Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. N. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, J. N., D. N. (D. N.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad pareiškėjos vyras I. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje. Santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėjos ir I. N. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašu nustatyta, kad registre nėra įregistruotų palikėjo sudarytų testamentų, palikimo priėmimo, padavimo ar atsisakymo faktų.

5. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi sutuoktinio vardu jokio turto nebuvo registruota, banko sąskaitose piniginių lėšų taip pat nebuvo. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad 2020 m. su sutuoktiniu kreipėsi į AB Seesam Lietuva dėl gyvybės draudimo draudėjo pakeitimo, t. y., kad draudėjas būtų pareiškėja, todėl buvo įsitikinusi, jog kliūčių gauti išmoką, net ir po vyro mirties, jai nebus, be to, įmokas visada atliko pareiškėja. Tačiau po sutuoktinio mirties – 2025 m. sausio mėn., draudikas jai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, ir nurodė, kad išmoka gali būti pervedama tik I. N..

7. Būtent dėl šių objektyvių priežasčių pareiškėja praleido terminą palikimui priimti po jos vyro mirties. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad nebuvo laiku realizuota pareiškėjos teisė per įstatyme nustatytą terminą. Aplaidumo ar nerūpestingumo pareiškėjos veiksmuose nenustatyta. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškime nurodytomis aplinkybėmis ir paaiškinimais.

8. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepareiškė.

9. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po I. N. mirties, priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pratęstinas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

10. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad CK 5.57 straipsnyje reglamentuojamas termino palikimui priimti pratęsimas. CPK XXXVIII skyriuje nustatytos procesinės bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo taisyklės, pagal kurias nagrinėjami ir pareiškimai dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Materialinio teisinio reguliavimo terminijos ir procesinio reguliavimo terminijos netapatumas šiuo atveju yra ne turinio, o verbalinės konstrukcijos skirtinumų lygmens, todėl priimant sprendimą dėl prašymo iš esmės vartotina teisinė terminija, apibrėžianti materialinių subjektinių teisių įgyvendinimo būdus – pagal CK 5.57 straipsnį terminas palikimui priimti pratęstinas, o ne atnaujintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2008).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576 - 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pratęsti pareiškėjai M. N. įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po I. N. (I. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.