Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. V. ir D. Š. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai E. V. ir D. Š. 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus su 2018 m. rugsėjo 7 d. prašymu patvirtinti taikos sutartį. Prašyme nurodė, kad siekdami išvengti ateityje tarp jų – E. V. ir D. Š. – galinčio kilti teisminio ginčo dėl jų bendro nepilnamečio vaiko G. Š. nuolatinės gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo, sudarė taikos sutartį ir kreipiasi į teismą LR CPK XXXIX skyriuje (LR CPK 579-582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka dėl šios sutarties patvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Prašymas patvirtinti taikos sutartį nagrinėjamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.) ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 2 d.).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: prašymo, 2018 m. rugsėjo 7 d. taikos sutarties, asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijų, gimimo liudijimo nustatyta, kad pareiškėjai E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnametės G. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai. Pareiškėjai gyvena atskirai. E. V. ir D. Š., kaip matyti iš jų 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarytos ir jų pasirašytos taikos sutarties, siekdami užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 str. 1 d.), taikiai susitarė dėl jų nepilnametės dukters G. Š. gyvenamosios vietos, jos išlaikymo bei bendravimo su vaiku klausimų išsprendimo, sudarydami prašomą teismo patvirtinti taikos sutartį.

Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis savo esme yra civilinė sutartis, todėl jai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas, t. y., šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas. Taigi, tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y., nusistato savitarpio teises ir pareigas, todėl teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015; 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-522/2012 ir t.). Proceso šalies pareiškimas, kad ji pripažįsta konkretų faktą, sukuria teismui pareigą įsitikinti, kad pripažinimas išreikštas sąžiningai, laisva šalies valia ir atitinka bylos aplinkybes.

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad dėl sutarties teisminio patvirtinimo yra išreikšta abiejų sutarties šalių valia, sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, be to, šalims žinomos ir suprantamos teismo patvirtintos taikos sutarties galia ir pasekmės (CK 1.80, 1.81, 6.983 - 6.986 str., CPK 42 str. 2 d., CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d., 296 str. 1 d. 4 p.), daro išvadą, kad pareiškėjų E. V. ir D. Š. 2018 m. rugsėjo 7 d. sudaryta taikos sutartis tvirtintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.983, 6.985 straipsniais, CPK 579 - 582 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Patvirtinti pareiškėjų E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarytą taikos sutartį dėl jų nepilnametės dukters G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinės gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei jos išlaikymo, pareiškėjų sutartomis sąlygomis:

1. Šalių nepilnametės dukros G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su jos mama E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), pastarosios nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

2. G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) bus išlaikoma ir materialiai aprūpinama abiejų tėvų, mama E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), betarpiškai rūpinsis dukros kasdienine buitimi, sudarys jai tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdieninį jos auklėjimą, priežiūrą ir kontroliuos lavinimosi procesą.

3. Tėvas D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamete dukra G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) Bendravimo su vaiku laikas ir vieta iš anksto turi būti suderinta su vaiko mama E. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

4. Tėvas D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį prižiūrėti dukrą G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

5. Tėvas D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) moka nepilnametei dukrai G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis, po 150,00 eurų kas mėnesį, pradedant nuo 2018 m. spalio 1 d. ir moka iki 2025 m. vasario 1 d., Lėšos bus perduodamos tvarkyti vaiko mamai E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) iki kiekvieno mėnesio 15 d., pervedant į E. V. nurodytą banko sąskaitą.

6. G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo skirto išlaikymo tvarkytoja, uzufrukto teisėmis, skiriama jos mama E. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

7. Šalims yra žinoma, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.

8. Ši taikos sutartis įsigalioja nuo Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teismo nutarties, kuria patvirtinama Šalių pateikta taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.

9. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais. Vienas paliekamas teismui ir po vieną tenka kiekvienai šios taikos sutarties Šalių.

Nutartis neskundžiama.