Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-03 · Administracinė byla Nr. I-7335-320/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-03
Bylos Nr.
I-7335-320/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01361-2019-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7335-320/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01361-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 3 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjui V. D. (V. D.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 7-10) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusį dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Pareiškėjas V. D. skunde nurodė, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracija daro jam psichologinį spaudimą. Teigė, kad po konflikto su medicinos darbuotoja 2019 m. birželio 23 d., kai pareiškėjui susilaužius pirštą, nebuvo suteikta tinkama medicinos pagalba, jo atžvilgiu nepagrįstai buvo surašyti du tarnybiniai pranešimai neva dėl agresyvių veiksmų ir paskirtos nuobaudos, nors jo elgesys buvo nepriekaištingas. Pareiškėjas skunde teigė, kad padažnėjo jo asmens kratos, pareigūnų kabinėjimaisi be jokios priežasties. Nurodė, kad 2019 m. birželio 27 d. 9.00 val. turėjo būti konvojuotas į ligoninę daryti piršto operacijos, bet pareigūnai jį pristatė tik prieš 10.00 val., todėl operacija nebuvo atlikta, dėl ko jo kančios tik didėjo. Pareiškėjo teigimu, tokios gyvenimo sąlygos prilygsta baudimui kankinant. Dėl netinkamo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos darbuotojų pareigų atlikimo jam kilo 7 000 Eur žala.

Teismo posėdyje pareiškėjas teikė paaiškinimus, iš esmės susijusius vien su netinkamu medicininės pagalbos teikimu, teigdamas, jog nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 birželio 26 d. buvo nebuvo suteikta pagalba, ignoruojant jo prašymus padaryti rankos rentgeno nuotrauką, dėl ko jis turėjo kęsti fizinį skausmą, o per ilgai nediagnozavus lūžio, prireikė operacijos, kuri buvo atlikta tik 2019 m. liepos 2 d.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam tinkamai pranešta, prašė bylą nagrinėti, jo atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime (b. l. 23-27) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ne kartą elgėsi nepagarbiai su įstaigos Sveikatos priežiūros skyriaus medikais, personalu ir tuo pagrindu pareiškėjui buvo surašyti tarnybiniai pranešimai ir už netinkamą elgesį buvo paskirtos nuobaudos. Dėl pareiškėjo konvojavimo į ligoninę atlikti operacijos, atsakovės atstovė nurodė, jog pagal medicininius dokumentus operacija pareiškėjui buvo paskirta 2019 m. liepos 2 d., pareiškėjas į ligoninę buvo konvojuotas ir operacija atlikta. Teigė, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl jo nekonvojavimo į ligoninę 2019 m. birželio 27 d. 9.00 val. yra neatitinkantys tikrovės. Dėl atliekamų kratų ir priekabiavimo pažymėjo, jog pareiškėjo asmens byloje nėra jokių duomenų dėl jo manymu neteisėtai atliekamų kratų, priekabiavimo, psichologinio spaudimo. Pareiškėjas tik deklaratyviai ir abstrakčiai nurodo tokias aplinkybes, tačiau nepateikia jokių objektyvių įrodymų. Atsakovės atstovas atsiliepime taip pat nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į pataisos namų psichologus dėl psichinės sveikatos sutrikimų nesikreipė. Atsakovės atstovo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų, patvirtinančių, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, surašant jo atžvilgiu tarnybinius pranešimus, pareiškėjo kratų atlikimo, priekabiavimo bei pavėluoto konvojavimo į ligoninę, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl tarnybinių pranešimų surašymo, kratų atlikimo, priekabiavimo

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus saugumo valdymo skyriaus jaunesniųjų specialistų 2019-06-24 tarnybiniai pranešimai Nr.45-1112-1, Nr.45-1112-2 bei 2019-06-28 tarnybinis pranešimas Nr.42-9655, taip pat Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojos 2019-06-24 tarnybinis pranešimas (b.l.29, 30, 31,33) buvo surašyti dėl įvykių, vykusių 2019 m. birželio 24 d. 11.50 val. Sveikatos priežiūros skyriuje, į kurį pareiškėjas buvo atvestas dėl rankos traumos. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-06-28 nutarimu Nr.68-1085 buvo konstatuota, kad aukščiau paminėto įvykio metu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) taisyklių normas bei pareiškėjui paskyrė nuobaudą – tvarkyti pataisos įstaigos patalpas ir teritoriją be eilės (b.l. 28, 38).

Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto 2019-06-25 tarnybiniai pranešimai Nr.45-1.117(1) bei Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus darbuotojos 2019-06-25 tarnybinis pranešimas Nr.45-1117(2) (b.l.35,36) buvo surašyti dėl įvykių, vykusių 2019 m. birželio 25 d. 9 val. 40 min. Sveikatos priežiūros skyriuje. Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019-06-28 nutarimu Nr.68-1086 buvo konstatuota, kad aukščiau paminėto įvykio metu pareiškėjas pažeidė BVK, Taisyklių normas bei pareiškėjui paskyrė nuobaudą – uždraudė vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes (b.l. 34, 38).

Taigi, Pravieniškių PN-AK pareigūnų tarnybiniai pranešimai buvo surašyti, reaguojant į pataisos įstaigoje vykusius įvykius bei pateikti teisės aktų nustatyta tvarka įstaigos direktoriui galimam nuteistojo drausminės atsakomybės taikymo klausimui spręsti. Pareiškėjas nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK direktoriaus priimtais nutarimais skirti jam nuobaudas turėjo teisę šiuos nutarimus apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Nuteistųjų teisė apskųsti jiems paskirtas nuobaudas yra reglamentuojama BVK 143, 183 straipsniuose - t. y. Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimai per vieną mėnesį galėjo būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui, o Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimai per 20 dienų nuo jų įteikimo galėjo būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas jam paskirtų nuobaudų teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Teismas atkreipia dėmesį, kad pataisos įstaigos darbuotojų surašyti tarnybiniai pranešimai laikytini įrodymais, kurie kartu su kitais surinktais įrodymais yra įvertinami pataisos įstaigos direktoriaus nuobaudos nuteistajam skyrimo procedūroje. Jų pagrįstumas (ar nepagrįstumas) teismo gali būti vertinamas, nuteistajam teisės aktų nustatyta tvarka ginčijant jam paskirtą nuobaudą. Kaip minėta, pareiškėjas jam paskirtų nuobaudų teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo, nagrinėjamojoje byloje reikalavimo jas panaikinti nesuformulavo, todėl teismas neturi pagrindo vertinti nuobaudų skyrimo procedūroje surinktų įrodymų pagrįstumo. Pagal Taisyklių 202 punktą nuobaudas nuteistiesiems turi teisę skirti pataisos įstaigos direktorius ar jį pavaduojantis pareigūnas, Taisyklių 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, o Taisyklių 206 punkte nurodyta, jog jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui nuobaudas paskyrė tam įgaliotas asmuo, 2019 m. birželio 27 d. protokolai Nr. 62-2368 ir Nr. 62-2369 patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė pasiaiškinti raštu. Todėl teismas sprendžia, kad skiriant pareiškėjui nuobaudas, teisės aktuose įtvirtintos nuobaudų skyrimo procedūros nebuvo pažeistos, konstatuoti pataisos įstaigos neteisėtus veiksmus teismas neturi pagrindo.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad padažnėjo jo asmens kratos, pareigūnai kabinėjasi be jokios priežasties. Pareiškėjas jokių konkrečių tokio pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, savo argumentams pagrįsti nepateikė jokių duomenų. Byloje pateikta Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus pažyma (b.l. 41), pasirašyta skyriaus psichologės, patvirtina, kad dėl pareigūnų daromo psichologinio spaudimo, dėl be pagrindo daromų kratų, pareigūnų agresyvaus elgesio pareiškėjas į psichologus nesikreipė. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai apie atliekamas be pagrindo kratas ir psichologinį spaudimą vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini. Vien tik bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagristi samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumo.

Dėl pareiškėjo pristatymo į ligoninę

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK patyrė rankos traumą, dėl kurios 2019 m. birželio 24 d. kreipėsi į pataisos įstaigos Sveikatos priežiūros skyrių. Pareiškėjas teigia, kad jam laiku nebuvo diagnozuotas lūžis, nepaskirtas reikiamas gydymas, per vėlai konvojuotas į ligoninę, dėl ko prisireikė ranką net operuoti, be to, 2019 m. birželio 27 d. 9.00 val. jis turėjo būti konvojuotas į Raudonąjį kryžių (VšĮ Kauno klinikinė ligoninė) operacijai, tačiau pataisos įstaigos pareigūnai pareiškėją konvojavo tik prieš 10 val., dėl ko jam nebuvo atlikta operacija, todėl pareiškėjo kančios tik didėjo.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjos 2019 m. liepos 12 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos dirbančių medicinos darbuotojų netinkamos ir ne laiku suteiktos medicininės pagalbos, pareiškėjui išaiškinta, kad skundą dėl šių reikalavimų jis galėtų pareikšti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nustatyta tvarka, kreipdamasis į bendrosios kompetencijos teismą (b.l.15-17). Todėl nagrinėjamojoje byloje neanalizuojami pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo patirto sužalojimo nesavalaikiu diagnozavimu, netinkamu gydymu.

Nagrinėjamojoje byloje vertinami Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmai, pareiškėją konvojuojant į gydymo įstaigą. Pareiškėjas papildomame skunde, pateiktame išsiuntimui 2019-07-01 (b.l.6-10) teigė, kad 2019 m. birželio 27 d. 9.00 val. jis turėjo būti konvojuotas į (duomenys neskelbtini) operacijai, tačiau 2019 m. birželio 27 d. buvo konvojuotas tik 10 val., dėl ko minėtą dieną operacija iš viso nebuvo atlikta ir atidėta net iki 2019-07-02. Iš byloje esančio 2019 m. liepos 19 d. medicininio pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- ir Medicininis pažymėjimas)( b.l. 39) matyti, kad pareiškėjas traumatologo ortopedo konsultacijai buvo pasiųstas 2019 m. birželio 25 d., jį apžiūrėjus šeimos gydytojui ir tą pačią dieną pareiškėjas buvo konsultuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) ortopedo traumatologo (diagnozuotas lūžis), atlikta imobilizacija gipso langete, skirta vaistų. Pareiškėjas ir pats patvirtino, kad 2019-06-25 po šeimos gydytojo konsultacijos jis iš karto buvo konvojuotas į VšĮ (duomenys neskelbtini). Iš kitų įrašų Medicininiame pažymėjime matyti, kad traumatologo planinė konsultacija pareiškėjui paskirta 2019 m. birželio 28 d. 9.00-11.00 val. Paskirtą dieną, t.y. 2019 m. birželio 28 d., pareiškėjas konsultuotas (taigi, ir konvojuotas) VšĮ (duomenys neskelbtini) ortopedo traumatologo, paskirtas operacinis gydymas. 2019 m. liepos 2 d. atlikta operacija, paskirtas gydymas ir gydytojo traumatologo konsultacija po keturių savaičių. Mediciniame pažymėjime nėra jokių duomenų apie operacijos paskyrimą 2019-06-27, pareiškėjas tokių duomenų taip pat nepateikė. Išvardinti medicininiai įrašai patvirtina, kad būtent 2019 m. birželio 28 d. ortopedo traumatologo konsultacijos metu pareiškėjui paskirtas operacinis gydymas ir numatyta atlikti operaciją 2019 m. liepos 2 d. Be to, teismo posėdyje pareiškėjas jau teigė, kad į ligoninę konvojus jį pavėlavo pristatyti 2019-07-02, dėl ko operacija atlikta tą pačią dieną, bet tik po pietų. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis bei įrodymais, pareiškėjo skundo argumentus, jog dėl pareigūnų pavėlavimo pareiškėją pristatyti į gydymo įstaigą 2019 m. birželio 27 d. buvo atidėta suplanuota pareiškėjo rankos (piršto) operacija, teismas atmeta kaip nepagrįstus. Tiek byloje surinkti įrodymai, tiek ir paties pareiškėjo teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas į gydymo įstaigą- VšĮ Kauno klinikinę ligoninę buvo konvojuotas tomis pačiomis dienomis, kuriomis medicinos darbuotojai buvo paskyrę konsultacijas bei operaciją. Todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo pareigūnų veiksmų neteisėtumo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo V. D. (V. D.) skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

TeisėjaIrena Varžinskienė