Šiaulių apylinkės teismo nutartis

gavusi ieškovės G. J. Ž. Lietuvos karo akademijos ieškinį atsakovui T. G. dėl profesinės karo tarnybos kario mokymo išlaidų priteisimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdama jo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė G. J. Ž. Lietuvos karo akademija kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo T. G. 32880,26 Lt profesinės karo tarnybos kario mokymo išlaidų, 6274,27 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 39154,53 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla jam yra teisminga. Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo (fizinio asmens) gyvenamąją vietą. Lietuvos Respublikos CK 2.16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o to paties straipsnio 2 dalis detalizuoja, kad tuo atveju, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra asmens pagrindinė gyvenamoji vieta. Gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos CK 2.17 straipsnyje, kuriame įtvirtinta, jog nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 2.16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta gyvenamosios vietos sąvoka nesietina su asmens deklaruota gyvenamąja vieta, t.y. nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą būtina atsižvelgti ne tik į duomenis apie asmens gyvenamąją vietą, nurodytą viešuosiuose registruose, bet ir į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą (CK 2.17 str. 1 d.), o aplinkybė apie asmens viešai deklaruotą gyvenamą vietą vertintina kaip vienas iš kriterijų asmens gyvenamajai vietai nustatyti. Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Iš teismui pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė nurodo atsakovo T. G. gyvenamąją vietą esant (duomenys neskelbtini), taip pat nurodo deklaruotą atsakovo gyvenamąją vietą - Pakruojo rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), prie ieškinio ieškovė pridėjo pažymą apie atsakovo pastarąją deklaruotą gyvenamąją vietą. Taigi, iš šių duomenų akivaizdu, kad pats ieškovė faktinę atsakovo T. G. gyvenamąją vietą nurodo esant būtent Kauno mieste, o Pakruojo rajono savivaldybėje yra tik atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta. Tokiu būdu ieškovės nurodyta jai žinoma atsakovo faktinė gyvenamoji vieta šiuo atveju ir apsprendžia šios bylos teismingumo klausimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovui T. G. pagal jo deklaruotą, o ne faktinę, gyvenamąją vietą, kas šiuo atveju neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 29 straipsnyje įtvirtintoms nuostatoms. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės G. J. Ž. Lietuvos karo akademijos ieškinį atsakovui T. G. dėl profesinės karo tarnybos kario mokymo išlaidų priteisimo atsisakytina priimti kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Ieškovui išaiškintina jo teisė su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Kauno apylinkės teismą (CPK 137 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 - 5 dalimi, 290 – 292 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės G. J. Ž. Lietuvos karo akademijos ieškinį atsakovui T. G. dėl profesinės karo tarnybos kario mokymo išlaidų priteisimo kaip neteismingą Pakruojo rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti ieškovei jos teisę su tos pačios bylos ieškiniu kreiptis į Kauno apylinkės teismą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.