Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1375-435/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys” ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kauno butų ūkis” dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Kauno būtų ūkis“ 1 840,42 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė tiekia vandenį namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Šio daugiabučio gyvenamojo namo administratore nuo 2005 m. gruodžio 21 d. paskirta atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“. Planinio patikrinimo metu tikrinant namo, esančio (duomenys neskelbtini), įvadinį vandens skaitiklį buvo užfiksuotas didelis suvartoto vandens kiekis. Ieškovė kreipėsi į atsakovę raštu, prašydama pašalinti vandens nutekėjimą. Vėliau kreipėsi į atsakovę su pretenzija, tačiau atsakovė savo kaltę neigė. Vandens nubėgimas buvo surastas ir sustabdytas tik 2016 m. balandžio 27 d. Dėl vandens nutekėjimo name, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovė patyrė 1 840,42 Eur nuostolį.Atsakovė UAB „Kauno būtų ūkis“ pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė 2016 m. vasario 29 d. raštu informavo atsakovę, kad planinio patikrinimo metu patikrinus įvadinį vandens skaitiklį, užfiksuotas didelis suvartoto vandens kiekis, o patikrinus butus, juose vandens nutekėjimo nebuvo nustatyta. Šiuo raštu ieškovė prašė namo administratorės nustatyti bei likviduoti vandens nutekėjimo vietą. Atsakovė 2016 m. kovo 4 d. pradėjo organizuoti gedimo nustatymo darbus, bendrovės darbuotojai name adresu, (duomenys neskelbtini), iškalė betonines grindis abejuose namo pirmo aukšto koridoriaus galuose, atidengė magistralinį vamzdyną ir atšakas į vandens stovus, tačiau 2016 m. kovo 9 d. dalyvaujant tiek ieškovės, tiek atsakovės specialistams, atlikus apžiūrą, vandens nutekėjimo pėdsakų nerado. 2016 m. kovo 21 d. atsakovės darbuotojai atliko šalto vandens remonto darbus, pakeitė dalį seno vamzdžio nauju, įstatė papildomą ventilį, kuriuo galima būtų uždaryti tą dalį namo, kurioje nėra rūsio, taip siekiant išvengti didesnio vandens nutekėjimo bei tęsti gedimo nustatymo darbus. 2016 m. balandžio 26 d. dalyvaujant tiek ieškovės, tiek atsakovės specialistams buvo papildomai iškaltos angos koridoriaus grindyse. Vadovaujantis elektrinio prietaiso, priklausančio ieškovei, rodmenimis ir padidinus paskutinę angą grindyse 2,5–3 m. atstumu nuo horizontalaus magistralinio vamzdyno, buvo nustatyta vandens pratekėjimo vieta. 2016 m. balandžio 27 d. gedimas lokalizuotas ir 2016 m. balandžio 28 d. atlikti gedimo likvidavimo darbai. 2017 m. lapkričio 9 d. atsakovė pateikė teismui žalos apskaičiavimą, kuriame nurodo, kad atsakovės skaičiavimais, vidutiniškai per du mėnesius nutekėjo 967,82 m³ vandens, tokiu būdu žalos dydis yra 648,44 Eur. Atsakovė nurodė, kad su šiuo žalos dydžiu sutinka.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: ieškovei iš atsakovės priteisė 1 840,42 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 840,42 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 41,00 Eur žyminį mokestį.Teismas nustatė, kad atsakovė šalindama gedimą elgėsi pasyviai – nuo 2016 m. kovo 21 d. neatliko jokių veiksmų, siekdama nustatyti vandens pratekėjimo vietą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ieškojusi ir samdžiusi specialistus, kurie padėtų nustatyti vandens pratekėjimo vietą. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl iš magistralinio vamzdyno išeinančiuose stovuose nėra įrengtos sklendės, kad būtų galima bet kuriuo metu atjungti tik į dalį namo tiekiamą vandenį, taip išvengiant didesnio vandens nutekėjimo. Vandens pratekėjimo vieta nustatyta tik ieškovės iniciatyva, kuri 2016 m. balandžio 20 d. surinkusi komisiją nuvyko į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Šio susirinkimo metu, atsakovės atstovai magistralinio vamzdyno apžiūroje nedalyvavo. Teismas sprendė, kad atsakovė netinkamai atliko jai priskirtas administravimo ir priežiūros funkcijas (neteisėti veiksmai), neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų naudojimo ir nesiėmė avarinio gedimo, t. y. vandens pratekėjimo vietos suradimo, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius. Atsakovei, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorei, kyla atsakomybė už netinkamai atliktas pareigas. Ieškovė įrodė visas būtinas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu atsakovė neįrodė CK 6.270 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo atsakomybės sąlygų (nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Kauno butų ūkis“ prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – sumažinti ieškiniu priteistos žalos dydį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, neteisingai vertino priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (veikimo/neveikimo) ir atsiradusios žalos. Atsakovė, kaip pastato administratorė, buvo aktyvi, reaguodama į ieškovės pranešimą apie pastebėtą didelį suvartoto vandens kiekį, organizavo gedimo nustatymo darbus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad sužinojusi apie atsiradusį gedimą, atsakovė elgėsi pasyviai. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad namo inžinerinės įrangos avarija įvyko vizualiai nematomoje vietoje, t. y. giliai po privataus buto grindimis, o tokio pobūdžio gedimų uždengtoje namo inžinerinėje įrangoje pastato administratorė iš anksto negali numatyti. Nesant konkrečių duomenų apie vizualiai nematoma inžinerinė įranga veikia netinkamai, administratorė neturi pagrindo ardyti pastato ar būtų apdailos. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra aktuali Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-11504-155/2016. Ieškovė UAB „Kauno vandenys“ pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinio skundo reikalavimas yra nekonkretus, kadangi atsakovė prašo sumažinti priteistos sumos dydį, tačiau nenurodo, kokiai sumai. Be to, faktinės bylos aplinkybės paneigia atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ji tinkamai reagavo į pranešimą apie pastebėtą didelė suvartoto vandens kiekį, organizavo gedimo nustatymo darbus. Tuo tarpu skaičiuojant turtinę žalą atkreipia dėmesį, kad per 2016 m. sausio-vasario mėn. namo, esančio (duomenys neskelbtini), nepateiktas apmokėti vandens kiekis yra 5900 m³. Atsakovei nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2016 m. kovo 15 d. buvo suteikta galimybė likviduoti vandens nutekėjimą ir už šį laikotarpį vandens nutekėjimo nuostolis nebuvo pateiktas išieškoti. Tuo tarpu žala buvo skaičiuojama tik už šalto vandens kainą, neskaičiuojant už nuotekas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl namo administratoriaus atsakomybės. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, tuo tarpu deliktinė atsakomybė atsiranda dėl žalos padarymo, kuri nesusijusi su sutartiniais veiksmais, kai nesilaikoma bendro pobūdžio elgesio standarto elgtis atidžiai, rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai (nuostoliams), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) bei privalančio atsakyti subjekto kaltei. Civilinėje teisėje skolininko kaltė preziumuojama. Kalto asmens elgesys suprantamas kaip nemokėjimas užtikrinti reikiamo atidumo, rūpestingumo ir apdairumo, kuris buvo būtinas konkrečiomis sąlygomis. Tuo atveju, kai žala yra sąlygota pastato defekto bendrojoje dalinėje pastato savininkų (valdytojų) nuosavybėje, tai atsiradusią žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246-6.249 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vandenį tiekianti įmonė patyrė žalą, nes dėl vamzdyno gedimo įvyko vandens pratėjimas, todėl nesant galimybės tiekto vandens apskaityti gyventojų butuose įrengtų prietaisų pagalba, už tiektą (suvartotą) vandens kiekį nebuvo apmokėta.Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Šiuos objektus bendraturčiai valdo ir jais naudojasi remdamiesi butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime balsų dauguma priimtais sprendimais (CK 4.85 straipsnio 1, 2 dalys). Priimdami tokius sprendimus bendraturčiai tai turi daryti atsakingai, prisiimti galimų padarinių riziką, be kita ko, atsižvelgti į tai, kad nuosavybė turi būti prižiūrima ir naudojama taip, jog nedarytų žalos ir nekeltų grėsmės kitų asmenų turtiniams ir kitokiems interesams (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį (CK 4.83 straipsnio 3 dalis), šių veiksmų neatlikus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).Apeliantė UAB „Kauno butų ūkis“ administruoja daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagrindinis administratoriaus uždavinys – organizuoti daugiabučio namo techninę priežiūrą, įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Ginčo laikotarpiu privalomieji reikalavimai buvo nustatyti Statybos įstatyme, aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintame ir galiojusiame iki 2017 m. sausio 1 d. (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31d. įsakymo Nr. D1-1067 redakcija) STR 1.12.05:2010. STR 1.12.05:2010 privalomas gyvenamųjų namų savininkams (bendraturčiams), daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms, fiziniams asmenims, įgaliotiems valdyti ir prižiūrėti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektus pagal namo patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartį, ir t. t. Privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas gyvenamojo namo (jo patalpų, konstrukcijų ir inžinerinės įrangos) bei namo aplinkos naudojimu pagal paskirtį, nuolatiniu namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu bei jų nuolatine priežiūra, racionaliu pastato energetinio ūkio valdymu, avarinės būklės likvidavimo darbais, suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas dėl administratoriaus atsakomybės, pirmosios instancijos teismas vertintino, kaip administratorius atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas. Byloje apeliantė neįrodinėjo, jog informavo namo bendraturčius apie vandentiekio būklę, kad kėlė namo vandentiekio remonto bendraturčių lėšomis klausimą. Apeliantė privalėjo savalaikiai nustatyti vamzdyno būklę (susidėvėjimą) bei apie būtinybę jį pakeisti informuoti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, todėl darytina išvada, kad apeliantė netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl yra atsakinga už kilusią žalą.Apeliantės nurodyta aplinkybė, jog gedimas buvo sunkiai aptinkamas ir pastebimas, kad vandentiekio gedimą lėmė natūralus nusidėvėjimas jos atsakomybės nepašalina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktas, kad dėl vandens sistemos nusidėvėjimo (gedimo) ieškovės tiektas vandens kiekis nebuvo apmokėtas, byloje nėra ginčijamas. Apeliantė byloje taip pat neginčijo ir aplinkybės, kad vanduo buvo neapskaitomos dėl šalto vandens sistemų trūkumo. Apeliantė UAB „Kauno butų ūkis“, būdama daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens, bei šalto vandentiekio ir nuotekų sistemos prižiūrėtoju, privalėjo užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, tai yra privalėjo garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek ir korekcinės priežiūros ir avarijų likvidavimo pobūdžio darbus. Apeliantė teikė į bylą įrodymus, kad namo vandentiekio vamzdynai yra patenkinamos būklės, tačiau pats įvykio faktas, kada dėl vandentiekio sistemos gedimo be apskaitos buvo naudojamas vanduo, sudaro pagrindą pripažinti, kad apeliantė netinkamai atliko savo pareigas – neužtikrino namo inžinerinių tinklų techninės būklės, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovė byloje įrodė apeliantės kaltę ir neteisėtą veiką, o apeliantė savo kaltės dėl netinkamos tinklų būklės priežiūros byloje nepaneigė. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo tos pačios instancijos teismų suformuotos praktikos. Pareiga laikytis tos pačios instancijos ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių nustatyta ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 33/03, bet ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje. Skundžiamo teismo sprendimo naikinti nesudaro pagrindo apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė tos pačios pakopos teismų praktikos (Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-11504-155/2016). Skundžiamo sprendimo teisėtumo vertinimas nurodytu aspektu iš esmės reiškia vertinimą, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies reikalavimą teismams laikytis savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių. Nagrinėjamos bylos atveju, skundžiamo sprendimo teisėtumas tikrinamas instancine tvarka skundžiant sprendimą apeliacinei instancijai, kuri patikrina apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir jos nevaržo žemesniųjų pakopų teismų suformuota teisės taikymo praktika. Dėl to apeliantės argumentas dėl tos pačios pakopos teismų praktikos nesilaikymo apeliacinės instancijoje nėra reikšmingas. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išimtis suteikia teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo sumažinti priteistos žalos dydį, savo prašymą argumentuoja bendro pobūdžio teiginiais, kad priteista suma neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė apie pastebėtą ypatingai didelį vandens suvartojimą apeliantei pranešė 2016 m. vasario 29 d. Veiksmų apeliantė ėmėsi 2016 m. kovo 4 d. ir atidengė magistralinį vamzdyną, tačiau 2016 m. kovo 9 d. gedimo nenustatė ir jo nepašalino. 2016 m. kovo 21 d. atlikus šalto vandens remonto darbus bei pakeitus dalį seno vamzdžio nauju, įstačius papildomą ventilį gedimas taip pat nebuvo pašalintas, gedimo vieta buvo nustatyta 2016 m. balandžio 26 d. ir gedimas pašalintas 2016 m. balandžio 28 d. Per laikotarpį nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. balandžio 28 d. namui buvo patiektas 3 404,20 m³ vandens kiekis, iš kurio gyventojai suvartojo 312,4 m³ šalto vandens, o šalto vandens pašildymui suvartota 268,9 m³. Tokiu būdu vandens nuostoliai sudarė 3 404,20 m³ – 312,4 m³ –m³ = 2 823,10 m³. 2823,10 m³ x 0,67 Eur = 1 891,77 Eur. Byloje nėra jokių duomenų, kad žalos atsiradimą sąlygotų ieškovės veiksmai. Nors neapskaitomas vandens vartojimas buvo konstatuojamas nuo 2016 m. vasario 29 d., tačiau ieškovė suteikė apeliantei galimybę nustatyti pratekėjimo priežastį ir pašalinti gedimą, žalą apeliantei skaičiuojant tik už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 15 d. iki gedimo pašalinimo. Žala priteista iš juridinio asmens, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytą pagrindą sumažinti iš reikalaujamos priteisti žalos dydį.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apeliantės UAB „Kauno būtų ūkis“ atsakomybės ir žalos atlyginimo klausimus, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, motyvuodamas sprendimą vadovaudamasis CPK 270 straipsnio 4 dalimi, įvertino įrodymų pakankamumą, jų visumą, dėl ko priėmė teisingą sprendimą (CPK 185 straipsnis, CPK 330 straipsnis). Atsižvelgus į išdėstytą, apeliantės (atsakovės) apeliacinis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus apeliantės UAB „Kauno butų ūkis“ apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovės UAB „Kauno vandenys“ priteisti jos apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnis). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.