Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. patikslintą skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. V. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-8975 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“; 2) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. V. prašymą dėl antrosios pakopos pensijų kaupimo nutraukimo (atsisakymo); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas (sumokėtą žyminį mokestį).

Patikslintame skunde pareiškėja nurodo, kad 2022 m. liepos 21 d. gavo banko „Swedbank“ elektroninį laišką, kuriame sveikinama pradėjus kaupti II pakopos pensijų kaupimo fonde. Nuo 2022 m. liepos 1 d. buvo įtraukta į dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime, nors kaupti pensijų fonduose nepageidavo ir tokio sutikimo nebuvo išreiškusi. Paaiškėjo, kad buvo įtraukta į kaupimą automatiškai, be savo valios išreiškimo, ir jei nepageidavo kaupti, turėjo dėl to imtis papildomų veiksmų – iki 2022 m. birželio 30 d. atsisakyti kaupimo. Terminą atsisakyti kaupimo praleido dėl svarbių priežasčių (sveikatos problemų bei brolio mirties) ir nežymiai (buvo praėjusios tik 27 dienos), todėl, vadovaudamasi Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalimi, 2022 m. liepos 27 d. kreipėsi į atsakovę Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prašydama nutraukti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime bei pridėdama svarbias termino praleidimo priežastis patvirtinančius dokumentus. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-8975 nepatenkino 2022 m. liepos 27 d. ir 2022 m. rugpjūčio 5 d. prašymų ir informavo, kad atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime nebus įregistruotas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre ir dalyvavimo pensijų kaupime registracija atsitiktiniu būdu priskirtoje pensijų kaupimo bendrovėje UAB „Swedbank investicijų valdymas“ nebus panaikinta. Nei Pensijų kaupimo įstatymas, nei teismų praktika nenurodo, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Atsakovė individualią situaciją įvertino formaliai ir nepagrįstai pripažino termino atsisakyti dalyvauti kaupime praleidimo priežastis nesvarbiomis.

Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos brolis, mirtis buvo staigi ir netikėta. Po to suprastėjo tiek psichinė, tiek ir fizinė sveikata – (duomenys neskelbtini). Psichinė ir fizinė būklė tiek iki įtraukimo į kaupimą (iki 2022 m. sausio 5 d. buvo išrašyti psichotropiniai vaistai, kurių vartojimą derino su nereceptiniais preparatais, skirtais palaikyti normalią nervų sistemos veiklą), tiek įtraukus į kaupimą (po 2022 m. sausio 5 d. lankėsi pas psichologą, vartojo psichotropinius vaistus bei nereceptinius preparatus) nebuvo gera, dėl to galimybės aktyviai domėtis kaupimu, priimti sprendimus ir laiku atlikti veiksmus buvo ribotos. Iš atsakovės yra gavusi vienintelį priminimą apie kaupimą – 2022 m. kovo 16 d., kai buvo vis dar sunku adekvačiai veikti ir rūpintis savo reikalais ir kai iki atsisakymo dalyvauti kaupime termino pabaigos buvo likę dar daugiau nei trys mėnesiai. Artėjant termino pabaigai, jokio priminimo, kad baigiasi terminas atsisakyti kaupimo, nėra gavusi.

Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – ir Fondo valdyba, VSDF valdyba) pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą, kuriuo prašo jį atmesti.

Atsakovė nurodo, kad skundžiamu sprendimu pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nepripažintos svarbiomis, objektyviomis, nuo jos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, dėl kurių ji neturėjo galimybės pateikti prašymo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu. Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjai buvo išsiųstas 2022 m. sausio 6 d. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą (toliau – ir EGAS). Šiuo pranešimu ji buvo informuota apie įtraukimą į pensijų kaupimą, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime iki 2022 m. birželio 30 d., informuojant „Sodrą“, pateikiant prašymą per EGAS arba atvykus į bet kurį Fondo valdybos teritorinio skyriaus Priimamąjį. Pranešimą asmeninėje EGAS paskyroje pareiškėja perskaitė 2022 m. sausio 18 d., iki 2022 m. birželio 30 d. atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime nepateikė, todėl nuo 2022 m. liepos 1 d. tapo pensijų kaupimo dalyve.

Teigia, jog sprendime pripažinta, kad nei elektroninio recepto vaistiniam preparatui išrašymas pareiškėjai 2021 m. lapkričio 22 d. (vartoti 20 kalendorinių dienų), nei šių vaistų vartojimas nurodytą laikotarpį nepatvirtina, kad nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ji neturėjo galimybės pateikti prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Pateiktos sąskaitos už psichologines konsultacijas neįrodo, kad šios paslaugos buvo suteiktos pareiškėjai. Tačiau net ir pripažinus, kad nurodytu laikotarpiu jai buvo teikiamos minėtos paslaugos (teismui pareiškėja pateikia naujus įrodymus – banko pavedimus), tai nėra pagrindas pripažinti, kad nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ji neturėjo galimybės pateikti prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Tai įrodo, kad veikė logiškai ir kryptingai – tarėsi dėl konsultacijų, laiku jose dalyvavo, apmokėdavo sąskaitas ir pan. Sunki asmens finansinė būklė nėra priežastis, kodėl jis negalėtų pateikti prašymo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Tinkamas įsipareigojimų bankui vykdymas (būsto paskolos mokėjimas) rodo asmens atsakingumą ir adekvatų situacijos vertinimą.

Pažymi, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad jos fizinė bei psichinė būklė buvo tokia sunki, kad negalėjo adekvačiai vertinti aplinkos ar esamos situacijos, t. y. kad jai buvo diagnozuota liga ar kitas sveikatos sutrikimas, susijęs su dėmesio stoka, mąstymo sutrikimais ar pan. Nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. birželio 30 d. pareiškėja nebuvo pripažinta laikinai nedarbinga. Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Ji nepateikė įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu nedirbo, todėl preziumuojama, kad ji dirbo ir gavo pajamų. Jeigu ji galėjo dirbti, lankytis pas psichologą, naudotis kompiuteriu, apmokėti sąskaitas ir pan., konstatuotina, kad jos sveikatos būklė nebuvo tokia sunki, kad nesuvoktų jai siųstų pranešimų turinio. Pareiškėja turi (duomenys neskelbtini) ir gerai išmano teisės aktus, todėl galėjo ir turėjo žinoti, kad 2022 metais bus įtraukta į pensijų kaupimą (jeigu nepateiks atsisakymo), nes minėta Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostata galioja nuo 2019 m. sausio 1 d. Terminas buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės ir Fondo valdybai pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. birželio 30 d. ji objektyviai negalėjo (neturėjo galimybės) pateikti prašymo atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime.

Teismo posėdyje pareiškėja prašė patenkinti patikslintą skundą.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė patikslintą skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-8975 „Dėl dalyvavimo pensijų kaupime“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 5 d. EGAS sistemoje buvo suformuotas pranešimas, kuriuo pareiškėja informuota apie tai, jog nuo 2022 m. liepos 1 d. taps pensijų kaupimo dalyve. Pensijų kaupimo įstatymo nustatyta tvarka atsitiktiniu būdu pareiškėjai yra paskirta pensijų kaupimo bendrovė UAB „Swedbank investicijų valdymas“. Norėdama atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime, pareiškėja privalo iki 2022 m. birželio 30 d. informuoti „Sodrą“ pranešime išvardytais būdais. Pažymėta, jog, raštu nepateikus atsisakymo iki 2022 m. birželio 30 d., bus laikoma, kad ji sutinka dalyvauti pensijų kaupime ir nuo 2022 m. liepos 1 d. į pensijų fondą bus pervedamos jos įmokos.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja pranešimą dėl įtraukimo į pensijų kaupimą perskaitė 2022 m. sausio 18 d., o vėliau prie asmeninės „Sodros“ paskyros buvo prisijungusi 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. balandžio 30 d. Ginčo tarp šalių dėl aplinkybės, kad pranešimas apie įtraukimą pareiškėjai nebuvo išsiųstas ir ji jo neperskaitė asmeninėje „Sodros“ paskyroje, nėra.

Patikslintame skunde teigiama, kad priminimą apie kaupimą pareiškėja gavo 2022 m. kovo 16 d. Į bylą pateikta automatinio „Sodros“ informacijos centro 2022 m. kovo 16 d. elektroninio laiško skaitmeninė kopija. Pareiškėja nurodo, jog pensijos kaupimo neatsisakė, nes tam sutrukdė fizinė ir psichinė sveikatos būklė bei staigi ir netikėta brolio netektis. Į bylą pateikė įrodymus apie brolio mirtį, paskirtus receptinius vaistus, psichologo konsultacijas ir duomenis apie turimą paskolą.

Atsakovė nurodo, jog priminimai apie įtraukimą į pensijų kaupimą buvo išsiųsti du kartus, t. y. 2022 m. vasario 18 d. ir 2022 m. kovo 16 d.

Pareiškėja 2022 m. liepos 21 d. gavo banko „Swedbank“ elektroninį laišką, kuriame ji sveikinama pradėjusi kaupti II pakopos pensijų kaupimo fonde. Iš šio laiško jai tapo žinoma, kad nuo 2022 m. liepos 1 d. buvo įtraukta II pakopos pensijų kaupimą. Kadangi nepageidavo dalyvauti II pakopos pensijų kaupime, 2022 m. liepos 27 d. pateikė prašymą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai nutraukti jos dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime. Prašyme nurodė, kad terminą atsisakyti praleido nežymiai (27 dienas) ir dėl svarbių priežasčių – sveikatos problemų. Paaiškino, jog jos psichinė ir fizinė sveikata neleido domėtis kaupimu ir būti aktyviai. Dėl brolio netekties ir sveikatos pensijos kaupimas tapo antraeiliu dalyku, kurio dėl savo būklės negalėjo prisiminti. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 5 d. pateikė atsakovei papildomus dokumentus.

Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-8975 nepatenkino pareiškėjos prašymo ir nurodė, kad atsisakymas dalyvauti pensijų kaupime nebus įregistruotas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre ir dalyvavimo pensijų kaupime registracija atsitiktiniu būdu priskirtoje pensijų kaupimo bendrovėje UAB „Swedbank investicijų valdymas“ nebus panaikinta. Sprendime atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių ji negalėjo iki 2022 m. birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir dėl kurių atsakovė galėtų priimti sprendimą dėl dalyvavimo pensijų kaupime išregistravimo.

Nesutikdama su atsakovės 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-8975, pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas ir Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-496 (toliau – Tvarkos aprašas).

Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.

Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, VSDF valdyba ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta: 1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą informuojant VSDF administravimo įstaigą; 2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas; 3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime; 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės; 5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą.

Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog VSDF valdyba, gavusi asmens atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir sutarčių registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos asmenys, atsisakę dalyvauti pensijų kaupime, nėra dalyviai, iki jie sudarys pensijų kaupimo sutartį arba bus šiame straipsnyje nustatyta tvarka įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šiame įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.

Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.

Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pensijų kaupimas prasideda asmenį įtraukus į pensijų kaupimą šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam nepareiškus atsisakymo arba asmenį jo sudarytos pensijų kaupimo sutarties pagrindu įregistravus Dalyvių ir sutarčių registre.

Tvarkos aprašo 4 punkte nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar jos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga privalo per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 d. informuoti į pensijų kaupimą įtraukiamus asmenis apie įtraukimo faktą, asmens teisę iki įtraukimo metų birželio 30 d. sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.

Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą, jei asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje neperskaitė pagal Aprašo 4 punktą gauto laiško ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, VSDF valdyba jį apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuoja: „5.1. per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą išsiųsdama laišką. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų vasario 1 d. iki kovo 31 d.; 5.2. registruotu laišku, siunčiamu į pensijų kaupimą įtraukto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., jeigu jis Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje neperskaitė nė vieno pagal Aprašo 4 punktą ar 5.1 papunktį gauto laiško, nebuvo informuotas Aprašo 5.3 papunktyje nurodytu būdu ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties; 5.3. asmeniškai – į pensijų kaupimą įtraukiamam asmeniui atvykus į VSDF valdybos teritorinį skyrių. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas iki įtraukimo metų birželio 30 d.“.

Remiantis Tvarkos aprašo 6 punktu, asmeniui skirtame pranešime turi būti pateikta Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija. Papildomai asmeniui pateikiama: „6.1. informacija apie tai, kad dalyvavimas pensijų kaupime negalės būti nutrauktas iki asmuo sukaks senatvės pensijos amžių arba asmeniui bus paskirta išankstinė senatvės pensija; 6.2. informacija apie tai, kad senatvės pensijos amžių sukakusiam (arba paskyrus išankstinę senatvės pensiją) dalyviui pensijų fonde sukauptos lėšos bus išmokamos Pensijų kaupimo įstatyme numatytais būdais; 6.3. informacija apie tai, kad asmens duomenys kaupimo bendrovei, kuriai asmuo atsitiktine tvarka bus priskirtas, bus perduodami tik siekiant įgyvendinti Pensijų kaupimo įstatymą ir tvarkomi, vadovaujantis asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais; 6.4. informacija apie interneto svetainę (svetaines), kurioje (kuriose) asmuo gali rasti visą išsamią informaciją, taip pat ir apie interneto svetainę, kurioje pateikta oficiali skaičiuoklė, suteikianti galimybę asmeniui įvertinti dalyvavimo pensijų kaupime pasekmes; 6.5. informacija apie VSDF valdybos ir pensijų kaupimo bendrovės, į kurią asmuo bus įtrauktas, telefonus ir elektroninio pašto adresus pasiteirauti“.

Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja pagal Pensijų kaupimo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatas buvo informuota apie įtraukimą į II pakopos pensijų kaupimą. Šios aplinkybės pareiškėja neginčija, tačiau mano, jog praleido nustatytą terminą atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju atsakovė, išsiųsdama pareiškėjai 2022 m. sausio 5 d. pranešimą per EGAS, tinkamai įgyvendino Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą pareigą informuoti apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir teisę ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal pranešime pateiktą informaciją vidutiniam vartotojui galėjo ir turėjo būti aišku, jog dalyvavimas pensijų kaupime prasidės 2022 m. liepos 1 d. Pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinta, kad jokių veiksmų nereikia atlikti tik tuo atveju, jeigu asmenys siekia kaupti pensiją fonduose, tačiau, jeigu pensijos kaupti nesiekia, reikia atlikti aktyvų veiksmą – išreikšti atisakymą arba per EGAS sistemą, arba atvykus į „Sodros“ skyrių. Pažymėtina, kad jeigu kilo abejonių dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įforminimo, pareiškėja turėjo teisę kreiptis į atsakovės teritorinį skyrių dėl konsultacijos, paskambinti į „Sodros“ informacijos centrą telefonu arba pateikti užklausą (laisvos formos prašymą) prisijungus prie EGAS. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja iki 2022 m. birželio 30 d. aktyviais veiksmais siekė pateikti atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, tačiau to jai nepavyko padaryti dėl objektyvių priežasčių.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020 (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas), kuriuo pripažino, kad Pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 6 straipsnio 1 dalies nuostata „Nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą“, nulėmusi pareiškėjos įtraukimą į pensijų kaupimą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, paisydamas Konstitucijos, inter alia (lot. be kita ko), iš jos 29 straipsnio kylančių asmenų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, taip pat konstitucinių socialinės darnos ir teisingumo imperatyvų, ir atsižvelgdamas į įvairius socialinius, demografinius, ekonominius veiksnius, inter alia, į valstybės materialines ir finansines galimybes, gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kuriuo tam tikro amžiaus visuomenės narių grupei būtų suteiktos paskatos, rūpinantis savo gerove, kuo anksčiau priimti sprendimą dėl dalyvavimo senatvės pensijoms skirtų lėšų ar jų dalies kaupime tam, kad būtų sudarytos prielaidos sukaupti reikšmingą būsimai senatvės pensijai skirtų lėšų dalį ir, užtikrinant darnų visos senatvės pensijų sistemos veikimą, prisidėti prie visos visuomenės gerovės.

Pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, Fondo valdyba turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, pagrindžiančius priežastis, dėl kurių jie negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo nutarime, Fondo valdyba svarbiomis priežastimis laiko ilgalaikę ligą, išvykimą iš Lietuvos, neįteiktą pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad praleisto įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per įstatymo nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti nustatyto termino praleidimo laikotarpį; pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad per įstatymo nustatytą terminą egzistavo aplinkybės, kurios kliudė laiku ir tinkamai atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-687/2020, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-313/2020).

Pensijų kaupimo įstatymas neįtvirtinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, sprendžiant dėl praleisto termino atsisakyti pensijų kaupimo, nenustato svarbių aplinkybių sąrašo. Įstatymų leidėjas vertinti tokių priežasčių svarbą diskreciją suteikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Jei asmuo nesutinka su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu, jo nurodomus argumentus teismas vertina savo nuožiūra, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą nuodugniu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

Spręsdami, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismai, visų pirma, turi įvertinti aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdį: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, vertinant svarbias priežastis, dėl kurių asmenys negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, svarbu atsižvelgti, ar asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, kartu įvertinant, ar asmens prašymas dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime buvo paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Pažymėtina, kad pareiškėja, 2022 m. sausio 18 d. atidariusi per EGAS siųstą pranešimą ir būdama atidi ir rūpestinga, turėjo galimybę per EGAS paskyrą kreiptis į atsakovę dėl pranešime nurodytos informacijos paaiškinimo ar atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime pateikimo. Tai, kad pareiškėja nuo pranešimo perskaitymo iki 2022 m. liepos 27 d. nesikreipė į atsakovę, įrodo jos pasyvų ir nepakankamai atsakingą elgesį.

Kaip minėta, pareiškėja teigia, kad svarbios priežastys, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą atsisakyti pensijų kaupimo, buvo pablogėjusi psichinė ir fizinė sveikata dėl staigios brolio mirties. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos brolis mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė įrodymus, kad lankėsi pas psichologą, vartojo receptinius vaistus, skirtus psichinei būklei pagerinti. Pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą ji perskaitė praėjus (duomenys neskelbtini) po brolio mirties. Bylos duomenys patvirtina, kad po to pareiškėja prie asmeninės „Sodros“ paskyros buvo prisijungusi 2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. balandžio 30 d. Pati pareiškėja patvirtino, jog 2022 m. kovo 16 d. elektroniniu paštu gavo automatinį „Sodros“ informacijos centro priminimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą.

Nustatyta, kad pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini), tačiau nei atsakovei, nei teismui ji nepateikė rašytinių įrodymų, kad nuo brolio mirties iki 2022 m. birželio 30 d. nevykdė profesinės veiklos, jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tam tikrą laiką gydėsi sveikatos priežiūros įstaigoje arba minėtu laikotarpiu buvo itin sunkios psichinės ar fizinės būklės, kuri objektyviai sutrukdė tinkamai įvertinti 2022 m. sausio 5 d. pranešime ir 2022 m. kovo 16 d. priminime nurodytus būtinus atlikti veiksmus siekiant atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime.

Teismo įsitikinimu, tai, jog pareiškėja po brolio mirties lankėsi pas psichologą ir vartojo receptinius vaistus, kurie (duomenys neskelbtini), byloje nesant įrodymų, kad jos būklė objektyviai sutrukdė suprasti ir pranešime nustatytu terminu atlikti įstatyme įtvirtintus veiksmus, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėja terminą atsisakyti pensijų kaupimo praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.

Pabrėžtina, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su aktyviais veiksmais, tačiau, teismo įsitikinimu, pareiškėjos pasyvumas ir neveikimas šio reikalavimo neatitinka. Jokių kitų objektyvių priežasčių, aplinkybių ar įrodymų, kurie pateisintų delsimą kreiptis į atsakovę, t. y. kad neturėjo galimybių per EGAS paskyrą, kai tik perskaitė pranešimą apie įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupime, atsakovei pateikti prašymo paaiškinti situaciją ir atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pareiškėja nepateikė nei atsakovei, nei teismui.

Pareiškėjos nurodytos priežastys nepagrindžia objektyvių kliūčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įstatymo nustatytu terminu. Taigi, patikslintame skunde nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nepripažintinos svarbiomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis priežastimis Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatų prasme. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos teisė pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos nebuvo paneigta, ji turėjo teisę atsisakyti kaupti pensiją, tačiau šia teise nepasinaudojo ne dėl svarbių priežasčių, bet dėl savo pasyvumo.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Administracinis sprendimas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014).

Teismas pažymi, jog iš skundžiamo sprendimo motyvacijos pareiškėja galėjo suvokti šio sprendimo esmę ir turinį. Sprendime yra nurodyti teisės aktai, kuriais remiasi atsakovė atsisakydama patenkinti pareiškėjos prašymą. Vien tai, kad pareiškėjos netenkina sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame atsakovė netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo panaikinti sprendimo. Nepatenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti sprendimą, nepatenkinamas ir išvestinis patikslinto skundo reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl antrosios pakopos pensijų kaupimo nutraukimo (atsisakymo). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos patikslintas skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos patikslintas skundas atmestas, jai nepriteisiamos ir patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.