- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-10
- Bylos Nr.
- 2-409-496/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-00271-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Valčiukiėnė
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- O. P., A. B.
- Advokatai
- Virginija Pluščiauskienė, Tomas Petkevičius
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. B., O. P. dėl tėvystės nustatymo ir praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. K. pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a.k(duomenys neskelbtini) miręs 2010-01-02, yra pareiškėjo J. K., a.k(duomenys neskelbtini) tėvas.
Be to, prašo atnaujinti J. K. terminą palikimui po J. S. mirties priimti.
Pareiškėjo atstovas prašo pareiškimą patenkinti, nurodo, kad kiekvienas vaikas turi žinoti, kas yra jo tėvas. J. K. gimimo dokumentuose tėvu nėra įrašytas konkretus asmuo. J. S. 2004 metais pats susirado J. K., pripažino jį sūnumi, parėmė jį pinigais, kaip išlaikymą už vaikystės metus.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys A. B. ir O. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su J. K. pareiškimu nesutinka visiškai. Jiems nėra žinoma, kad J. S. kada nors J. K. būtų vadinęs savo sūnumi. Žino tik tiek, kad maždaug prieš 4-6 metus Jonui prisistatė asmuo, sakydamas esąs jo sūnus. Be to, suinteresuoti asmenys nurodo, kad J. S. buvo du kartus vedęs ir nė su viena žmona neturėjo vaikų. Tuo jie teigia, kad J. S. negalėjo turėti sūnaus. Mano, kad pareiškėjas praleido terminą be jokių svarbių priežasčių.
Suinteresuotas asmuo O. P., J. S. žmonos Z. S. sesuo, su pareiškimu nesutinka, nurodo, kad J. K. norėjęs, jog J. S. „užrašytų jam turtą“, tačiau J. S. nesutikęs. Vėliau, po J. S. mirties Z. S. išvykusi gyventi pas J. K. savo noru. Ji sakiusi seseriai Z. S., kad jos slaugyti negali.
Suinteresuotų asmenų O. P. ir A. B. atstovė prašo netenkinti pareiškimo remiantis CK 3.146 str.3d., nurodydama, kad J. S. neturėjo vaikų, todėl negalima nustatyti juridinio fakto, kad J. K. yra jo sūnus. Be to, nurodo, kad pareiškėjas nurodo ilgą laiką bendravęs su J. S., todėl šis turėjo galimybę pripažinti tėvystę pats, tačiau to nepadarė. Mano, kad nėra jokių svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų atnaujinti praleistą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš gimimo pažymėjimo (l.8) matyti, kad J. K. gimė 1945 metų rugsėjo 9 dieną. Jo mama yra K. J., jo tėvu nėra įrašytas asmuo, tik nurodytas tėvo vardas Jonas. Krikšto liudijime (l.50) tėvas nėra įrašytas.
Iš santuokos, mirties liudijimų (l.10-14) matyti, kad 1947-02-01 J. S. vedė J. K., po jos mirties 1992m. spalio 17 dieną susituokė su Z. S., su kuria gyveno iki mirties. J. S. mirė 2010m. sausio 2d. (l.13). Z. S. mirė 2010m. kovo 14 dieną (l.14). Po J. S. mirties palikimą priėmė Z. S., 2010-02-04 dieną paduodama pareiškimą notarui (l.17).
Nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 punktas). Šiuo atveju nėra taikomos Lietuvos Respublikos Civilio kodekso, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., 3.146–3.148 str. nuostatos. Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1940 m. gruodžio 1 d. iki 1968 m. spalio 1 d., teismas vadovaujasi tuo metu galiojusio 1969 m. gruodžio 2 d. Įsaku „Dėl Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso įsigaliojimo tvarkos“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-29 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga Nr. 56). Tėvystės pripažinimo faktas tokioje byloje gali būti nustatytas, esant dviem aplinkybėms: asmuo išlaikė vaiką ir pripažino save vaiko tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2001).
Šiuo atveju pareiškėjas J. K. gimė 1945 metais, todėl taikomos minėto įstatymo nuostatos, reglamentuojančios tėvystės nustatymą. Pareiškėjas J. K. nurodė, kad nuo vaikystės girdėdavo žmones sakant, kad jis esąs J. S. vaikas. Tai yra sakiusi ir jo mama. 2004 metais birželio mėnesį J. S. jį susirado, pripažino sūnumi. Nuo to momento jie bendravo kaip tėvas ir sūnus, kartu važinėjo pas gimines, jis padėjo tėvui J. S. ir jo žmonai Z. S. prižiūrėti namus Kelmėje. Nurodo, kad J. S. gailėjosi, kad jo neaugino, kaip kompensaciją už neauginimą vaikystėje, davė jam 8000 Lt. Šiuos parodymus patvirtina liudytoja B. K.. Liudytojai B. S., A. S., I. K. paaiškino žinoję, kad po 1940 metų J. S. draugavo su J. K., 1994 metais J. S. pasakė tėvams, kad jis su J. K. laukiasi vaiko, tačiau tėvai draudė tuoktis, vėliau J. S. išėjo į kariuomenę ir su J. K. negyveno. Sūnų J. K. augino mama. Liudytoja G. J. paaiškino, kad J. S. prašymu ji 2004 metais telefonu paskambino B. K. ir pranešė, kad J. S. nori susirasti sūnų J. K. ir su juo bendrauti. Po šio skambučio J. S. susitiko su J. K., pripažino sūnumi, jie šiltai ir artimai bendravo. J. S. visiems giminaičiams pristatė J. K., kaip savo surastą sūnų, gailėjosi, kad vaikystėje jo neaugino. Faktą, kad J. S. nuo 2004 metų iki savo mirties bendravo su J. K. ir pripažino jį savo sūnumi patvirtino liudytojai Z. Č., J. K., B. B., L. B., O. P., A. S., A. L., B. S.. Į bylą yra pateikta nuotrauka (l.22) kurioje nufotografuoti keturi asmenys, iš kurių du vyrai. Užrašas ant nuotraukos yra „Pirmai pažinčiai su sūnumi. 2004-06-19“ Pareiškėjas J. K. nurodė, kad šioje nuotraukoje yra nufotografuoti jis su J. S. pirmo susitikimo metu. Šių parodymų niekas nepaneigė.
Į bylą yra pateikti du J. S. rašyti laiškai (l.20-21, 51-52), kuriuose J. S. rašo, kad nori surasti J. K., paremti materialiai, vėliau, kad surado sūnų Joną ir davė jam 8000 Lt, kaip kompensaciją už neauginimą vaikystėje.
Artimus J. K. santykius su J. S. ir jo sutuoktine Z. S. patvirtina faktas, kad po J. S. mirties Z. S. persikėlė gyventi į J. K. namus, ketino parduoti savo gyvenamąjį namą Kelmėje.
Artimus J. S. santykius su J. K., kaip tėvo ir sūnaus, nuo 2004 metų iki 2010 metų ir jų stebėtiną tarpusavio panašumą patvirtino ne tik anksčiau paminėti liudytojai, - J. S. giminės, bet ir liudytojai - kaimynai L. B., B. B., A. B., R. B.. Liudytojai B. papildomai paaiškino, kad ruošėsi pirkti Jono ir Z. S. namą, tuo tikslu bendravo su O. P. ir A. B.. Šie suinteresuoti asmenys jiems girdint pripažino neabejojantys, kad J. K. yra J. S. sūnus ir norėjo tartis dėl palikimo pasidalijimo.
Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai, nuotrauka, liudytojų parodymai pagrindžia faktą, kad J. S. pripažino esąs J. K. tėvu, ir nors vaikystėje jo neaugino, tačiau kaip išlaikymo kompensaciją perdavė pinigus pradėjus bendrauti po 2004 metų. Pateiktų įrodymų pakanka išvadai, kad J. S. yra J. K. tėvas, šioje dalyje pareiškimas tenkintinas.
Nagrinėjant šią bylą nėra vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Civilio kodekso, kuris įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d., 3.146–3.148 str. nuostatomis, tame tarpe ir suinteresuotų asmenų atstovės nuoroda į CK 3.146str.3d., kad mirusio asmens tėvystę galima nustatyti tik tuo atveju, jei jis yra sulaukęs palikuonių. Be to, ši norma reguliuoja visiškai kitą situaciją, kai mirus vaikui, kuris nepaliko palikuonių, jeigu jo biologinio tėvo tėvystė vaikui esant gyvam nebuvo įteisinta, nei biologinis tėvas, nei kiti asmenys turto paveldėjimo ar kitais tikslais mirusio vaiko tėvo tėvystės negali nustatyti.
J. S. mirė 2010-01-02 (l.13), o J. K. pareiškimas dėl tėvystės nustatymo ir termino atnaujinimo užregistruotas teisme 2010-04-06 (l.4). J. K. žyminį mokestį teismui yra sumokėjęs 2010-03-24 (l.2), dokumentų iš įvairių institucijų J. K. ieškojo dar nesibaigus 3 mėnesių terminui palikimui priimti (l.18, 19, 50 ir kt.).
Be to, pareiškėjas J. K. paaiškino, kad jis organizavo J. S. ir Z. S. laidotuves, prižiūrėjo S. namus po jų mirties, pjovė žolę ir kt. Šių parodymų nepaneigė, o kai kuriuos pripažino suinteresuotas asmuo O. P..
Vertinant aptartais įrodymais nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas J. K. iš karto po J. S. mirties ėmėsi priemonių per Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. nustatytą trijų mėnesių terminą priimti tėvo palikimą, tačiau terminą praleido dėl svarbios priežasties – jo gimimo liudijime J. S. nebuvo įrašytas tėvu, todėl pareiškėjui J. K. terminas priimti J. S. palikimą yra pratęstinas (CK 5.57 str. 1 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 307 str., 444-448str. teismas
Rezoliucinė dalis
nuspr endė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S., a.k(duomenys neskelbtini) miręs 2010-01-02, yra pareiškėjo J. K., a.k(duomenys neskelbtini) tėvas.
Pratęsti J. K. terminą palikimui po J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010-01-02 priimti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.