Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. R. skundą dėl 2010-12-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuria jo skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-10-15 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo pareiškimą atmestas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atmetė K. R. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros 2010-10-15 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą antstolio M.Alšausko ir BŽŪB „R“ bankrotą administruojančios UAB „R“ atžvilgiu, dėl jų galimai padarytų nusikalstamų veikų. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai deklaratyvaus turinio. Pareiškime nurodyti požymiai veikimo, kurį pareiškėjas klaidingi vertina kaip nusikalstamą, neatitinka nusikalstamos veikos sudėties požymių, o išdėstyti teiginiai grindžiami samprotavimais ir prielaidomis.

K. R. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nutartį, prašo ją ir prokurorės 2010-10-15 nutarimą panaikinti ir įpareigoti prokurorą iš naujo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Skunde teigia, kad teismui buvo nurodęs išsamius argumentus, kad antstolis Marius Alšauskas, parduodamas jau įkeistą turtą, veikė tyčia, o bankrutuojančios ŽŪB „R" administravimo išlaidos dalyje dėl teisinių paslaugų tyčia fiktyviai padidintos. Tačiau teismas nutartyje nurodė, kad klausimas dėl bankrutuojančios ŽŪB „R" kreditorių nusikalstamos veikos pateiktas tik skunde ikiteisminio tyrimo teisėjui, o pareiškime prokurorui buvo nurodytos tik abejonės dėl didelio atlyginimo už teisines paslaugas ir turto saugojimo išlaidų dydžio, abejonės nebuvo siejamos su kreditorių nusikalstamų veikų padarymu. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškime jis buvo nurodęs bankroto administratoriaus veiklos aplinkybes, tačiau neteigė, kad už kilusias pasekmes atsakingas tik bankroto administratorius. Iš jo pareiškime pateiktų aplinkybių visumos buvo aišku, kad bankroto administratorius veikdamas vienas, be atitinkamų kreditorių komiteto narių, negalėtų atlikti pareiškime nurodytų veiksmų. Skundžiamoje nutartyje nurodytas teiginys, kad konkrečiai neįvardinti asmenys ir tai trukdo spręsti dėl būtinybės pradėti ikiteisminį tyrimą – nepagrįsti ir prieštarauja baudžiamojo proceso principams, proceso paskirčiai greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą.

Nesutinka su teismo nutartyje nurodytu teiginiu, kad jis skunde dėl prokuroro nutarimo išreiškė tik abstraktų nepasitenkinimą patvirtintais įkainiais už teisines paslaugas. Nurodo, kad jis buvo aiškiai įvardijęs, jog 20 000 litų skiriamų ŽŪB „R“ teisinėms paslaugoms apmokėti, neatitinka Teisingumo ministro patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio" reikalavimų. Per 9 mėnesius už teisininko paslaugas ŽŪB „R“ sumokėjo 180 000 litų, tai pareiškėjas vertintina neadekvačiomis ir logiškai nepagrįstomis išlaidomis. Būtent teismo nutarties argumentai yra deklaratyvūs, nes teismas nenurodė ir nevertino ŽŪB „R" teismuose vestų bylų arba gaunant teisines paslaugas parengtų dokumentų ar kitų darbų skaičiaus ir pobūdžio. Teismas privalėjo nurodyti kiekybinius ir kokybinius teisinių paslaugų vertės „akivaizdumo" kriterijus.

Pažymi, kad 2008-09-21 – 2009-06-30 laikotarpyje nenustatyti asmenys įformino tariamai BŽŪB „R" suteiktas didelės vertės paslaugas: grūdų nuėmimo, transportavimo paslaugas, kurių tariama vertė 423186 litų, saugojimo paslaugas, kurių tariama vertė 89913 lt, teisines paslaugas, kurių tariama vertė 180000 litų, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir turto suradimo, paruošimo paslaugas, kurių tariama vertė 60600 litų, ir tokiu būdu savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą BŽŪB „R" didelės vertės turtą ir BŽŪB „R" kreditorių didelės vertės turtinę teisę į reikalavimų patenkinimą, tuo padarydami BŽŪB „R" kreditoriams didelę turtinę ir neturtinę žalą.

Dėl antstolio M.Alšausko veiksmų pareiškėjas teigia, kad antstolis privalėjo atlikti visus jam prieinamus veiksmus, siekiant nustatyti teisines galimybes ir sąlygas vykdyti pasėlių priverstinį pardavimą. Antstolis pagal vykdomojoje byloje esančius dokumentus žinojo ir privalėjo žinoti apie galiojantį pasėlių įkeitimą. Be to, visų jam privalomų veiksmų neatlikimas prieš parduodant pasėlius (neišsiaiškinimas, kad parduodami pasėliai įkeisti) ir jei dėl to asmeniui buvo padaryta didelė žala, sudaro nusikaltimo, numatyto BK 229 str. sudėtį. Jo veiksmuose tyčios buvimas ar nebuvimas yra ikiteisminio tyrimo dalykas, todėl pareiškimo nepagrįstumas nėra akivaizdus.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokurorės nutarimą, taip pat teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-06 nutartis ir prokurorės nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. Skundžiamoje Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartyje išsamiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas K. R. skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės prokurorės 2010-10-15 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal K. R. pareiškimą, su šiuo vertinimu visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas.

K. R. tiek pareiškime, tiek skunduose nurodo, kad antstolis M.Alšauskas parduodamas jam BŽŪB „R“ pasėlius, pagal vykdomojoje byloje esančius dokumentus privalėjo žinoti ir žinojo apie galiojantį pasėlių įkeitimą, todėl jo veikoje įžvelgia požymių nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d.. Be to, skunde Panevėžio apygardos teismu pareiškėjas nurodė, kad antstolis neatlikęs visų jam privalomų veiksmų, t. y. prieš parduodant pasėlius neišsiaiškino, kad parduodami pasėliai įkeisti ir jei dėl to asmeniui (pareiškėjui) buvo padaryta didelė žala, tai sudaro nusikaltimo, numatyto BK 229 str. sudėtį.

Šie pareiškėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš prokurorės nutarimo, skundžiamos nutarties, tiek ir iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nėra pagrindo antstolio M.Alšausko veiksmus, parduodant pareiškėjui BŽŪB „R“ pasėlius, vertinti kaip nusikalstamus. Antstolis vykdymo proceso metu domėjosi ir nustatė faktą, kad yra registruotas įkeitimo lakštas, kuriuo yra įkeistas ŽŪB „R" kilnojamas turtas. Nekilnojamo turto registras buvo patikrintas. Įkeitimo lakšte buvo nurodyta, kad įkeičiamos bendrovės prekių atsargos (grūdai) pagal 2005-05-14 sąrašą. Prekių atsargos (grūdai) įkeisti siekiant užtikrinant reikalavimus pagal 2005-04-20 kredito sutartį Nr. 05-023404-KL kilnojamojo turto įkeitimo lakštais. Įkeitimo lakšte nurodyta, kad įkeistos prekių atsargos (grūdai), kurių balansinė vertė nustatyta 2010-05-01, o prievolės įvykdymo terminas nurodytas iki 2007-10-28. Dėl įkeitimo dalyko neapibrėžtumo ir termino prievolei įvykdyti suėjimo, antstolis neprivalėjo manyti, kad išieškojimo įvykdymui tebėra areštuotas bankui įkeistas turtas, o būtent – 2008 metų bendrovės pasėliai. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad antstolis M.Alšauskas neatliko kokių nors jam privalomų veiksmų ar juos atliko netinkamai. Be to, sutinkamai su CPK 725 str., turtas iš varžytinių laikomas parduotu nuo tada, kai varžytinių aktą rezoliucija ar nutartimi patvirtina teisėjas. Šiuo atveju to nebuvo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pasėlių pardavimo sandoris įvyko, o pačiomis varžytinėmis nebuvo sukeltos jokios teisinės pasekmės. Iki varžytinių akto patvirtinimo pareiškėjas neturėjo jokios teisės disponuoti ketinamu įgyti turtu, todėl tarp to, kad pareiškėjas, nebūdamas pasėlių savininku, savo lėšomis nuėmė derlių ir patyrė išlaidas ir to, kad antstolis organizavo, kaip vėliau nustatė varžytinių akto tvirtinimo klausimą sprendęs teisėjas, įkeisto turto pardavimą iš varžytinių, nėra priežastinio ryšio. Todėl ikiteisminis tyrimas antstolio atžvilgiu nepradėtas visiškai pagrįstai.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad BŽŪB „R" administravimo išlaidos už tariamai suteiktas didelės vertės paslaugas tyčia fiktyviai padidintos, tokiu būdu nežinomi asmenys savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą BŽŪB „R" didelės vertės turtą, padarydami BŽŪB „R" kreditoriams didelę turtinę ir neturtinę žalą.

Šie skundo argumentai taip pat atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas savo manymą dėl tariamai padidintų administravimo išlaidų grindžia administravimo išlaidų sąmata ir administravimo išlaidų vykdymo ataskaita. Pažymėtina, kad administravimo išlaidų sąmata sudaroma, svarstoma ir tvirtinama kreditorių komiteto susirinkime, sprendimai dėl atitinkamų bankrutuojančios bendrovės veiklos klausimų priimami kreditorių balsų dauguma. Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad pareiškėjas yra vienas iš ŽŪB „R“ kreditorių, turintis teisę dalyvauti priimant atitinkamus sprendimus dėl BŽŪB „R“ veiklos, bei galimybę lemti kreditoriaus susirinkimo priimamus sprendimus. Tai, kad pareiškėjas mano, jog kreditorių sudaryta administravimo išlaidų vykdymo ataskaita ir joje nurodytos išlaidos yra per didelės, tėra tik jo asmeninė nuomonė ir nereiškia, kad sąmatoje nurodytų išlaidų nebuvo, ar kad jos buvo per didelės, jei kreditorių susirinkimas nusprendė priešingai nei mano pareiškėjas. Be to, kreditorių susirinkimo sprendimai gali būti skundžiami įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi, pareiškėjas nepateikė visiškai jokių objektyvių duomenų dėl BŽŪB „R“ kreditorių galimai nusikalstamų veikų, o skundus grindžia išimtinai tik savo samprotavimais, todėl jo skundo teiginiai dėl tariamų nusikalstamų veikų laikytini deklaratyviais, ką pagrįstai konstatavo tiek prokuroras savo nutarime, tiek ir apylinkės teismas nutartyje.

Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinių bei kitų teisės normų reikalavimų, todėl Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2010-10-15 nutarimą bei dėl jo priimtą 2010-12-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

K. R. skundą atmesti ir palikti galioti 2010-12-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Gaputis