Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui A. M. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. birželio 4 d. teisme priimtas ieškovės I. P. ieškinys, kuriuo ieškovė prašė pripažinti, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. mirusiai jos mamai V. M. asmeninės nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – 13/50 dalių pastato-gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/50 dalių kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad 1990 m. lapkričio 16 d. buvo sudaryta santuoka tarp A. M. ir V. M., kuri 1996 m. spalio 27 d. buvo nutraukta. Palikėja 1996 m. lapkričio 6 d. savo asmeninėms lėšomis įsigijo minėtą turtą, buvęs sutuoktinis prie pastatų įsigijimo neprisidėjo, nes jau daugiau kaip pusmetį gyveno atskirai. Atsakovas A. M. daugiau kaip 24 metus nereiškė jokių pretenzijų, kas patvirtina, jog ieškovės mama šiuos pastatus įsigijo viena asmeninės nuosavybės teise.

2021 m. birželio 22 d. teisme gautas atsakovo A. M. atsiliepimas į ieškinį, kuriuo atsakovas prašė tenkinti ieškovės reikalavimą. Atsakovas nurodė, kad santuoką su V. M. teisme nutraukė 1996 m. spalio 27 d., iki bylos iškėlimo teisme su V. M. apie pusmetį gyveno atskirai, bendro ūkio nebevedė. Patvirtino, kad minimus pastatus buvusi sutuoktinė įsigijo asmeninės nuosavybės teise, sudarant pirkimo-pardavimo sutartį jis nedalyvavo, prie jų įsigijimo neprisidėjo ir niekada juose negyveno.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, o nagrinėjant bylą teisme, galiojant naujajam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), tai turi būti daroma ne pagal Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK), bet pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, Nr.3K-3-343/2006, Nr. 3K-3-280/2008, kt.). Minėta prezumpcija gali būti paneigta leistinais įrodymais, o faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2006, Nr. 3K-3-490/2007, Nr. 3K-3-280/2008, kt.).

Ieškovė, būdama 2020 m. rugpjūčio 1 d. mirusios V. M. testamentine įpėdine, siekia paneigti minėtą prezumpciją.

Byloje esantis gimimo liudijimo nuorašas patvirtina, kad ieškovė I. P. yra V. M. dukra. Medicininio mirties liudijimo nuoraše nurodyta, jog ieškovės mama V. M. 2020 m. rugpjūčio 1 d. mirė. Santuokos sudarymo akto įrašo nuorašas patvirtina, kad 1990 m. lapkričio 16 d. buvo sudaryta ir įregistruota santuoka tarp A. M. ir V. G.-M., kuri Telšių rajono apylinkės teismo 1996 m. spalio 7 d. sprendimu buvo nutraukta, tačiau buvusių sutuoktinių turtas nebuvo padalintas. Santuokos nutraukimo faktas civilinės metrikacijos įstaigoje buvo įregistruotas tik 1997 m. vasario 18 d., ką patvirtina 1997 m. vasario 18 d. Santuokos nutraukimo įrašas Nr. 31.

Ieškovės I. P. mama V. M. 1996 m. lapkričio 6 d., t. y. esant priimtam ir įsiteisėjusiam Telšių rajono apylinkės teismo 1996 m. spalio 7 d. sprendimui dėl jos ir atsakovo A. M. santuokos nutraukimo, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nekilnojamąjį turtą – 13/50 dalių pastato-gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/50 dalių kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas Nekilnojamo turto registre įregistruotas V. M. vardu.

2020 m. rugsėjo 14 d. I. P. kreipėsi į Telšių 3-ojo notarų biuro notarą Gediminą Perminą dėl palikimo priėmimo pagal mamos sudarytą notarinį testamentą, kuriuo V. M. visą jai priklausantį turtą paliko ieškovei, buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 114.

Tiek pastatų įsigijimo metu galiojusiame SŠK 21 straipsnyje, tiek ir CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnyje, CK 3.89 straipsnyje) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau, kaip minėta, kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, santuoką teisme nutraukusiems asmenims neįregistravus santuokos nutraukimo fakto civilinės metrikacijos skyriuje, buvo toliau taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinio režimo prezumpcija (SŠK 21 straipsnis).

CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami 2000 m. CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį.

Iki naujojo CK galiojusio SŠK 22 straipsnio 3 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas, jog turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. SŠK 40 straipsnis nustatė, jog santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovės mamos V. M. ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 1996 m. spalio 27 d. Nors V. M. įsigijo nekilnojamąjį turtą savo vardu po santuokos nutraukimo, formaliai turtas laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes buvo įgytas dar neįregistravus santuokos nutraukimo civilinės metrikacijos įstaigoje.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškinys yra pagrįstas, byloje pakanka įrodymų, jog minimas turtas buvo įgytas ieškovės mamos asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas niekada į minimą turtą nepretendavo ir dabar nepretenduoja. Jis patvirtino, kad turtas buvo įgytas sutuoktiniams jau negyvenant kartu, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo nutraukta santuoka, ir įgytas V. M. asmeninėmis lėšomis. Darytina išvada, kad ieškovė pateikė įrodymus įstatyminės prezumpcijos dėl V. M. ir A. M. bendrosios jungtinės nuosavybės paneigimo. Įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta, atsakovas atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškiniu, todėl teismas, pripažįsta, jog yra teisinis pagrindas ieškinį tenkinti ir pripažinti, kad ieškovės mama V. M. nekilnojamąjį turtą – 13/50 dalių pastato-gyvenamo namo, unikalus Nr. 7896-6011-3013, pastatą-sandėlį, unikalus Nr. 7896-6011-3046, 13/50 dalių kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. 7896-6011-3057, esantį adresu Telšiai, Saulės g. 11, įgijo asmeninės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos – tai, kad palikėja – ieškovės mama iki mirties nepasirūpino turto įregistravimu asmeninės nuosavybės teise, pripažinus, jog atsakovo procesinis elgesys buvo tinkamas, o taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovė neprašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Pripažinti, kad V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas:

– 13/50 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

– pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

– 13/50 dalių kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.