Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, D. J., jo gynėjai advokatei I. B.,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo pareiškėjo VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2024 m. balandžio 30 d. teikimą dėl D. J. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pakeitimo į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį priverstinį gydymą, bei

Aprašomoji dalis

nustatė

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. kovo 18 d. nutartimi D. J., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, ir pripažinus jį nepakaltinamu, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gydymosi vietą – VŠĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centre, adresas (duomenys neskelbtini).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024 m. gegužės 3 d. gautas VšĮ Šiaulių centro poliklinikos teikimas, kuriame siūloma pakeisti D. J. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį priverstinį gydymą.

Teismo posėdyje VšĮ Šiaulių centro poliklinikos įgaliota atstovė palaikė teikimą

Prokuroras pritarė tam, kad priverčiamoji medicinos priemonė D. J. būtų pakeista į griežtesnę.

D. J. prašė priverčiamosios medicinos priemonės nekeisti į griežtesnę.

D. J. gynėja advokatė I. B. prašė netenkinti teikimo.

Teikimas tenkintinas.

Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį, priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo, jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis). Teismas sprendimą dėl taikomų priemonių rūšies pakeitimo ar panaikinimo priima atsižvelgęs į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, išklausęs sveikatos priežiūros įstaigos atstovą dėl asmens esamos sveikatos būklės, jam taikyto gydymo ir rezultatų, siekiant nustatyti, ar asmens sveikatos būklė pagerėjo, dėl ko jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė turėtų būti pakeista į švelnesnę ar griežtesnę, ar panaikinta. Teismas pratęsdamas, pakeisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą turi įvertinti du kriterijus – asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

VšĮ Šiaulių centro poliklinikos gydytojų konsultacinė komisijos 2024 m. balandžio 30 d. D. J. psichikos būsenos įvertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad šiuo metu paciento būsena yra pablogėjusi: lankosi ir skambina telefonu kada panorėjęs, skundžiasi nerimu, dirglumu, pykčio protrūkiais, grasina skundais ir juos rašo, reikšdamas nepagrįstus reikalavimus, pretenzijas. Pakoregavus gydymą, būsena iš esmės nepasikeitė, teigia, kad jaučia šalutinius vaisto reiškinius, reikalauja skirti jam raminančius, pripratimą sukeliančius vaistus, reikalauja to ir iš šeimos gydytojos, dėl to šių vaistų skyrimas tampa nebekontroliuojamas. Apsilankymų metu nuotaika disforiška, egocentriškas, nenuoseklaus, rigidiško mąstymo, išreikštos savęs pervertinimo idėjos, nekritiškas, o paskutiniu metu išryškėjo ir neadekvatus bei pavojingas elgesys: pats pacientas papasakojo, kad kaimynai jam iškvietė policiją už keliamą triukšmą, o jis policininkus pasitiko su kirviu ir grasinimais. Esant tokiai situacijai, D. J. sutiko atsigulti į stacionarą, tačiau po kelių dienų parašė prašymą, kad atsisako gydymo ir buvo išrašytas. Susisiekus su stacionaro gydytoja, paaiškėjo, kad kėlė eilę nepagrįstų reikalavimų, dėl to išrašytas nepagerėjusioje būsenoje, pačiam reikalaujant. Išrašant iš stacionaro, rekomenduota keisti priverstinį ambulatorinį gydymą į stacionarinį. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus komisija padarė išvadą, kad šiuo metu paciento būsena yra pablogėjusi, padidėjęs socialinis pavojingumas, ambulatorinis gydymas efekto neduoda, dėl to rekomenduojama pakeisti priverčiamąją medicinos priemonę ir skirti D. J. priverstinį stacionarinį gydymą. Teismas pažymi ir tai, kad teismo posėdžio metu VšĮ Šiaulių centro poliklinikos įgaliota atstovė L. Š. papildomai nurodė, kad D. J. socialinis pavojingumas šiai dienai yra padidėjęs, jo būklė yra pablogėjusi, ambulatorinio gydymo nebepakanka, todėl siekiant D. J. padėti, užtikrinti tinkamą jo gydymą, tikslinga jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę pakeisti į stacionarinį priverstinį gydymą.

Įvertinus teikime pateiktus duomenimis, bylos rašytinę medžiagą, teisme duotus dalyvių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad šiuo metu stebimas D. J. būklės pablogėjimas, padidėjęs pastarojo socialinis pavojingumas, o ambulatorinis gydymas efekto neduoda, todėl VšĮ Šiaulių centro poliklinikos teikimas tenkintinas ir D. J. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – keičiamas į kitą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Kartu teismas pažymi, kad priverčiamoji medicinos priemonė nėra bausmė asmeniui, ji yra parenkama ir taikoma tokia, kokia yra būtina pagal esamą dabartinę asmens sveikatos būklę, o ne buvusią vykusio teisminio proceso metu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo asmeniui, ir kuri gali sudaryti tinkamas sąlygas asmenį gydyti, mažinti jo socialinį pavojingumą. Teismo įsitikinimu šiuo metu esanti D. J. sveikatos būklė rodo, kad pastarajam būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi šiuo metu tik ši priemonė gali užtikrinti efektyvų D. J. gydymą.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 405 ir 439-440 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria

VšĮ Šiaulių centro poliklinikos 2024 m. balandžio 30 d. teikimą tenkinti.

D. J. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pakeisti į kitą priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutarties nuorašus nedelsiant išsiųsti D. J., jo gynėjai, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūrai, VšĮ Šiaulių centro poliklinikos Psichikos sveikatos centrui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.