Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, susipažinęs su E. K. skundu dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) Paieškos poskyrio specialistės J. Z. 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24253312680),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

II. Teismo išvados

E. K. skundą dėl Institucijos Paieškos poskyrio specialistės J. Z. 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24253312680) atsisakytina priimti.

ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad apylinkės teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, kai skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jo paduoti.

ANK 621 straipsnis apibrėžia subjektų ratą turinčių teisę apskųsti ne teismo tvarka priimtus nutarimus. Aptariamame straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. K. pranešė policijai apie automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo galimai padarytą KET 178³.2. pažeidimą, nes šis automobilis galimai lenkė dviračių gatvėje, tačiau byloje pareiškėjas nėra įgijęs nukentėjusiojo statuso ANK 578 straipsnio 1 dalies prasme, nes šiuo klausimu nėra priimtas joks procesinis sprendimas.

Kaip minėta, ANK 621 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtus šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, jeigu jis yra nurodęs, kad šia veika jam padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Kita vertus, nurodymas, kad asmeniui, pranešusiam apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, veika padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, negali būti formalus. Fizinės, turtinės ar neturtinės žalos padarymas turi būti bent minimaliai įžvelgtinas įvertinus galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes ar pagrįstas konkrečiais asmens pateiktais duomenimis, kad tokia žala yra bent kažkiek reali.

E. K., informuodamas policiją apie galimą administracinį nusižengimą, nurodė, kad jis patyrė turtinę žalą (gaišo laiką siųsdamas pranešimą apie padarytą pažeidimą) ir neturtinę žalą (nėra malonu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas, dviračių gatvę naudojamą tranzitiniam automobilių eismui ir jautis saugiai). Kita vertus, vien tokio pobūdžio teiginių nepakanka pripažinti, kad jis galimai patyrė turtinę ar neturtinę žalą.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Pareiškėjas byloje nepagrindė, kokią konkrečią turtinę žalą jis realiai patyrė. Pranešimo siuntimas policijai nėra laikomas turtine žala CK 6.249 straipsnio prasme. Kiekvieną kartą, kai asmuo informuoja instituciją apie galimą teisės pažeidimą, yra skiriama kažkiek savo laiko, tačiau tai savaime negali būti prilyginama turtinės žalos patyrimui. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo, informuodamas instituciją apie galimą teisės pažeidimą, savo noru skiria tam laiko.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Kaip minėta, E. K. byloje sieja neturtinę žalą su nemalonumu matyti savanaudiškais tikslais pažeidinėjamas visuotinai priimtas bendrabūvio normas, dviračių gatvę naudojamą tranzitiniam automobilių eismui ir jautis saugiai, tačiau tokių teiginių nepakanka, kad jis patyrė realią neturtinę žalą. Pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, t. y. daromas teisės pažeidimas turi tiesiogiai asmeniškai neigiamai paveikti asmenį. Šiuo atveju E. K. pranešė policijai apie kito asmens vairuojamo automobilio galimą lenkimą dviračių gatvėje. Pareiškėjas pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad jis patyrė nesaugumo jausmą. Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė realią grėsmę E. K. saugumui (pavyzdžiui, nenustatyta, kad buvo sukelta reali avarinė situacija ir pan.). Taip pat nenustatyta, kad šioje situacijoje buvo esmingai sutrukdyta E. K. naudotis keliu, apsunkino jo naudojimąsi savo nuosavybe ar darė jam kokią nors kitą žalą. Vadinasi, galimas administracinis nusižengimas nedarė tiesioginės neigiamos įtakos pareiškėjui. Be to, matymas savanaudiškais tikslais pažeidinėjamų visuotinai priimtų bendrabūvio normų, dviračių gatvę naudojamą tranzitiniam automobilių eismui nesudaro pakankamo pagrindo, kad pareiškėjas patyrė realią neturtinę žalą.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neturi teisės skųsti Institucijos Paieškos poskyrio specialistės J. Z. 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą (ANK 621 straipsnis, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl skundą atsisakytina priimti. Dėl priimto procesinio sprendimo pobūdžio teismas nevertina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą E. K. skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621, 626 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsisakyti priimti E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Prevencinės ir administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės J. Z. 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24253312680).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 626 straipsnio 5 dalis) gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.