Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. N. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. N. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012 m. lapkričio 8 d.

Teisėja, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti ir vykdydamas organizuotos grupės nario R. K. nurodymus – gyventi išnuomotame bute, prekiauti teikiamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, išnešti narkotikų pirkėjams prašomą kiekį narkotinių medžiagų, visos paros metu kelti telefono ragelį, vesti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, turėti narkotikams fasavimo priemones, prireikus dalinti narkotikus mažesniais kiekiais, kiekvieną dieną atsiskaityti pinigais už parduotus narkotikus, t. y.:

jis kartu su A. T. (A. T.) nuo 2010 m. sausio 15 d. iki 2010 m. sausio 19 d. iš R. K. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ne mažiau kaip du kartus įgijo narkotinių medžiagų: ne mažiau kaip 20 g kanapių ir jų dalių bei ne mažiau kaip 2 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,75 g heroino, ir ne mažiau kaip 20 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 8,66 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurias jis kartu su A. T. laikė išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), ir dalį narkotinių medžiagų: ne mažiau kaip 12,217 g kanapių ir jų dalių bei ne mažiau kaip 0,531 g heroino ir ne mažiau kaip 5,200 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino A. T. ir jis pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims (duomenys neskelbtini), o 2010 m. sausio 17 d. prie prekybos centro ,,Maxima“ (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip 0,5 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių už 20 Lt pardavė A. G., tokiu būdu iš nusikalstamos veikos neteisėtai gavo ne mažiau kaip 1 050 Lt, po to 2010 m. sausio 19 d. apie 18 val. jį (duomenys neskelbtini) esančio prekybos centro ,,Maxima“, o A. T. 19.20 val. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, sulaikė policijos pareigūnai, kurie V. N. asmens kratos metu rado ir paėmė kitą dalį – 0,027 g narkotinės medžiagos – heroino, o atliktos kratos metu bute (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai pas jį bei A. T. rado ir paėmė likusias dalis narkotinių medžiagų: 7,283 g kanapių ir jų dalių, 0,219 g heroino bei 3,460 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

Tokiais veiksmais V. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi V. N. kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į suėmimą trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog kaltinamasis vengia teismo, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes atvyko į teisiamąjį posėdį apsvaigęs, sutrukdė nagrinėti didelės apimties ir sudėtingą bylą. Siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos nagrinėjimą, skirtina griežtesnė kardomoji priemonė.

Kaltinamasis V. N. skunde nurodo, kad į teismą atėjo apsvaigęs pirmą kartą. Tą dieną negėrė, nes žinojo, kad reikės eiti į teismą, gėrė išvakarėse. Į teismo posėdžius visada atvykdavo. Pasižada, jog daugiau tai nepasikartos.

Kaltinamasis V. N. skundu prašo nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Kaltinamojo V. N. skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnyje detaliai nurodyta, kada suėmimas kaip kardomoji priemonė gali būti skiriamas.

Atkreipiamas dėmesys, kad skiriant suėmimą nutartyje būtina nurodyti vieną ar kelis suėmimo pagrindus bei juos patvirtinančius konkrečius bylos duomenis.

Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė nė vieno BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo, nors tai privalėjo padaryti.

Nežinodamas suėmimo skyrimo pagrindų, aukštesnysis teismas negali įvertinti nutarties teisėtumo tuo aspektu, ar įstatymo numatyti pagrindai egzistuoja.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje V. N. pakeistos į suėmimą todėl, kad jis 2012 m. lapkričio 7 d. į teismo posėdį atvyko apsvaigęs nuo alkoholio. Taip pat nurodė, jog kaltinamasis buvo vesdinamas į teismą, taikytos kardomosios priemonės buvo keistos į suėmimą.

Tokių motyvų akivaizdžiai nepakanka tam, kad nutartį skirti griežčiausią kardomąją priemonę būtų galima pripažinti teisėta ir pagrįsta.

BPK 247 straipsnis numato, jog teismas turi teisę paskirti kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne, jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį. Tačiau tai galima daryti tik tada, kai nėra jo neatvykimą pateisinančių priežasčių, o apie bylos nagrinėjimo laiką proceso dalyvis tinkamai informuotas.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai rėmėsi šia teisės norma, kadangi teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, jog kaltinamasis dalyvavo teisiamajame posėdyje.

Priimdamas nutartį teismas neatsižvelgė, kad į anksčiau vykusius teisiamuosius posėdžius, kurie vyksta nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d., kaltinamasis taip pat atvykdavo.

Tiesa, 2011 m. spalio 24 d. nutartimi už neatvykimą į teismą be pateisinamos priežasties V. N. taikytos kardomosios priemonės buvo pakeistos į suėmimą, tačiau 2011 m. lapkričio 9 d. nutartimi teismas suėmimą panaikino. 2012 m. gegužės 3 d. nutartimi V. N. į teismo posėdį buvo atvesdintas.

Nežiūrint į tai, tokių aplinkybių nepakanka griežčiausiai kardomajai priemonei paskirti, nes jos skyrimo pagrindus ir sąlygas griežtai reglamentuoja įstatymas. 2012 m. lapkričio 7 d. teisiamasis posėdis vyko, byla buvo nagrinėjama, o į kaltinamojo nederamą elgesį (atvykimą lengvai apsvaigus – 23 t., 18 b. l.) teismas turėjo galimybę reaguoti kitomis įstatymo numatytomis priemonėmis, juo labiau kad kai kurie kiti kaltinamieji tą dieną iš viso neatvyko į teisiamąjį posėdį, ir teismas jiems paskyrė baudas arba nutarė atvesdinti.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes daroma išvada, jog šiuo metu nėra teisinio pagrindo V. N. paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones panaikinti ir skirti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nes BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, esant ankstesnėms kardomosioms priemonėms.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį, kuria kaltinamajam V. N., gim. (duomenys neskelbtini), anksčiau paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeistos į kardomąją priemonę – suėmimą trims mėnesiams.

Kaltinamąjį V. N. iš suėmimo paleisti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.