Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsakovei Č. R. dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialo atstovui apie teismo posėdžio metu vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku per EPP sistemą. Iki teismo posėdžio pradžios iš ieškovo prašymų negauta, neatvykimo priežastis nežinomos, byla nagrinėjama nedalyvaujant ieškovui (CPK 246 str.1 d).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ieškovas) su draudėja G. P. (toliau – draudėja) 2015-09-14 sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį, Draudimo liudijimo Nr. 990-0037990, (toliau – Draudimo sutartis), kuria buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 5). Į draudžiamąsias rizikas buvo įtrauktas ir vandens užliejimas. 2016-01-12 ieškovas gavo iš draudėjos pranešimą apie 2016-01-08 apdraustame bute įvykusi draudiminį įvykį (draudėja pranešime draudikui nurodė, jog jos viso buto sienos ir lubos yra užlietos iš viršuje esančio buto)-(e.bl. 7). Ieškovas atliko draudiminio įvykio administravimą (įvertino padarytos žalos dydį) ir draudimo sutarties pagrindu išmokėjo UAB „Baltazar“, atlikusiai draudėjos buto remontą, 6630,86 Eur sumą bei išmokėjo draudėjai pagal kitas pateiktas sąskaitas dar 95,49 Eur (50+45,49), viso išmokėjo 6726,35 Eur (e.b.l. 8-24 ). Ieškovas, pritaikęs 35,2 proc. nusidėvėjimą medžiagoms ir patikslinę žalos dydį, 2017-02-06 kreipėsi į atsakovę dėl 5836,95 Eur žalos atlyginimo (e.b.l. 25). Tačiau, atsakovė žalos neatlygino.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.266 str. nustato objekto savininko ar valdytojo atsakomybę be kaltės, t.y. griežtą civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-62/2009; kt.), todėl statinio savininkas (valdytojas) privalo atlyginti jam priklausančio statinio trūkumų lemtą žalą nepriklausomai nuo jo kaltės dėl tokių neigiamų padarinių.

Asmuo gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Taip pat šios teisės normos netiesiogiai paskirsto statinio savininko (valdytojo) ir žalą reikalaujančio atlyginti asmens įrodinėjimo pareigą – žalą patyrusiam asmeniui pakanka įrodyti žalos faktą bei dydį ir žalos bei statinio trūkumų priežastinį ryšį; statinio savininkas, gindamasis nuo reikalavimo atlyginti statinio trūkumų lemtą žalą, privalo įrodyti buvus CK 6.270 str. 1 d. nustatytas pirmiau nurodytas nuo atsakomybės atleidžiančias aplinkybes (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog atsakovė neįrodinėjo aplinkybių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos (force majeure) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Faktinės aplinkybės, atleidžiančios atsakovę nuo civilinės atsakomybės, byloje nėra nustatytos (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė sutinka su ieškiniu, žalos dydžio neginčija, prašo sumažinti priteistina žalos dydį bei išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dalimis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Remiantis CK 6.280 str. 1 d., atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal CK 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Remiantis išdėstytu bei minėtomis teisės normomis, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 5836,95 Eur nuostolių

Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad po įvykusio draudiminio įvykio, atsakovė 2016-02-26 dovanojimo sutartimis perleido visą savo nekilnojamąjį turtą dukrai R. R. Tokiu būdu buvo perleisti du atsakovės butai (duomenys neskelbtini), (35300 Eur vidutinės rinkos vertės) ir (duomenys neskelbtini), (48800 Eur vidutinės rinkos vertės) bei du žemės sklypai (duomenys neskelbtini) (1172 Eur ir 6830 Eur vidutinės rinkos vertės), perleisto turto vidutinė rinkos vertė yra 92102 Eur. Iš pateiktos VSDFV Vilniaus skyriaus pažymos matyti, jog atsakovė gauna 175,78 Eur senatvės pensiją. Konstatuotina, jog atsakovė, žinodama apie padarytą žalą, ir savo valia perleisdama visą savo nekilnojamąjį turtą, savo iniciatyva pablogino savo turtinę padėtį, todėl teismo vertinimu, atsakovės motyvas dėl jos sunkios materialinės padėties laikytinas nepagrįstu. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovės prašymas sumažinti priteistinos žalos dydį atmestinas.

.

Remiantis CK 6.37 str. 2 d. bei 6.210 str. 1 d., ieškovo naudai iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 5836,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-07-05 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistina 131 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė prašo teismo sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis. CPK 284 str. 1 d. suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs CK 1.2 str. 1 d. įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti. Iš bylos duomenų matyti, jog atsakovė gauna 175,78 Eur senatvės pensiją. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, jog priteista 5836,95 Eur suma atsakovei laikytina akivaizdžiai didele, kas sudaro pagrindą spręsti dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, įvertinęs atsakovės finansinę/turtinę padėtį bei tai, jog ieškovas yra juridinis asmuo, kurio finansiniai rodikliai yra stabilūs, atsižvelgdamas į būtinumą sudaryti atsakovei kuo palankesnes sąlygas teismo sprendimo geranoriškam įvykdymui, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teismo sprendimo vykdymą atsakovės atžvilgiu bus teisinga išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, kuris teismo vertinimu atitinka protingumo, proporcingumo bei ekonomiškumo kriterijus, taip pat šalių interesų pusiausvyros principą. Remiantis išdėstytu, teismo sprendimas (įskaitant priteistas bylinėjimosi išlaidas) atsakovės atžvilgiu išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui, mokant į ieškovo nurodytą sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis po 248,66 Eur ((5836,95 Eur + 131 Eur) / 24 mėn.) dydžio įmokas, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, kartu su įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 269-270 str., 279 str., 284 str. 1 d., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, į.k. 10017013, iš atsakovės Č. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 5836,95 Eur (penkis tūkstančiu aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus 95 ct) nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 5836,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-07-05 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 131 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimo vykdymą atsakovei Č. R., a.k. (duomenys neskelbtini) išdėstyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, mokant į ieškovo nurodytą sąskaitą kas mėnesį lygiomis dalimis po 248,66 Eur dydžio įmokas, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį įsiteisėjo teismo sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos, kartu su eiline įmoka mokant tai dienai paskaičiuotas procesines palūkanas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.