- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-205-378/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gražina Davidonienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. K. Kauno miesto apylinkės teisme pateikė ieškinį atsakovei G. K. ir prašė nutraukti tarp šalių 2001-03-30 Kauno m. CMB sudarytą santuoką, nustatyti G. K. , gim. 2001-04-11 gyvenamąją vietą su tėvu T. K. , priteisti iš atsakovės dukros išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo kreipimosi į teismą dienos iki jos pilnametystės. Padalinti santuokoje įgytą turtą: pripažinti T. K. asmenine nuosavybės teisę į automobilį Toyota Celica, v. Nr.(duomenys neskelbtini) atsakovei G. K. asmenine nuosavybės teisę į automobilį Austin Mini 1000, v.Nr.(duomenys neskelbtini) Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnametės dukros G. K. gyvenamąją vietą su tėvu T. K. iki bus išnagrinėta civilinė byla. Ieškovas nurodė, kad yra žinoma, jog atsakovė šiuo metu ketina išvykti į Prancūziją ir be jo sutikimo išsivežti dukrą. Taip pat ieškovas pažymėjo, jog atsakovė jau buvo be jo sutikimo išsivežusi dukrą, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 11 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas, priimdamas nutartį, atsižvelgė į nepilnamečio vaiko interesus, kadangi Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisų bei interesų apsaugos ir gynimo principas. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų, teismas padarė išvadas, jog Lietuvoje G. K. turi geras gyvenimo sąlygas, jog ieškovas turi galimybę tinkamai rūpinti ir prižiūrėti vaiką. Tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti kur ir kokiomis sąlygomis nepilnametis vaikas gyventų Prancūzijoje ar Lietuvoje, koks jos pragyvenimo šaltinis, kas rūpintųsi vaiku atsakovei dirbant. Taip pat teismas nustatė bendravimo su vaiku tvarką, leisdamas atsakovei be apribojimų bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 val. bei kas antrą savaitgalį pasiimant dukrą iš tėvo penktadienį 17 val. ir grąžinant sekmadienį 20 val. teismas ta pačia nutartimi uždraudė vienam iš tėvų be kito tėvo rašytinio sutikimo išvykti su nepilnamečiu vaiku iš Lietuvos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė G. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti ir nustatyti bendravimo tvarką leidžiant kiekvienam iš tėvų bendrauti su vaiku po 10 dienų iš eilės pakaitomis kiekvienam savo gyvenamojoje vietoje Lietuvoje, kitam sutuoktiniui leidžiant bendrauti vakarais nuo17 val. iki 20 val. pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais savo pasirinktoje vietoje.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, jog jai įteiktame teismo šaukime nebuvo nurodyta koks klausimas bus nagrinėjamas, todėl tinkamai pasirengti atsakovė neturėjo laiko. Iš Prancūzijos nebuvo gauti ir išversti reikalingi dokumentai, todėl atsakovė negalėjo pateikti kai kurių įrodymų. Atsakovė pateikė teismui duomenis, jog Prancūzijoje gruodžio 18 d. teisme bus nagrinėjama byla dėl G. K. grąžinimo į Prancūziją bei nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina G. K. . Šis sprendimas turės prejudicinę galią šioje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau teismas šios aplinkybės nevertino. Taip pat teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog atsakovė turi taip pat puikias gyvenimo sąlygas tiek Lietuvoje, tiek Prancūzijoje, jog jos tėvai taip pat bendrauja su anūke, jog G. patiko gyventi Prancūzijoje. Atsakovės teigimu teismas nustatęs bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė, jog darbo dienomis motinai suteikė teisę bendrauti su vaiku darbo valandomis. Šiuo metu, atsakovės nuomone, vaikas būna ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, todėl bendravimo tvarka turi būti nustatoma laiku, kuriuo vaikas nebūna užsiėmęs.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Ieškovo teigimu teismas tinkamai vertino susidariusią padėtį, tai, kad ieškovas ir jo tėvai tinkamai rūpinasi dukra ir sudaro jai visas būtinas gyvenimo ir buities sąlygas pripažino ir pati atsakovė. Taip pat ieškovas nurodė, jog dukra nenori išvykti gyventi į Prancūziją, o iš atsakovės pateiktų įrodymų, matyti, jog ji tai ketina padaryti tiek prieš dukters tiek prieš ieškovo valią. Taip pat ieškovas nurodė, kad teismas tinkamai nustatė atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, todėl jos keisti nėra reikalo, kadangi atsakovė šia jai suteikta teise bendrauti su vaiku nesinaudoja, vėl išvykdama į Prancūziją.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
CK 3.65 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Ši norma taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus, t.y. egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai gyvena skyrium, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko interesus, gali nustatyti jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kol šis klausimas bus išspręstas galutinai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, inicijuodamas santuokos nutraukimo bylą, nurodė konkrečias aplinkybes, patvirtinančias grėsmės mažametės šalių dukters G. interesams: atsakovė gyvena Prancūzijoje, jos nuotraukos publikuojamos pornografiniame žurnale, dukrą gyvenimas šioje šalyje traumuoja, atsakovė ketina be ieškovo sutikimą mergaitę vėl išvežti į šią šalį ir pan. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nustatė, kad atsakovė dieną studijuoja, o naktimis dirba, todėl mažametę dukrą Prancūzijoje gali prižiūrėti tik ateinanti auklė. Be to, kaip konstatavo teismas, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie savo gyvenimo ir buities sąlygas, pragyvenimo šaltinį. Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės labiausiai vaiko interesus atitiks jei mergaitė gyvens Lietuvoje su ieškovu.
Teismas, kaip kiekviena valdžia, turi paklusti teisei – Konstitucijai, įstatymams, tarptautinėms sutartims; aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). CPK 2 straipsnis, apibrėžiantis civilinio proceso tikslus, akcentuoja asmenų interesų apsaugą ir būtinybę kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad bet kokios valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi neuždraudė atsakovei bendrauti su dukra, o nustatė laikinąją šio bendravimo tvarką. Pažymėtina tai, kad ir prie atskirojo skundo jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti atsakovė nepridėjo (CPK 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).
Tokiu būdu, naikinti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.