- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-439-278/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00227-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Atsakovas
- M. K., A. P.
- Ieškovas
- LR transporto priemonių draudikų biuro
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-439-278/2012
Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00227-2011-5
2012 m. birželio 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. K. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-82-266/2012 pagal ieškovės LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams A. P. ir M. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė LR transporto priemonių draudikų biuras nurodė, kad eismo įvykio metu, A. P., vairavęs M. K. priklausantį automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) kuris nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sukėlė eismo įvykį ir apgadino automobilį Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) Prašė teismą solidariai iš atsakovių A. P. ir M. K. priteisti 6 660,80 Lt nuostolių atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 7 d. sprendimu už akių iš atsakovo A. P. priteisė 6 660,80 Lt, o 2012 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nuostolių atlyginimą priteisė solidariai ir iš atsakovo M. K.. Teismas konstatavo, jog M. K. nesirūpino jam priklausančius (įregistruotu) didesnio pavojaus šaltiniu – automobiliu VW Golf, neapdraudė jo teisės aktų nustatyta tvarka, neišregistravo automobilio ir nesiėmė visų būtinų priemonių, užkertančių kelią pasinaudoti jam priklausančia transporto priemone kitiems asmenims. Nurodė, kad M. K. elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, t. y. nevykdė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytos pareigos apdrausti jam priklausantį automobilį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, bet ir visiškai ja nesirūpino – atidavė automobilį VW Golf v/n (duomenys neskelbtini) jo rakteliais bei dokumentais A. P., sudarydamas sąlygas naudotis automobiliu kitiems asmenims. Konstatavo, jog M. K. prarado didesnio pavojaus šaltinio valdymo kontrolę dėl savo kaltės. Teismas darė išvadą, kad A. P. kaltė dėl padaryto eismo įvykio įrodyta baudžiamojoje byloje ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl padarytą ieškovei žalą privalo solidariai atlyginti abu atsakovai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. K. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neištyrė ir neįvertino visų byloje surinktų įrodymų, pažeidė teisingumo ir protingumo principus, padarė neteisingas išvadas ir priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš jo. Teigia, kad automobilį VW Golf atsakovui A. P. perdavė tik remontuoti, o ne naudotis. A. P. be jo žinios išvyko minėtu automobiliu ir sukėlė eismo įvykį. Nurodo, kad pats A. P. patvirtino šias aplinkybes ir jo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Teigia, jog A. P. suremontavęs automobilį ir žinodamas, jog automobilis po remonto bus jam perleistas, privalėjo rūpintis transporto priemonės privalomojo draudimo sutarties sudarymu, sumokėti draudimo įmokas arba nesinaudoti neapdrausta transporto priemone. Nurodo, kad jo, t. y. M. K. veiksmai – pareigos sudaryti automobilio draudimo sutartį nevykdymas, atidavus nevažiuojantį automobilį remontuoti – nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. A. P. yra pripažintas kaltu dėl eismo įvykio ir yra atsakingas už žalą, todėl jis nėra kaltas dėl atsiradusių padarinių ir nėra atsakingas už A. P. priešingus teisei veiksmus – pasinaudojimą automobiliu be savininko sutikimo ir eismo įvykio sukėlimą. Mano, kad ieškovė turi išsiieškoti žalą iš kalto asmens, nes eismo įvykio kaltininkas yra nustatytas ir pats pripažįsta savo kaltę. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė solidariosios skolininkų atsakomybės taisyklę, nepagrįstai apsunkino prievolės šalies teisinę padėtį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą LR transporto priemonių draudikų biuras Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ) numatytas bendras principas, jog valdomos ar naudojamos transporto priemonės Lietuvos Respublikos teritorijoje privalo būti apdraustos tol, kol jos yra įregistruotos. Pareiga drausti transporto priemones tenka jų savininkams. Net jei ir transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui. Teigia, jog TPVCAPDĮ nuostatos numato transporto priemonės savininko ir atsakingo už eismo įvykį asmens pareigą atlyginti padarytą žalą solidariai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-02-03 eismo įvykio metu, A. P., vairuodamas M. K. priklausantį automobilį VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį ir apgadino automobilį Audi A4. Eismo įvykio metu automobilis nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“, vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas bei veikdama ieškovės vardu nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir nukentėjusiajam asmeniui išmokėjo 6 660,80 Lt draudimo išmoką (b. l. 5, 7-9, 13-16, 18-19, 27). LR transporto priemonių draudikų biuras, vykdydamas minėto sutarties nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo išmokėtą 6 660,80 Lt draudimo išmoką ir TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies pagrindu įgijo regreso teisę į atsakingus už įvykį asmenis (b. l. 20-21). Byloje nustatyta, kad automobilis, kurį vairavo A. P., nuosavybės teise priklausė M. K.. Apeliantas teigia, jog automobilį A. P. jis perdavė remontuoti, o ne naudotis, tačiau suremontavęs automobilį, be jo žinos, A. P. savavališkai naudojosi transporto priemone ir sukėlė eismo įvykį. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio 3 dalis numato, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojui civilinė atsakomybė netaikoma tuo atveju, kaip valdytojas įrodo, jog galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovai tarėsi dėl automobilio pirkimo-pardavimo ir pirmosios instancijos teismui nurodė, jog automobilis VW Golf A. P. bus parduotas su sąlyga, jog jo remontas nebus brangus (b. l. 110, 120). Pagal A. P. paaiškinimus, buvo susitarta, jog automobilis VW Golf bus grąžintas M. K., jei automobilis netiks, blogai važiuos (b. l. 120-121). Šių teiginių M. K. nepaneigė ir nenuginčijo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apeliantas neįrodė neteisėto A. P. naudojimosi automobiliu VW Golf, nes pats jam perdavė automobilį, raktelius bei turimus kitus dokumentus, be to be abejo suprato, jog automobiliu bus važiuojama, siekiant nustatyti jo techninę būklę, todėl apeliantui taikytina civilinė atsakomybė CK 6.270 straipsnio prasme. M. K. teigia, jog A. P., žinodamas, jog automobilis VW Golf po remonto bus jam parduotas, privalėjo sudaryti transporto priemonės privalomojo draudimo sutartį arba nesinaudoti automobiliu. Tačiau taip teigdamas, apeliantas nepagrįstai savo pareigą apdrausti automobilio valdytojo civilinę atsakomybę perkelia asmeniui, kuris nėra automobilio savininkas. Kaip nurodyta aukščiau atsakovai pripažįsta buvus tarpusavio susitarimą dėl automobilio pirkimo-pardavimo jį suremontavus, todėl darytina išvada, jog automobilio VW Golf perleidimas A. P. nuosavybėn galėjo įvykti tik transporto priemonę suremontavus. Kadangi sandoris tarp šalių nebuvo įvykęs, todėl 2008-02-03 eismo įvykio metu automobilio VW Golf savininku buvo apeliantas. Šią aplinkybę apeliaciniame skunde pripažįsta ir atsakovas, teigdamas, jog A. P. neteisėtai naudojosi automobiliu. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnis numato transporto priemonių savininkams pareigą drausti registruotas transporto priemones privalomuoju valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Kadangi minėtas įstatymas imperatyviai nustato pareigą drausti transporto priemones kol jos yra įregistruotos, todėl konstatuotina, jog apeliantas M. K. privalėjo drausti jam nuosavybės teise priklausančio automobilio valdytojo civilinę atsakomybę, nes eismo įvykio metu automobilis buvo registruotas jo vardu (b. l. 27). Tai, kad baudžiamojoje byloje A. P. atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nagrinėjamoje byloje neduoda pagrindo konstatuoti, jog atsakomybė taikytina tik bendraatsakoviui A. P., nes jis yra pripažintas kaltu pažeidus Kelių eismo taisykles, tačiau nebuvo transporto priemonės savininku ir neturėjo pareigos draustis civilinės atsakomybės. Kadangi M. K. neįvykdė pareigos apdrausti automobilio VW Golf valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išmokėtą draudimo išmoką iš atsakovų priteisė solidariai, nes jų neteisėtais veiksmais ieškovei buvo padaryta žala (CK 6.6 str. 1 d., 4 d., TPVCAPDĮ 4 str. 2 d., 23 str. 1 d.). LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieškovės teisė reikalauti iš transporto priemonės savininko arba iš eismo įvykio kaltininko įvykdyti prievolę visa apimtimi, todėl bendraskoliai neturi teisės reikalauti padalinti prievolę ir kiekvienas jų atsako už visos prievolės įvykdymą.
Dėl aukščiau paminėto, naikinti ar keisti ginčijamą sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.