- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-482-458-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Eduardas Maškevičius, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- D. P.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. P., gim. 1974-04-16, a. k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-02 nuosprendžio, kuriuo ji nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant šešis mėnesius būti namuose nuo 23 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Iš D. P. I. B. priteisti 400 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. nuteista už tai, kad 2009-08-16, apie 1.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu miegančiam I. B. nuo kaklo nusegė ir pagrobė jam priklausančią 600 Lt auksinę grandinėlę, taip pat pagrobė jam priklausantį 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K-800i“ bei I. B. ir J. K. priklausančius 500 Lt.
Šalies argumentai
Nuteistoji D. P. skundu nesutinka su nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistu civilinio ieškinio dydžiu. Nurodo, kad iš I. B. pagrobė 100, o ne 500 Lt. Teigia, kad 2009-08-14 liudytojas J. K. iš motinos gavo 677 Lt, iš kurių su nukentėjusiuoju gėrė, o I. B. iš tų pačių pinigų 100 Lt davė dukrai. Pas I. B. ji atėjusi tik 2009-08-16, t. y. praėjus jau dviem paroms nuo pinigų gavimo. Nukentėjusysis net neprisiminė, kada ji atėjusi ir išėjusi iš jo namų, neatsiminė, kad iš tų pinigų jis su liudytoju J. K. dar gėrė bare. Teigia, kad nusikaltimo darymo metu girta nebuvo. Be to, ją alkoholiniais gėrimais vaišino pats nukentėjusysis. Taip pat nuteistoji nesutinka su nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme, nes ji užkerta kelią išvykti į Angliją, kur pažįstami jai surado darbą, todėl paskirtą laisvės apribojimo bausmę prašo pakeisti į piniginę baudą.
Gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašo jį atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio (BPK 328 str. 3, 4 d.).
Teismas skiria bausmes vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK Bendrosios dalies nuostatomis. BK bendrosios dalies nuostatos, kuriose nurodyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai, yra skirtos bausmei individualizuoti. BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendras skiriamų bausmių individualizavimo mechanizmas, pagal kurį teismas įvertina ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet privalo įvertinti ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Visa tai įvertinęs teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Skirdamas bausmę nuteistajai, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, motyvavo laisvės apribojimo bausmės ir jos dydžio skyrimą. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nors D. P. anksčiau ir nebuvo teista, tačiau niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nuteistosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pažymėtina, kad nuteistoji nei ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu, nei apeliaciniame skunde neneigė su nukentėjusiuoju vartojusi alkoholinius gėrimus, todėl teismas teisingai nustatė, kad veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino nuteistosios atsakomybę sunkinančia, nes tai turėjo įtakos padaryti nusikaltimą. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. P. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, ir pagrindo kolegijai nesutikti su šia teismo išvada byloje nėra.
BK 41 str. 2 d. nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Anksčiau išdėstytų aplinkybių, apibūdinančių nuteistosios asmenybę ir jos padarytą nusikaltimą, t y., kad nusikaltimu tiesiogine tyčia buvo padaryta turinė žala kitam asmeniui, kad nuteistoji niekur nedirba ir neturi jokio kito pragyvenimo šaltinio, kad nukentėjusiajam negrąžino net ir tos pinigų sumos, kurią pagrobusi prisipažino, neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardytų bausmės tikslų pasiekimo paskyrus kitokią, negu paskyrė teismas, bausmės rūšį. Nuteistoji skunde prašydama paskirtą bausmę pakeisti į baudą, nes užsienyje jai yra surastas darbas, teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Be to, teismo paskirtas įpareigojimas šešis mėnesius tam tikru metu būti namuose jai netrukdo darbą susirasti ir jos gyvenamosios vietos mieste.
Tačiau teismas neteisingai įvertinęs bylose surinktus įrodymus, netinkamai nustatė pagrobto turto apimtį ir išsprendė civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos BPK 113 str. nustatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso nuostatas. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas civilinį ieškinį patenkina arba atmeta remdamasis įrodymais dėl jo pagrįstumo ir dydžio. Byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai nėra pakankami pagrįsti nukentėjusiojo pareikštą ir teismo nuosprendžiu jam priteistą civilinio ieškinio dydį.
Nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme iš esmės savo kaltę dėl vagystės pripažindama, nuosekliai neigė pagrobusi 500 Lt, aiškino pagrobusi 100 Lt. Pirmosios instancijos teismas į tai visiškai nekreipė dėmesio, jokių motyvų dėl pagrobto turto apimties ir civilinio ieškinio pagrįstumo nuosprendyje neišdėstė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad yra neatitikimas tarp nuosprendžio nustatomosios ir rezoliucinės dalių. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-02 nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė, kad D. P., be kitų nukentėjusiojo daiktų, pagrobė ir 500 Lt, nors rezoliucinėje dalyje nurodė, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas dėl jam padarytos 400 Lt žalos.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis I. B. parodė, kad 2009-08-15 jis su liudytoju J. K. gavo 677 litus, iš kurių 400 Lt atidėjo mokesčiui už buto nuomą. Tą pačią dieną jie apsipirko parduotuvėje – pirko degtinės ir maisto. Grįžę namo gėrė. Kitą dieną (nukentėjusysis negalėjo nurodyti, ar tai buvo rytas ar vakaras) jis su J. K. dar gėrė bare. Susitikę nuteistąją D. P. jai davė 40 Lt, kuriuos ji turėjo perduoti juos J. K. skolinusiai draugei. Vėliau dar nusipirko degtinės. To paties teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino savo parodymus ir nurodė, kad buto nuomai atidėjo ne 400, o 500 Lt. Pinigų gavimo dieną negėrė, nusipirko tik maisto. Savo reikmėms išleido tik 170 Lt. Be to, nurodė, kad 2009-08-15 100 Lt jis atidavė dukrai, tačiau teigė, kad tuos pinigus jis buvo gavęs iš savo motinos, pas kurią prieš tai buvo nuėjęs.
Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtino J. K., kuris apklaustas teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad 677 Lt iš motinos pavedimu gavo 2009-08-14, kuriuos tą patį vakarą pasiėmė. Kadangi jis neturėjo piniginės, pinigus jis atidavė įsidėti į piniginę nukentėjusiajam I. B., kurio piniginėje buvo likę gal kokie 20 Lt. Iš motinos gautų pinigų vakare jie apsipirko parduotuvėje. Pirko cigarečių, maisto produktų. Kitą dieną, t. y. 2009-08-15, jie nusipirko degtinės užkandos. Vakare pas juos užėjo D. P., su kuria jie gėrė. Kitos dienos ryte iš I. B. sužinojo, kad nuteistoji juos apvogė. Kad 2009-08-15 būtų ėję į barą, jis negalėjo prisiminti, nes buvo girtas.
Taigi iš nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų matyti, kad iš J. K. motinos gautus 677 Lt jie pradėjo leisti jau 2009-08-14. Duomenų, ką tą vakarą jie tiksliai pirko ir už kokią pinigų sumą, jie negalėjo tiksliai nurodyti. Pažymėtina, kad kitos dienos įvykius nukentėjusysis, o ypač liudytojas, dėl girtumo apskritai sunkiai begalėjo atsiminti – painiojo paros metą, įvykių seką. Liudytojas net neatsiminė, ar 2009-08-15 buvo bare, nes, kaip pats teigė teisme, buvo girtesnis už nukentėjusįjį. I. B. painiojo pinigų sumą, kurią atidėjo nuomai. Be to, patvirtintų duomenų, kad dukrai duotus pinigus jis gavęs iš motinos, o ne davęs iš turėtų piniginėje, taip pat nepateikė. Taip pat iš tų pinigų J. K. grąžino 40 Lt skolą. Taigi atsižvelgiant į tai, kas anksčiau nurodyta, teigti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl 400 Lt pagrįstas teisingais ir neabejotinais įrodymais, negalima, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys mažintinas iki 100 Lt, kuriuos pagrobusi neneigė ir pati nuteistoji D. P..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3, 4 p., kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 2 d. nuosprendį pakeisti, nustatyti, kad D. P., be kitų daiktų, iš nukentėjusiojo I. B. pagrobė 100 Lt.
Iš D. P. nukentėjusiajam I. B. priteisti 100 litų turtinei žalai atlyginti.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.