Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2022-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. T-234-963/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-06
Bylos Nr.
T-234-963/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22029-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Nuteistasis
A.
Advokatai
Audrius Stonkus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. T-234-963/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22029-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.3.; 2.5.16.; 2.5.19. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 6 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, Svajonei Krakienei,dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui,Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovui Ramūnui Šimkui,Nuteistajam A. (E.) P., jo gynėjui advokatui Audriui Stonkui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme nuteistajam A. (E.) P, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)., gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB (duomenys neskelbtini)transporto vadybininku.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. (E.) P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Teismo nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. spalio 1 d. Bausmės pabaiga 2023 m. vasario 6 d.

2022 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme nuteistajam A. (E.) P., kuriame nurodoma, kad A. (E.) P. sistemingai nevykdo teismo paskirto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, todėl vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, siūloma A. (E.) P. paskirtą vienerių metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Teismo posėdžio metu prokuroras nurodė, kad pažeidimai yra padaryti, ginčo dėl to nėra, asmuo turėjo vykdyti įsipareigojimus, nevykdė. Mano, kad teikimas yra pagrįstas ir siūlo jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu probacijos atstovas palaikė teikimą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis A. (E.) P. nurodė, kad jo nuomone teikimas nepagrįstas. Paaiškino, kad susipyko su sugyventine ir nuėjo išgerti alaus, nors ir žino, kad jam negalima gerti alaus. Sugyventinė dėl to labai pradėjo pykti ir prasidėjo konfliktas. Antras kartas buvo, kai jo sugyventinė išvažiavo į Turkiją, jis turėjo kartu skristi, bet jo neišleido iš darbovietės. Sugyventinė išskrido į Turkiją, skambinėjo jam kiekvieną dieną, klausinėjo kodėl nesitvarkė čia nieko. Tiesiog išvažiavo pas draugus į svečius ir išgėrė šiek tiek, naktį išėjo iki parduotuvės nusipirkti sidro ir jį sulaikė policija. Po to įvykio jis išvažiavo gydytis, koduotis, pas psichologus vaikščiojo kiekvieną dieną po dvi valandas, kad nesikartotų tokie dalykai, nes kai jis susipyksta, jam reikia išgerti. Pats savo noru išvažiavo gydytis, tai jam padėjo. Yra užkoduotas metams laiko. Prašo netenkinti teikimo.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas Audrius Stonkus parodė, kad A. P. pripažįsta, kad nevykdė tam tikrų numatytų sąlygų, tačiau mano, jog nėra pagrindo tenkinti teikimo, nes jo tenkinimas sukeltų sunkesnes pasekmes, negu, kad duotų kažkokią naudą. Be to, praėjo apie pusę termino bausmės vykdymo probacijos termino. Asmuo net prieš pat nuosprendžio priėmimą pradėjo dirbti. Pagal ankstesnius nuosprendžius moka baudas tiek valstybei, tiek nukentėjusiesiems, yra atskaitoma iš jo darbo užmokesčio tiek valstybei, tiek nukentėjusiesiems atitinkamos sumos. Jei pradėtų atlikti arešto bausmę, akivaizdu, kad jis negalėtų dirbti, netektų darbo, vėliau įsidarbinti vėl būtų sunku. Charakteristika yra pateikta, kad tokios specialybės darbuotojų kaip transporto vadybininkas šiai dienai tikrai trūksta. Asmuo supranta ką jis padarė. Gydėsi 15 dienų po paskutinio pažeidimo. Kaip jis pats pasakė, jis gydėsi Švėkšnos reabilitacijos centre. Tikėtina, kad tai davė savo poveikį ir asmuo daugiau nebedarys tokių pažeidimų. Mano, kad to arešto atlikimas tiek asmens, tiek šeimos, tiek darbine prasme, tiek vaiko išlaikymo prasme tikrai yra netikslingas, todėl prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

teikimas netenkintinas.

Laisvės apribojimas yra bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo bei teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam. Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų bei atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę nelaikytini atvejai, kai nuteistasis nesilaiko ar pažeidžia draudimus, nevykdo ar netinkamai vykdo įpareigojimus, pažeidžia atsiskaitymo tvarką ar neatsiskaito dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. (E.) P. elgesį Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius kontroliuoja nuo 2021 m. spalio 8 d. Nuteistasis 2021m. spalio 20 d. buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka bei sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis. Jam paaiškintas laisvės apribojimo bausmės atlikimo turinys, jis įspėtas dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą vykdyti laisvės apribojimo bausmės sąlygas.

A. (E.) P. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu teismo skirtą įpareigojimą tęsti darbą vykdė: nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2022 m. kovo 22 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2022 m. kovo 28 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ( b.l. 50-52). Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu A. (E.) P. nevykdė teismo skirto draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas: 2022 m. kovo 31 d. Klaipėdos regiono skyrius gavo Klaipėdos AVPK pranešimą, kad Drevernos km. (duomenys neskelbtini) sen. poilsio bazėje įvyko konfliktinė situacija tarp šeimos narių, nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad „ A. P. galimai neblaivus, atsisakė tikrintis blaivumą“ (b.l. 53-54). 2022 m. balandžio 1 d. atvykęs pateikė paaiškinimą, kad „ buvo išgėręs vieną bokalą alaus ir atsisakė pūsti“ ( b.l. 55). Atsižvelgiant į padarytą pažeidimą prižiūrimajam buvo pakartotinai išaiškinta atsakomybė už teismo skirto draudimo nevykdymą. 2022 m. gegužės 12 d. patikrinus administracinių nusižengimų registrą, nustatyta, kad A. P. pradėta administracinė teisena pagal ANK 229 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį, nes prižiūrimasis 2022 m. gegužės 10 d. 23.50 val. prie Taikos pr. 48a pastato, Klaipėdoje, būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,81 prom. neblaivumas, su savimi nešėsi D kategorijos ginklą -ašarinį dujų balionėlį ( b.l. 60). Informatikos ir ryšių departamento 2022 m. gegužės 13 d. duomenimis A. P. per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta.

Nors iš to, kas išdėstyta, teismo vertinimu, yra pagrindas daryti išvadą, kad nuteistasis jam paskirtą draudimą vartoti psichiką veikiančių medžiagų tinkami nevykdo – per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį buvo du kartus nustatytas neblaivumas, bet taip pat matyti, kad A. P. vykdo jam paskirtą įpareigojimą – dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai. Teismo posėdyje A. P. paaiškino, kad jam kyla problemų dėl alkoholio tada, kai jis susipyksta su savo sugyventine, taip ir buvo tie du kartai, bet po antro karto jis pats savanoriškai kreipėsi pagalbos ir 15 dienų gydėsi VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichikos departamento ligoninėje Švėkšnoje dėl priklausomybės nuo alkoholio, užsikodavo, jam tai dabar padeda. Iš to teismas sprendžia, kad negalima vienareikšmiškai teigti, kad A. P. piktybiškai ir sistemingai nevykdo draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir alkoholį.

Nors buvo nustatyta du kartus, kad jis yra neblaivus, bet kaip matyti iš A. P. paaiškinimų ir byloje esančių duomenų, A. P. suvokė savo problemas ir išreiškė norą gydytis ir 15 dienų gydėsi VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės psichikos departamento ligoninėje Švėkšnoje dėl priklausomybės nuo alkoholio bei užsikodavo. Kaip matyti A. P. paskutinį kartą neblaivumas buvo nustatytas 2022 m. gegužės 10 d., t.y. beveik prieš mėnesį laiko, kas suteikia pagrindo spręsti, kad A. P. deda pastangas gydytis savo priklausomybę.

Iš išdėstytų aplinkybių, galima teigti, kad A. P. nors ir pažeidė jam skirtą draudimą, bet iš jo paaiškinimų galima spręsti, kad jis vis dėlto nori susitvarkyti gyvenimą, stengiasi laikytis įpareigojimo ir draudimo. Teismo nuomone, šiuo atveju arešto bausmė nepadės nuteistajam ir taip nebus pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai, o tik dar labiau pablogins jo būklę. A. P. siekia keistis ir susitvarkyti savo gyvenimą, dirba, kreipėsi į priklausomybės ligų centrą dėl pagalbos, gydėsi, užsikodavo. Teismas mano, kad šiuo atveju nors A. P. pažeidinėjo teismo skirtą draudimą, bet atsižvelgiant į tai, kad tie jo pažeidimai nėra piktybiški ir jis juos stengiasi ištaisyti, teismas mano, kad nėra tikslinga keisti A. P. paskirtą laisvės apribojimo bausmę arešto bausme.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme įtvirtintas probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Vienas iš probacijos principų įtvirtina siekį ne tik probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, bet ir jo priežiūros, kuri turi būti pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių.

Pabrėžtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės keitimo areštu klausimą, surinktus duomenis būtina vertinti ne tik formaliai, bet vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Proporcingumo principo esmė yra ginti žmogaus teises nuo pernelyg didelio valstybės vykdomo žmogaus teisių ribojimo, kiekviena skiriama nuobauda turi būti adekvati padarytam nusižengimui. Atsižvelgiant į tai, kad arešto bausmė yra susijusi su realiu laisvės atėmimu, į A. P. padarytų pažeidimų visumą, jų padarymo aplinkybes ir priežastis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju keisti laisvės apribojimo bausmę arešto bausme būtų netikslinga ir tai prieštarautų probacijos tikslams ir principams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimo dėl A. (E.) P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 10 d. teismo nuosprendžiu (bylos Nr. 1-1484-827-2021) paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą, netenkinti

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė