudytoja A. J. pati sukėlė konfliktinę situaciją, kelis kartus smogė nukentėjusiajam į veidą, palaiko artimus santykius su kaltinamuoju. Teismų praktikoje vertinant atskirų įrodymų šaltinių savarankišką įrodomąjį turinį bei jų sąsają su kitais bylos duomenimis, reikia atsižvelgti į subjektyviosios kilmės įrodymų šaltinio (asmens) santykį su kaltinamuoju, teikiamos informacijos svarbą paties kaltinamojo ar liudytojo asmeniniams interesams ir pan. (kasacinė byla Nr. 2K-440/2010). Todėl, teismo nuomone, esant tokioms aplinkybėms daryti išvadą, kad liudytoja A. J. buvo pakankamai objektyvi dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, nėra pagrindo. Priešingai, jos parodymai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo, liudytojo V. L. parodymams, teismo medicinos specialisto išvadai, teismo medicinos eksperto paaiškinimams. Todėl, tai leidžia daryti išvadą, kad jos parodymai yra nepatikimi ir sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą jais vadovautis negalima.

Kaltinamojo aiškinimas, kad jis nesudavė smūgio ranka nukentėjusiajam bei jam nespyrė yra paneigtas nuosekliais nukentėjusiojo, liudytojo V. L. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, teismo medicinos eksperto paaiškinimais ir atmestinas. Nukentėjusysis neigė, kad jis parkrito ant suolo krašto. Kaltinamasis bei liudytoja A. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžiu metu tokių aplinkybių, kad nukentėjusysis krisdamas atsitrenkė į suolo kraštą, nenurodė. Priešingai tiek kaltinamasis ir ši liudytoja aiškino, kad nukentėjusysis pargriuvo ant žemės. Kaltinamasis tik daro prielaidą, kad galbūt nukentėjusysis galėjo susižaloti atsitrenkęs į suoliuko kraštą. Tokiu būdu, teismo medicinos eksperto nurodyta alternatyvi sveikatos sutrikdymo galimybė-kontaktas krentant su suoliuko kraštu, nėra patvirtintas bylos įrodymais. Tai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis buvo sužalotas kaltinamajam spiriant jam į kairįjį šoną.

Iš byloje aptartų įrodymų matyti, kad kaltinamasis, kai liudytoja A. J. sukėlė žodinį konfliktą, po to sudavė smūgius ranka nukentėjusiajam, jos veiksmams neprieštaravo, jų nenutraukė, iš esmės jiems pritarė. Nukentėjusiajam bandant nutraukti A. J. veiksmus, kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą. Tai leidžia daryti išvadą, kad jis įsitraukė į konfliktą. Todėl kaltinamojo aiškinimas, kad jo tikslas buvo apginti A. J. nuo neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų, atmestinas.

Kaltinamasis2-3 kartus koja spirdamas gulinčiam nukentėjusiajam į pilvo sritį, t.y. į gyvybiškai svarbią vietą numatė, kad nukentėjusiojo sveikatai neišvengiamai ar labai tikėtinai bus padaryta žala, to norėjo ir to siekė. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė, tačiau neapibrėžta. nes norėdamas padaryti sužalojimus, jis savo sąmonėje tiksliai nedetalizavo sveikatos sutrikdymo masto. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal LR BK 135 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis sunkų tyčinį nusikaltimą tiesiogine tyčia, į psichiatrinę dispanserinę ir narkologinę įskaitas neįrašytas (t. 1., b. l. 121), charakterizuojamas kaip konfliktiškas, nepatikimas, piktnaudžiaujantis alkoholiu neigiamai (t. 1.,b. l. 118), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau buvo baustas už šiukščius KET pažeidimus (b. l. 110-116), teistas (b. l. 95-107), daro išvadą kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę ne didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis G. B. pareiškė 489,08 Lt /141,65 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ( t. 1., b. l. 141 ).

Nukentėjusysis ieškinį palaikį ir paaiškino, kad jis turėjo išlaidų vykdamas pas gydytojus ir pas tyrėją.

Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies, t.y. 400 Lt. Nesutiko, kad nukentėjusiajam reikia atlyginti kelionės išlaidas. Pripažino 400 Lt padarytą žalą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš patiktų kvitų matyti, kad kuras buvo pirktas 2014 m.: 06-30, 07-21, 07-31, 08-09, 08-12, 08-19, 08-20, 09-01,09-13. Gydymosi įstaigoje nukentėjusysis lankėsi 2014 m.: 07-14, 07-28, 08-07, 08-18, 08-20, 09-01, 09-12. Ikiteisminio tyrimo byloje su nukentėjusiuoju buvo atliekami procesiniai veiksmai: 2014-08-27. Tokiu būdu nustatyta, kad kuro pirkimas ir nuvykimas pas gydytojus sutapo tik 2014-08-20 ir 2014-09-01, kas leidžia daryti išvadą, kad būtent tuo metu nukentėjusysis įsigijo kurą, kad galėtų nuvykti į gydymo įstaigą. Todėl šioje dalyje turėtos kuro įsigijimo išlaidos: 2014-08-20 29,30 Lt bei 2014-09-01 45,20 Lt priteistinos iš kaltinamojo ( CK 6.263 str. ). Taip pat byloje yra įrodyta, kad nukentėjusysis pirko vaistus už 191,39 Lt ( t. 1, b. l. 147-154 ). Šias turėtas išlaidas 265,89 Lt/ 77 Eur turi atlyginti kaltinamasis ( CK 6.263 str. ). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis G. B. pareiškė 30000 Lt /8688,60 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo ( t. 1., b. l. 141 ).

Nukentėjusysis ieškinį palaikė ir nurodė, kad dėl sužalojimo negali dirbti sunkaus fizinio darbo, jaučia skausmus, patyrė fizinį skausmą.

Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies ir nurodė, kad jo nuomone neturinės žalos dydis turėtų būti 15000 Lt..

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad G. B. padarytas sužalojimas: blužnies plyšimas, kraujas pilvo ertmėje, hipovaleminis šokas, mažakraujystė. Šie sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais, tiek suduodant, tiek atsitrenkiant, kontakto su kūnu metu, prieš patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. G. B. dėl blužnies plyšimo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 43)

Nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl padarytų sužalojimų negali dirbti sunkaus fizinio darbo, jaučia skausmus, patyrė fizinį skausmą. Sveikatos sutrikdymo mastas ir vidaus organo netekimas įrodo, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis neturi turto, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl patirto sveikatos sutrikdymo ateityje būtinos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusysis netinkamai rūpinasi savo sveikata, t.y. 2014-09-13 buvo hospitalizuotas dėl ūminio pankreatito persivalgius cepelinų. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 20000 Lt/ 5792,40 Eur neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo ( CK 6.263 str. 2 d. ). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Dėl gydymo išlaidų priteisimo

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 7988,13 Lt gydymo išlaidų (t.1.,b. l. 45-49).

Kaltinamasis ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas.

Kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį, kuris buvo gydymas VšĮ Utenos ligoninė. Jo gydymo išlaidos 7988,13 Lt/2313,52 Eur. Ši suma priteistina iš kaltinamojo ( CK 6.280 str., 6.283 str. 1 d.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusiojo atstovas ikiteisminio tyrimo metu jį atstovavo, rengė ieškinį, teikė dokumentus (t. 1, b. l. 147-154 ), atstovavo nukentėjusįjį teisme. Todėl iš kaltinamojo priteistina dalis nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, įvertindamas atlikto darbo apimtį, kaltinamojo turtinę padėtį, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, konstatuoja, jog nurodyta atstovavimo išlaidų suma yra per didelė ir turi būti mažinama iki 2000 Lt/ 579,24 Eur ( BPK 106 str. 2 d. ).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir paskirti dvejus metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. sausio 30 d.

J. M. paskirti kardomąją priemonę suėmimą ir teismo posėdžių salėje suimti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš J. M. du tūkstančius tris šimtus trylika eurų 52 euro centus (2313,52 ) turėtų gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. M. septyniasdešimt septynis ( 77 ) eurus nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo G. B. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš J. M. penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus, 40 euro centų (5792,40 ) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiojo G. B. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš J. M. penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus, 24 euro centus (579,24 ) turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, G. B. naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.