Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.5.; 1.2.26.1.;2.4.6.3.1.;2.4.6.3.3.;2.6.4.;2.4.7.(S)

2006 m. kovo 22 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 str. 3 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. V. priteista 200 Lt L. K. .

Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeitė: V. V. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 180 str. 3 d. į BK 284 str. 1 d. ir paskyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš V. V. nukentėjusiajai L. K. priteisti 200 Lt.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 24 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 14 d. nuosprendį panaikino ir bylą pagal V. V. skundą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2004 m. balandžio 8 d. apie 15 val., per atviras duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur grasino L. K. dujiniu pistoletu bei vieną kartą iššovė nukentėjusiajai į veidą, taip atimdamas galimybę priešintis, ir pagrobė 200 Lt jai priklausančių pinigų.

Nuteistasis V. V. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 8 d. nuosprendį ir teisingai kvalifikuoti jo nusikalstamą veiką.

Apeliantas pažymi, kad nukentėjusioji L. K. 2004 m. balandžio 8 d. buvo neblaivi, todėl mano, jog būdama tokioje būsenoje ji negalėjo duoti aiškių parodymų.

Nuteistojo V. V. teigimu, jam iššovus L. K. į veidą vieno metro atstumu būtų aiškiai matyti nudegimai nukentėjusiajai ant veido.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojas A. K. parodė, kad V. V. iššovė du kartus į lubas ir negirdėjo bei nematė, kad V. V. būtų reikalavęs ar paėmęs iš L. K. pinigų. Liudytojas V. G. , parodė, kad V. V. užėjęs paskui L. K. į jos kambarį ten iššovė vieną kartą, paskui virtuvėje, atiduodamas pistoletą, vėl netyčia iššovęs vieną kartą į grindis. Pažymi, kad minėtas liudytojas parodė, jog V. V. kambaryje buvo trumpą laiko tarpą, todėl fiziškai nesuspėtų nei reikalauti, nei paimti pinigų. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji pirminiuose parodymuose parodė, kad pinigus paėmė V. G. , o akistatos metu pakeitė parodymus, negalėdama paaiškinti jų pakeitimo priežasties.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismo posėdyje, 2005 m. balandžio 14 d. nutartimi patenkino nuteistojo V. V. apeliacinį skundą, pakeitė nuosprendį ir V. V. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 180 str. 3 d. į BK 284 str. 1 d. bei panaikino nuosprendžio dalį, kuria iš V. V. nukentėjusiajai L. K. priteisti 200 Lt.

Nagrinėdamas bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 24 d. nutartimi minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį panaikino dėl esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų pažeidimo (BPK 331 str. ir 369 str. 3 d.) ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nutartyje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles ir tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką pagal BK 180 str. 3 d., nustatęs, kad V. V. 2004 m. balandžio 8 d. apie 15 val. pro atviras duris įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur grasino L. K. dujiniu pistoletu bei, vieną kartą iššovęs nukentėjusiajai į veidą ir taip atėmęs nukentėjusiajai galimybę priešintis, pagrobė 200 Lt jai priklausančių grynųjų pinigų.

Nuteistasis apeliaciniame skunde iš esmės neginčija įsibrovimo į nukentėjusiosios namus ir šaudymo iš dujinio pistoleto fakto, tačiau neigia grasinęs ir paėmęs nukentėjusiajai priklausiusius 200 Lt. Ši nuteistojo versija buvo patikrinta ir paneigta baudžiamosios bylos medžiaga. Nuteistojo kaltė įrodyta nukentėjusiosios L. K. , liudytojų V. G. , A. K. parodymais bei kita bylos medžiaga.

Taip nukentėjusioji L. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad nuteistasis atėjo pas ją į butą ir, grasindamas dujiniu pistoletu, reikalavo pinigų, po to šovė, ji išsigandusi atidavė jam 200 Lt bei nurodė vietą, kurioje buvo laikomi pinigai. Pinigų paėmimo faktą nukentėjusioji nurodo tiek apklausiama pirmą kartą 2004 m. balandžio 8 d. (b.l. 15-16), tiek po mėnesio 2004 m. gegužės 4 d. (b.l. 20). Šiuos parodymus ji patvirtino akistatos su nuteistuoju V. V. metu (b.l. 63-64). Analogiškus parodymus nukentėjusioji davė ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nors ikiteisminio tyrimo metu per pirmąją apklausą L. K. parodė, kad V. V. vieną kartą iššovus iš dujinio pistoleto ir pareikalavus duoti pinigų, ji išsigandusi pinigus padavė kartu su juo buvusiam V. G. , tačiau vėlesnių apklausų metu ir teisme nuosekliai parodė, kad pinigus pagrobė ne V. G. , bet V. V. V.G. jai negrasino ir pinigų nereikalavo, ji įvykio metu V. G. nemačiusi. Apie tai, kad V. G. buvo atėjęs, jai pasakė įvykio metu pas ją buvusi kaimynė. Kolegijos manymu, nėra pagrindo nukentėjusiosios parodymus laikyti nenuosekliais, nes tokį savo parodymų pakeitimą L. K. įtikinamai paaiškino tuo, kad pirmosios apklausos metu buvo neblaivi ir tiksliai visko neprisiminė bei galėjo supainioti V. V. su V. G. Todėl nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu, kas ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusioji iškart po įvykio kreipėsi į policiją būtent dėl pagrobtų pinigų.

Nukentėjusiosios parodymus apie nuteistojo atliktus pinigų grobimo veiksmus patvirtino ir jos vyras - liudytojas A. K. . Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad į butą užėjęs V. V. , laikydamas rankoj daiktą panašų į pistoletą, reikalavo iš jo žmonos pinigų, o jai atsisakius duoti pinigus, iššovė du kartus, po ko žmona jam atidavė 200 Lt (b.l. 25). Teisme liudytojas teigė, kad ne viską gerai prisimena, nes buvo girtas, ir parodė, jog negirdėjo, kaip V. V. reikalavo pinigų. Tačiau abiem atvejais liudytojas patvirtino, kad matė, kaip žmona paėmė dvi kupiūras po 100 Lt ir padavė jas V. V. (b.l. 25, 177).

Tai, kad V. V. iš nukentėjusiosios paėmė pinigus, netiesiogiai patvirtina liudytojo V.G. parodymai apie tai, kad kitą dieną po įvykio L. K. jam sakiusi, jog V. V. iš jos pagrobė 200 Lt ir ji parašiusi pareiškimą į policiją (b.l. 46-47). Liudytoja L. K. apklausta apeliacinės instancijos teisme parodė, kad nukentėjusiosios bute buvo girtaujama, nuteistasis buvo įėjęs į nukentėjusiosios kambarį, kuriame buvo nukentėjusioji ir A. K. , ji girdėjo šūvį ir vėliau matė išeinančio V. V. rankoje pistoletą. Ji taip pat patvirtino, kad, nukentėjusioji iš karto po įvykio jai buvo sakiusi, kad V. V. iš jos paėmė 200 Lt (b.l. 235).

Pats nuteistasis jo ir V. G. akistatos metu pripažino, jog jis įvykio metu buvo „gana daug“ išgėręs ir todėl galėjo suklysti dėl aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes blogai viską atsimena (b.l. 42),

Įvertinusi aukščiau išdėstytus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais dėl nukentėjusiajai priklausiusių 200 Lt pagrobimo. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiką teisingai kvalifikavo kaip plėšimą pagal BK 180 str. 3 d., nustatęs, jog nuteistasis, grasindamas L. K. dujiniu pistoletu, pagrobė jai priklausančius 200 Lt, t.y. pagrobę svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą ir panaudojęs šaunamąjį ginklą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr.46 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 24 punkte nurodyta, jog nu­si­kal­ti­mo įran­kio pa­nau­do­ji­mu lai­ko­mas ne tik šio įran­kio ža­lo­jan­čių ar jo ko­vi­nių, sprogs­ta­mų­jų sa­vy­bių tie­sio­gi­nis pa­nau­do­ji­mas, bet ir gra­si­ni­mas tu­ri­mu gin­klu plė­ši­mo me­tu žo­džiu, ges­tais, aki­vaiz­džiu de­monst­ra­vi­mu. Pats nuteistasis neneigia, kad šaudė iš dujinio pistoleto. Taigi jo apeliacinio skundo argumentas, kad jam iššovus L. K. į veidą vieno metro atstumu (kaip teisme parodė nukentėjusioji) būtų aiškiai matyti nudegimai nukentėjusiajai ant veido, šiuo atveju jo veikos kvalifikavimui neturi reikšmės.

Kolegijos nuomone, skirdamas nuteistajam dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, apygardos teismas BK 54, 55 ir 61 str.str. reikalavimų nepažeidė, t.y. tinkamai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį - nuteistasis V. V. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11str), nusikaltimo pobūdį, nuteistojo asmenybę – tai, kad jis buvo teistas, turi nepanaikintą teistumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą atmesti.