- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-2341-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Atsakovas
- I. Š.
- Ieškovas
- P. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. Š.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18679-924/2013 pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei I. Š., trečiasis asmuo J. Š., institucijos teikiančios išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš dalies pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-15076-451/2006 ir nepilnamečio D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu P. Š.; priteisti iš I. Š. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Š. periodinėmis išmokomis po 500 Lt per mėnesį nuo ieškinio pareiškimo padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; nustatyti I. Š. bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - priteisti iš atsakovės I. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. Š. po 500 Lt periodinėmis išmokomis per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu galioja Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-15076-451/2006, kuriuo nepilnamečio sūnaus D. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove ir iš ieškovo priteistas vaikui išlaikymas po 350 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šalių sūnus D. nuo 2013-08-02 gyvena su tėvu - ieškovu P. Š., atsakovė prie vaiko išlaikymo neprisideda visiškai, todėl sūnų išlaiko vienas ieškovas. Tokia padėtis yra neteisinga, apsunkina ieškovą, kadangi šeimoje auga ir kiti nepilnamečiai vaikai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies; taikė laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikinąją nepilnamečio D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu P. Š. iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje priėmimo; priteisė iš atsakovės I. Š. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui D. Š. po 350,00 Lt nuo 2013-09-05 (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18679-924/2013 priėmimo; ieškovą P. Š. paskyrė laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise; sustabdė Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-13 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15076-451/2006 dalies, kuria patvirtintas šalių susitarimas dėl P. Š. teikiamo išlaikymo nepilnamečiui sūnui D. Š. po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, vykdymą iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18679-924/2013 priėmimo; kitoje dalyje prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad nepaisant Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-13 sprendimu nustatytos D. Š. gyvenamosios vietos su motina, vaikas nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio faktiškai gyvena su tėvu. Ginčo dėl šio fakto nėra. Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS savo išvadoje nurodė, kad ieškovo gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos nepilnamečio sūnaus gyvenimui. Teismas duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi sūnaus priežiūra ar netinkamai atstovautų jo interesus nėra gavęs. Nepilnametis šalių sūnus taip pat išreiškė norą gyventi su tėvu, nurodė, kad nenori gyventi su mama. Teismas, įvertinęs, byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, jog D. yra 14 metų ir jis gali aiškiai išreikšti savo nuomonę, į tai, kad faktiškai jau gyvena su tėvu ir nėra būtino bei neišvengiamo pagrindo keisti vaiko gyvenamąją vietą, į tai, kad atsakovė neprieštarauja, kad sūnus gyventų su tėvu, t. y. ginčo tarp šalių nėra, atsižvelgiant į vaiko interesus, vaiko laikinąją gyvenamąją vietą nustatė su tėvu. Kadangi šalių sūnus šiuo metu gyvena su ieškovu, atsakovė privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo teikimo. Ieškovo nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad atsakovė išlaikymo vaikui neteikia, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui. Ieškovo prašymas taikyti laikinąją apsaugos priemonę - priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 500,00 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų, pagal apimtį visiškai toks pats kaip ir vienas iš ieškinio reikalavimų. Šalys 2006 m. susitarė, kad vaiko išlaikymui bus teikiama 350 Lt dydžio išlaikymas, ir nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie pasikeitusius vaiko poreikius, dėl kurių taikant laikinąsias apsaugos priemones reikėtų didinti ar mažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-13 sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, gaunamų pajamų dydį, vaiko amžių, taip pat tai, kad įstatymas numato abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus teismas sprendė, kad protingiems vaiko poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 350,00 Lt kas mėnesį (įskaitant ir ieškovui tenkančią dalį būtų 700,00 Lt per mėnesį).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė I. Š. atskiruoju skundu (b. l. 34-36) prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo priteisimo ir sumažinti priteistą laikiną išlaikymo sumą nuo periodinių išmokų kas mėnesį po 350 Lt iki periodinių išmokų kas mėnesį po 130 Lt. Apeliantės nuomone, teismo nutartis laikino išlaikymo priteisimo dalyje yra neteisėta, nepagrįsta ir naikinta, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Teismas nustatydamas laikinojo išlaikymo sumą, vertinamuoju kriterijumi pasirinko iki tol mokėtą ieškovo sumą t.y. 350 Lt, tačiau tokio vertinamojo kriterijaus įstatymas nenumato, kadangi įstatyme numatyta, kad tėvai išlaikymą teikia proporcingai savo turtinei padėčiai ir nepilnamečių vaikų poreikiams. Tačiau teismas iš esmės nevertino apeliantės pateiktų įrodymų apie jos šiuo metu esančią turtinę, tuo teismas iš esmės pažeidė proporcingumo, teisingumo principus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Apeliantės mėnesio pajamos yra 455 Lt, jokio kilnojamo ar nekilnojamo turto, iš kurio gautų papildomų pajamų ji taip pat neturi. Apeliantė turi dar kitą sūnų K., gim. (duomenys neskelbtini), kurį taip pat išlaiko. Teismo priteistas laikinas išlaikymas pažeis CK 3.198 str. 2 d. įtvirtintą vaikų lygiateisiškumo principą, nes nustačius 350 Lt. laikino išlaikymo sumą, apeliantei ir jos kitam nepilnamečiui K. liks pragyvenimui 105 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovas P. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 52-54) prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2013-09-20 nutartį palikti nepakeistą. Priteistas laikinas išlaikymas atitinka protingumo kriterijus, priteistas laikinas išlaikymas tenkina tik minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, dėl to sumažinti priteisto laikino išlaikymo atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Iš atsakovės paaiškinimų yra akivaizdu, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra mažas dėl to, kad ji dirba ne visą darbo laiką ir gauna pusę minimalaus atlyginimo. Ieškovas laikotarpiu, kol sūnus faktiškai gyveno su atsakove, visuomet tinkamai teikė išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui, net ir tais savo gyvenimo laikotarpiais, kai pats dirbo ne visą darbo laiką ir gaudavo pusę minimalaus atlyginimo. Jis tuo laikotarpiu stengėsi rasti išeitį iš susiklosčiusios situacijos, ieškojo darbo, kad galėtų dirbti visą darbo dieną, nes laikė, jog dėl jo nedarbo vaiko interesai nukentėti negali. Tokios pat pozicijos turėtų laikytis ir atsakovė. Ji yra darbingo amžiaus sveika moteris ir turi galimybę dirbti visą darbo dieną. Kitas atsakovė kitas nepilnametis vaikas turi tėvą, su kuriuo gyvena ir faktiškai yra išlaikomas. Ieškovo nuomone, laikinas išlaikymas vaikui po 130 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis neatitinka jokių protingumo, sąžiningumo ir racionalumo kriterijų. Tokia pinigų suma yra nepakankama tenkinti net pačius minimaliausius - fiziologinius vaiko poreikius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju, ieškovas ieškiniu prašo pakeisti 2006 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimu nustatytą nepilnamečio šalių sūnaus D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu (ieškovu) bei priteisti išlaikymą sūnui po 500 Lt per mėnesį, taip pat prašė priteisti tokio paties dydžio laikiną išlaikymą sūnui iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą sūnui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo.
CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju pagal analogiją taikomos Civilinio kodekso 3.72 straipsnio, 3.192-3.203 straipsnių nuostatos. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčus tarp šalių dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, privalu atsižvelgti į vieną iš pagrindinių šeimos santykių reglamentavimo principų – prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
Iš bylos medžiagos, atskirojo skundo turinio matyti, kad tarp šalių nėra ginčo dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos pakeitimo, taip pat nėra ginčo dėl to, kad apeliantė, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, privalo teikti savo vaikui išlaikymą. Tačiau apeliantė nesutinka su teismo priteistu sūnui laikino išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 130 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė išlaikymo vaikui neteikia, todėl gali būti neužtikrinti minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai, taip pat į Kauno miesto apylinkės teismo 2006-11-13 sprendimu iš ieškovo vaikui priteisto išlaikymo dydį, pagrįstai priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą sūnui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į sunkią apeliantės finansinę padėtį, jos gaunamas pajamas, priteistas laikino išlaikymo dydis pažeidžia vaikų lygiateisiškumo, proporcingumo, teisingumo principus. Pažymėtina, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, jo gaunamas pajamas, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Apeliantės gaunamos minimalios pajamos nėra priežastis, dėl kurios ji gali neteikti išlaikymo ar teikti nepakankamą išlaikymą sūnui D. Apeliantė yra sveika, darbinga, todėl ji turi galimybę gauti didesnes pajamas. Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi ne vienas vaikas, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis principas nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Akivaizdu, kad šalių sūnaus D. poreikiai didesni nei apeliantės 3 metų sūnaus K., kurį išlaikyti pareigą turi ir jo tėvas. Be to, ieškovas, kaip ir apeliantė turi dar vieną vaiką - 3 metų dukrą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priteistas laikinas 350 Lt dydžio išlaikymas 14 metų vaikui gali užtikrinti tik būtiniausius vaiko poreikius, todėl išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarautų vaiko interesams.
Teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės, nes reikalavimų pagrįstumą, taip pat galutinio išlaikymo vaikui dydžio klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.