- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-08
- Bylos Nr.
- 1A-357-530/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00455-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- P. T.
- Advokatai
- Diana Ingrida Vinklerytė, Diana Ingrida Vinkl
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. T. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžio, kuriuo P. T. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 309 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 200 (dviejų šimtų) BBND, t. y. 10 000 eurų (dešimties tūkstančių eurų) bauda, ją sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. P. T. pasinaudodamas informacinėmis ir ryšių technologijomis įgijo ir laikė pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojami vaikai, o būtent: 2020 m. sausio 4 d. 16.17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas stacionariu kompiuteriu „Nexus“ ir interneto ryšio paslaugos teikėjo akcinės bendrovės „Telia Lietuva“ jam suteiktu internetinės prieigos adresu (IP) (duomenys neskelbtini), iš internetinio tinklalapio „(duomenys neskelbtini)“ parsisiuntė ir tokiu būdu įgijo pornografinio turinio audiovizualinę elektroninę bylą (animacinį filmą), pavadinimu „026.wmv“, 00 min. 20 sek. trukmės, kuriame vaizduojami du apytiksliai 8-10 metų berniukai, demonstruojantys savo lytinius organus ir šią elektroninę bylą laikė savo kompiuterio duomenų laikmenoje „Adata SSD Ultimate SU650“, identifikacinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, kol 2020 m. rugsėjo 3 d. 08.10 val. kratos metu pareigūnai ją paėmė.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. T. gynėja advokatė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendį ir P. T. išteisinti.
2.1. Skunde nuteistojo gynėja advokatė teigia, kad bylos nagrinėjimo metu P. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad yra lankęsis suaugusių žmonių pornografijos (bet ne vaikų pornografijos) puslapiuose, iš kurių galimai galėjo būti nukreiptas į vaikų pornografijos puslapį, nes ten yra visokių nuorodų, nors tiksliai to nepamena. Jokios medžiagos nei iš suaugusiųjų, nei iš vaikų pornografijos puslapių jis nesisiuntė, jei kažkoks filmukas buvo rastas jo kompiuteryje, gal jis be nuteistojo valios kažkaip atsisiuntė, jam naršant po internetą. Nuteistasis tvirtina taip kalbėjęs ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau tokia jo pozicija kažkodėl buvo įvardinta jo prisipažinimu dėl inkriminuoto nusikaltimo. Tuo tarpu P. T. pabuvojo tik viešai prieinamuose puslapiuose, kuriuose nebuvo jokio informacijos ribojimo. Jokių prisijungimo kodų prie kokių nors specializuotų puslapių jis neturėjo, todėl akivaizdu, kad į vaikų pornografijos puslapį jis galėjo patekti ne tiesiogiai, bet buvo nukreiptas iš kito, visiškai legalaus puslapio. Kompiuterinio raštingumo jis taip pat neturi, nemoka nei atsisiųsti, nei išsiųsti jokios informacijos, kompiuteriu naudojasi tik pažintiniais tikslais - skaitydavo žinias. Jei nuteistasis domėtųsi vaikų pornografija, jo kompiuteryje būtų rastas ne tik vienas 20 sekundžių reklaminis filmukas. Tuo tarpu jei P. T. būtų supratęs, kad tas filmukas į jo kompiuterį nors ir atsitiktinai atsisiuntė, jis būtų jį ištrynęs. Todėl visiškai akivaizdu, kad P. T. nei žinojo, kad kažkoks filmukas atsisiuntė į jo kompiuterį, nei, juo labiau, tą filmuką sąmoningai atsisiuntė.
2.2. Skunde nurodoma, kad byloje apklaustas liudytojas S. G. parodė, kad P. T. darbe nereikia mokėti naudotis kompiuteriu, jokių darbų kompiuteriu neatliekama. Tai papildomai įrodo, kad P. T. kompiuteriu naudotis iš esmės nemoka.
2.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teisme apklausta liudytoja tyrėja R. A., atlikusi kaltinamojo apklausą ikiteisminiame tyrime, parodė, kad P. T. dėl jam pareikštų įtarimų kaltu prisipažino, nors teigė, kad atsisiuntimo nepamena, daiktinių įrodymų (20 sekundžių filmuko) kaltinamasis neprašė parodyti, todėl šis filmukas jam ir nebuvo parodytas. Šie liudytojos parodymai nelogiški (kaltinamasis nepamena ką atsiuntė ir ar atsisiuntę, bet neprašo parodyti, prisipažįsta kaltu ir netgi gailisi), parodymai prieštarauja kaltinamojo parodymams, kad filmuką jam buvo atsisakyta parodyti, ir tyrėja pati surašė jo apklausos protokolą, nors jis norėjo duoti kitokius parodymus. Skunde teigiama, kad nereikia tikėtis, jog tyrėja pripažins tokius savo neteisėtus veiksmus, tačiau, esant liudytojos ir kaltinamojo versijų priešpriešai, taikant nekaltumo prezumpcijos principą, laikytina, kad P. T. versija nepaneigta.
2.4. Skunde pažymima, jog specialistas D. T. paaiškino, kad tokio pobūdžio programos sukurtos taip, kad nepriklausomai nuo mygtuko paspaudimo „pažiūrėti“ ar „atsisiųsti“, vis tiek medžiagą į kompiuterį atsiunčia. Todėl specialistas negali pasakyti, ar kaltinamasis norėjo medžiagą pažiūrėti, ar atsisiųsti. Kaltinime nurodytas interneto puslapis nebuvo įtrauktas į STOP POLICIJA puslapių sąrašą, todėl vartotojas galėjo jį laisvai pasiekti. Todėl taikant nekaltumo prezumpcijos principą, šie specialisto paaiškinimai patvirtina P. T. versiją, kad, naršydamas po interneto puslapius, jis siekė tik peržiūrėti informaciją, bet ne ją atsiųsti.
2.5. Skunde nurodoma, kad ekspertas L. M. paaiškino, jog vartotojas paprastai mato, kad dokumentas jam siunčiamas. Jei kompiuteris įsigyjamas ne naujas, jame gali būti išlikę kenkėjiškų reklaminių puslapių, programų, kurios pačios prisiinstaliuoja į kompiuterį. Kaip veikė kaltinime nurodyta svetainė, atsakyti negali. Anot gynėjos advokatės, būtent šie paaiškinimai, įvertinus aplinkybę, kad kaltinamasis buvo įgijęs ne naują kompiuterį ir kompiuteriu naudotis moka silpnai, patvirtina P. T. versiją, kad eilė medžiagos jo kompiuteryje galėjo atsirasti be jo valios ir netgi žinios, ir kad jis netgi nesuprato, kad paspaudęs mygtuką „peržiūrėti“, jis galimai kažkokią medžiagą į savo kompiuterį atsisiuntė.
2.6. Nors skundžiamajame nuosprendyje pasisakoma apie nustatytą P. T. lankymąsi pornografinio turinio puslapiuose, tačiau apeliaciniame skunde nurodoma, jog pornografinio turinio medžiagos žiūrėjimas nėra nusikalstama veika. Tuo tarpu apie 57 fotonuotraukų galimą atsiuntimą ir vėlesnį jų ištrynimą P. T. nieko nežino, jis jokių fotonuotraukų nesisiuntė, beje, dėl to ir nekaltinamas. Medžiagos apie kažkokių papildomų fotonuotraukų siuntimą byloje nėra. Kaip ir 45 pieštų elektroninių vaizdų P. T. nėra netgi žiūrėjęs, ką, beje, patvirtina ir 2021 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas. Todėl skunde teigiama, jog prokuroras į bylą pateikė medžiagą, kurios nuteistasis nėra nei siuntęsis, nei žiūrėjęs.
2.7. Skunde taip pat teigiama, kad kompiuteriai gali apsikrėsti virusais (kenkėjiška programine įranga) vien tik naršant interneto svetainėse. Asmuo gali net nepastebėti, kad jo naudojamas kompiuteris yra apkrėstas kenkėjiška programine įranga. Kenkėjiška programine įranga apkrėstas kompiuteris gali pats parsisiųsti tam tikrus failus, o vėliau netgi dalyvauti šių failų sklaidos procese. Daugiau kaip 5 tūkstančių prisijungimų per mažiau nei vienerių metų laikotarpį gali byloti ne apie paprastą vieno asmens svetainių naršymą, bet apie apkrėsto kompiuterio slaptą resursų naudojimą nelegalios informacijos sklaidoje. Nuteistasis galimai net nesuprato, kokio masto operacijoje jo asmeninis kompiuteris galimai dalyvavo jam nežinant. Tokiu būdu byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kad P. T. būtų siekęs atsisiūti į savo kompiuterį ir jame laikyti 20 sekundžių filmuką, dėl kurio atsisiuntimo ir laikymo jam pareikšti įtarimai.
2.8. Skunde pažymima, kad nuteistasis P. T. parodė, jog kompiuteriu naudotis iš esmės nemoka, į kompiuterį jokios vaikų pornografijos sąmoningai nesisiuntė ir tokio tikslo neturėjo, ir byloje nesurinkta jokių nuteistojo poziciją paneigiančių įrodymų. Nuosprendyje vardijami įrodymai - objektų apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, liudytojų parodymai ir „kita bylos medžiaga“ kaip tik neįrodo aplinkybės, kad P. T. sąmoningai siekė į savo kompiuterį atsisiųsti 20 sekundžių filmuką, kuriame neva yra vaikų pornografijos elementų. Visiškai akivaizdu, kad jei nuteistasis būtų užsiiminėjęs BK 309 straipsnio 2 dalyje išvardinta veikla, jo kompiuteryje būtų ne tik vienas 20 sekundžių filmukas (treileris). Todėl akivaizdu, kad šis filmukas kaltinamojo buvo atsisiųstas netyčia, iš nežinojimo ir galimai žingeidumo ketinant peržiūrėti, kokį failą jis čia rado. Peržiūrėjęs atsisiųstą filmuką, net nesuprasdamas, kad šį filmuką jis ne tik peržiūrėjo, bet ir atsisiuntė, P. T. apie jį užmiršo, daugiau iš tos svetinės 45 filmukų jokio filmuko neatsidarinėjo, nes jie taip pat būtų jam į kompiuterį atsiųsti, kas neįvyko. Todėl jokios tiesioginės, ar net netiesioginės tyčios P. T. veiksmuose, jam pačiam nežinant atsisiuntus minėtą filmuką, nėra. Beje, apie kažkokias kitas galimai ištrintas fotonuotraukas, kurios galėjo būti jo kompiuteryje, P. T. nieko nežino, įtarimai dėl šių fotonuotraukų jam nepareikšti, nei ikiteisminiame tyrime, nei bylos nagrinėjimo teisme metu apie tai nebuvo jokios kalbos. Todėl teismo nuosprendžio motyvas, kad nuteistojo kaltę dėl 20 sekundžių filmuko atsisiuntimo įrodo ir kažkokios kitos ištrintos fotonuotraukos, netgi neteisėtas, nes negalima paremti nuosprendžio byloje netirtomis aplinkybėmis.
2.9. Skunde nurodoma, kad teismo nuosprendžio motyvas, jog ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis pripažino savo kaltę, ir tai laikytina jo kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo įrodymu, nepagrįstas. P. T. ikiteisminio tyrimo metu visų pirma iš viso nežinojo baudžiamojo įstatymo redakcijos, pripažino, kad jis buvo atsidaręs pornografijos puslapius, ir skaitė, kad tai galimai jau jo kaltė. Tačiau aplinkybės, kad jis tyčia atsisiuntė į savo kompiuterį ir jame laikė 20 sekundžių filmuką, jis niekada nepripažino. Nuteistasis kaip tik nuo pirmos apklausos teigė, kad kompiuterį valdo blogai, nieko niekada į jį nesisiuntė, nes to daryti ir nemoka. Todėl ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo parodymus teismas be jokio pagrindo pripažino jo prisipažinimu.
2.10. Be to skunde pažymia, jog peržiūrėjus 20 sekundžių filmuką, dėl kurio atsiuntimo ir laikymo kompiuteryje nuteistajam buvo pareikšti įtarimai, P. T. yra tos nuomonės, kad šis filmukas, be kita ko, netgi nėra pornografinio pobūdžio. Netgi ir erotika pavadinti šį filmuką sunku. Filmuko turinys tikrai nėra pornografinis, jame nevaizduojamas lytinis aktas, o vaizdo įraše vaizduojami du berniukai niekaip negalėtų atlikti jokių seksualinių veiksmų. Teismas nuosprendyje vardija normatyvinę medžiagą, ir nurodo, kad vaikų pornografinio pobūdžio informacija - tai informacija, kurioje vaikas vaizduojamas atliekantis realius ar imituojamus atvirus seksualinius veiksmus, arba bet koks vaiko lytinių organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais. Todėl kaip teisingai paminėjo teismo posėdyje nuteistasis P. T., tuomet bet koks Renesanso paveikslas, kur vaizduojamas nuogas Amūras, turėtų būti laikomas pornografija. Tokiu būdu vaikų pornografijos nuteistojo per klaidą ir nežinojimą atsisiųstame 20 sekundžių filmuke nėra, jis per trumpas, kad apskritai būtų aišku, koks filmas jame reklamuojamas.
2.11. Skunde teigiama, kad kiti nuosprendžio motyvai, jog nuteistasis turi aukštąjį išsilavinimą, kompiuteriu naudojasi nuo 2011 metų, internete skaito naujienas, kas neva įrodo nuteistojo tiesioginę tyčią įgyti minėtą 20 sekundžių filmuką, iš tiesų niekaip jo valios siekti parsisiųsti šį filmuką į savo kompiuterį neįrodo ir, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, šios neįrodytos aplinkybės vertintinos P. T. naudai. Todėl visiškai nepagrįsta teismo pozicija vertinti aukščiau išdėstytas aplinkybes kaip nuteistojo „pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės“. Akivaizdu, kad nekaltumo prezumpcijos principu nuosprendyje teismas visiškai nesivadovavo. Ne nuteistasis turėjo įrodyti, kad jis nesiekė minėtą filmuko atsisiųsti, neturėjo įrodinėti savo kompiuterinio neraštingumo, bet bylos medžiagoje turėjo būti surinkti neginčytini įrodymai, kad nuteistasis siekė tyčia atsisiųsti filmuką į kompiuterį ir kad nuteistasis puikiai valdo kompiuterio programas. Kaip minėta, tokių įrodymų byloje nėra. Tas pats pasakytina ir apie skundžiamajame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, kurios nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme net nebuvo nagrinėtos, tai, kad nuteistasis yra mokytojas metodininkas, todėl turi suvesti vaikams pažymius į elektroninį dienyną, taip pat, kad mokytojai, tame tarpe ir nuteistasis, periodiškai atestuojami, todėl nuteistasis privalėjo išklausyti kompiuterinio raštingumo kursus (iš tiesų, tai nuteistasis nei karto nebuvo kažkieno atestuojamas ir nėra išklausęs jokių kompiuterinių kursų bei nesuvedinėja duomenų į elektroninį dienyną). Todėl teismas vėlgi nuosprendį parėmė byloje netirtomis aplinkybėmis.
2.12. Skunde taip pat pažymima, jog teismo nuosprendyje paminėti nuteistojo kiti pabuvojimo pornografiniuose puslapiuose atvejai bylai neturi jokios reikšmės, nes tais kitais atvejais jokia medžiaga nebuvo parsisiųsta, ir dėl jų jokie įtarimai P. T. nėra pareikšti, tuo tarpu, pornografijos žiūrėjimas nėra baudžiamas.
2.13. Skunde P. T. gynėja advokatė teigia, kad nuteistajam paskirtosios bausmės dydis visiškai neproporcingas inkriminuotai veikai. Kadangi už vienkartinį 20 sekundžių abejotino turinio filmuko siuntimą (nors jokia logika šio filmuko siuntimas nepaaiškinamas) nuteistasis nubaustas 10 000 Eur bauda.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis P. T. ir jo gynėjos advokatės prašė apeliacinį skundą tenkinti ir pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, P. T. išteisinant. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, nes jis yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
4. Nuteistojo P. T. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su P. T. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, teigiant, kad nuteistasis sąmoningai jokio filmuko nesisiuntė ir savo kompiuteryje jo nesaugojo, kadangi jis to daryti net nemoka, kartu abejojant ar tas filmukas išviso yra pornografinio pobūdžio bei nesutinkant su nuteistajam paskirtos bausmės dydžiu.
6. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikęs dalinį įrodymų tyrimą ir skyręs ekspertizę bei apklausęs teismo posėdžio metu ekspertą, mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl P. T. kaltės bei parinko tinkamą bausmės rūšį, tačiau nustatydamas jos dydį nepakankamai įvertino P. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo kaltės, kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus, savaip juos vertinant, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, nuosprendyje padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o P. T. kaltę dėl BK 309 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo visiškai patvirtina bylos įrodymų visuma.
7. Pagal BK 309 straipsnio 2 dalį kyla atsakomybė tam, kas pagamino, įsigijo, laikė, demonstravo, reklamavo arba platino pornografinio turinio dalykus, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Ši nusikalstama veika objektyviai pasireiškia alternatyviomis veikomis. Baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš paminėtų alternatyvių veikų. Nagrinėjamu atveju P. T. yra inkriminuojamas - pornografinio turinio dalyko įgijimas ir laikymas, t. y. pornografinio turinio audiovizualinės elektroninės bylos (animacinio filmo), kuriame vaizduojami du apytiksliai 8-10 metų berniukai, demonstruojantys savo lytinius organus, parsisiuntimas iš internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) ir laikymas jam priklausančio kompiuterio laikmenoje „Adata SSD Ultimate SU650“.
8. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja advokatė kelia abejones, kad P. T. kompiuteryje rasta audiovizualinė elektroninė byla (animacinis filmas) yra pornografinio pobūdžio.
9. Apygardos teismas siekdamas pašalinti šias abejones, 2021 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę, kurią pavedė atlikti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertui bei paprašė atsakyti į šiuos klausimus: ar pateikta audiovizualinė elektroninė byla (animacinis filmas) yra pornografinio turinio (pobūdžio)? Ir kokių tikslų siekiama šiuo animaciniu filmu (2 t., b. l. 150-151). 2021 m. rugsėjo 13 d. apygardos teisme buvo gauta Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio kategorijoms, išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje ekspertas (specialistas) T. L. atlikęs tyrimui pateiktos audiovizualinės (garso ir vaizdo) medžiagos 1 (vieno) kompaktinio disko turinio analizę, nustatė, kad: vaizdo dokumente „026.wmv“ esanti vaizdinė medžiaga laikytina informacija, kurioje atvirai ir detaliai rodomi lytiniai organai ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas. Šiame vaizdo dokumente esanti medžiaga atitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalyje pateiktą pornografinio turinio informacijos apibrėžimą ir šiai informacijos kategorijai priskirtus požymius, todėl yra pornografinio pobūdžio (2 t., b. l. 156).
Žemesnės instancijos teismas
10. Apklausiamas apygardos teisme nuotolinio vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis ekspertas T. L. parodė, kad tvirtina savo pateiktą išvadą. Paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta 2020 m. sausio 4 d., o išvada buvo pateikta 2021 m. rugsėjo 13 d., jo pateiktoje išvadoje nurodyta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 36 dalis galėjo būti ir ne ta, dėl įstatymo pasikeitimo pereinamojo laikotarpio, tačiau patvirtino, jog yra pasikeitusi tik numeracija, bet apibrėžimo turinys įstatyme nėra pasikeitęs, todėl išvadoje patikslinus dalį, jo išvada nesikeistų, kadangi apibrėžimo turinys nesikeitė. Į klausimą ar pornografinio turinio dalykas ir pornografinio pobūdžio informacija yra vienas ir tas pats? Ekspertas atsakė, kad taip ir vėliau nurodė, kad jis savo išvadoje kalba tik apie pornografinio pobūdžio informaciją, nes turinio (pobūdžio) užduotyje suformuluoja nebuvo bei paaiškino, kad jis kitokios išvados pateikti negali, nes vertina pagal Visuomenės informavimo įstatyme apibrėžtą sąvokos apibrėžimą (2 t., b. l. 169-170).
11. Visuomenės informavimo įstatymo 2 dalies 43 punkte (redakcija galiojusi veikos padarymo metu, TAR, 2017, Nr. 2017-09777) nurodoma, kad pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas.
12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad norint asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 309 straipsnį, pornografinio turinio dalykai (nuotraukos, kino ar vaizdo įrašai, garso įrašai ir pan.), kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, turi būti pripažinti ir turintys pornografinį turinį (Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-432-478/2018).
13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas tiek Europos Tarybos 2007 m. spalio 25 d. konvencijoje Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos, tiek Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvoje 2011/92/ES Dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeistas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, vaikų pornografija įvardijama, bet kokia medžiaga, kurioje vaikas vaizduojamas atliekantis realius ar imituojamus atvirus seksualinius veiksmus, arba bet koks vaiko lytinių organų vaizdavimas pirmiausia seksualiniais tikslais. Be to, pornografine medžiaga laikoma ir tokia medžiaga, kai išimtinai vaizduojamas imituojamas vaizdas arba tikroviškas nesančio vaiko vaizdas.
14. Teisėjų kolegija įvertinusi 2021 m. rugsėjo 13 d. eksperto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad ekspertizei pateiktame vaizdo dokumente esanti medžiaga yra pornografinio pobūdžio, jo duotus parodymus teisme, kuriose ekspertas nurodė, jog jam pateikta medžiaga atitinka pornografinio turinio informaciją, susipažinę su audiovizualinę (garso ir vaizdo) medžiagą bei atsižvelgdama į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu daro išvadą, kad P. T. kompiuterio laikmenoje rasta audiovizualinė elektroninė byla (animacinis filmas) yra pornografinio pobūdžio (turinio), kadangi jame atvirai ir detaliai rodomi dviejų apytiksliai 8-10 metų berniukų lytiniai organai.
15. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, kad P. T. būtų supratęs ir siekęs atsisiųsti į savo kompiuterį ir jame laikyti 20 sekundžių filmuką, dėl kurio atsisiuntimo ir laikymo jam buvo pareikšti įtarimai.
16. Inkriminuojant asmeniui BK 309 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti tiesioginę tyčią daryti šią nusikalstamą veiką, t. y. kad asmuo suprato, jog seksualiniais tikslais gamina, įsigyja, laiko, demonstruoja, reklamuoja, siūlo, platina pornografiją, kurioje iš tikrųjų arba apsimestinai vaizduojamas vaikas, įgyja ar suteikia prieigą prie tokio pobūdžio pornografinio turinio dalykų ir nori taip veikti.
17. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad P. T. 2020 m. rugsėjo 20 d. apklausiamas įtariamuoju kaltu prisipažino ir parodė, kad prieš šešis metus pradėjo domėtis pornografija, tame tarpe ir pornografija, kurioje vaizduojami vaikai. Tokią informaciją rasdavo internete vaikščiodamas po įvairius pornografinius tinklalapius ir tiesiog užėjęs į vieną tinklalapį, spausdamas su pelyte „Next“ būdavo nukreipiamas į kitą ir taip atsidurdavo tinklalapiuose, kuriuose vaizduojami nuogi vaikai. Kodėl pradėjo domėtis tokiomis pornografinio turinio nuotraukomis negalėjo pasakyti, gal dėl žingeidumo. Pilnai suvokė, kad tokia informacija disponuoti negalima, nes naršant ir stebint pornografiją su vaikais ne kartą yra iššokę pranešimai „STOP POLICIJA“, kurie perspėja apie tokios informacijos neskelbtinumą ir draudžiamumą. Tačiau nuotraukų, vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai nesisiuntė, nesaugojo ir nekaupė. Daugiau jis tokias nuotraukas tik žiūrėjo ir stebėjo. Įtarime minimo pornografinio turinio filmo 20 sekundės trukmės, kuriame vaizduojami 8-10 metų berniukai demonstruojantys savo lytinius organus parsisiuntimo į savo kompiuterį fakto, aplinkybių ir laiko jis neatsimena, bet jei toks vaizdas buvo rastas jo kompiuteryje „Nexus“, vadinasi taip galėjo būti. Iš kokio tinklalapio buvo parsisiųstas toks vaizdo įrašas, kur galėjo jis jį išsaugoti ir laikyti – nepasakys, neatsimena. Dėl to ką padarė pilnai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau tokio turinio tinklalapiuose nesilankyti (1 t., b. l. 132–133). 2020 m. spalio 20 d. apklausiamas įtariamasis savo anksčiau duotus parodymus patvirtino, įtarimą suprato, kaltu prisipažino (1 t., b. l. 138–139). Taip pat sutiko, kad procesas būtų užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 143-145).
18. 2020 m. spalio 28 d. prokuroras su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą (1 t., b. l. 149-150), kuris 2020 lapkričio 3 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą ir P. T. pripažino kaltu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį bei skyrė jam 150 MGL, t. y. 7500 Eur baudą, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažino iki 100 MGL, t. y. 5000 Eur ir įpareigojo P. T. šią suma sumokėtu per 12 mėnesių (1 t. b. l. 157-161).
19. 2020 m. lapkričio 17 d. P. T. nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu teismo baudžiamuoju įsakymu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą prašymu surengti bylos nagrinėjimą teisme (1 t., b. l. 165).
20. 2020 m. gruodžio 15 d. apylinkės teismo surengtame teismo posėdyje peržiūrėjus vaizdo įrašą, kurio įgijimu ir laikymu buvo kaltinamas P. T., jis kaltu neprisipažino ir parodė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas psichologinis spaudimas, įtikinėjamas, kad prisipažintų, kadangi jo kompiuteryje buvo rastas 20 sekundžių pornografinis filmukas, kurį pasak P. T. tyrėja jam atsisakė parodyti. Nenorėdamas viešumo ir nemalonumų pagalvojo, kad pasirašys protokolus ir greičiau viskas pasibaigs, todėl taip ir padarė, tačiau dabar viešumo nebijo, kadangi nepadarė jokių draudžiamų veiksmų. Jis tikrai nežino iš kur tas filmukas jo kompiuteryje atsirado, nėra jokios informacijos, kad jis ką nors atsisiuntė ar, kad jam kas nors ką nors atsiuntė, galima atlikti pilną ekspertizę jo kompiuterio. Jis negali paaiškinti, kaip tai įvyko, sąmoningai nieko nesisiuntė, jis neturi kompiuterinio išprusimo ir nežino veiksmų sekos, jokių mygtukų specialiai tam nespaudžia ir nemoka nieko atsisiųsti, jis tuo neužsiima, nes priešingu atveju jo kompiuteryje būtų pilna tokios informacijos. Jis nežinojo, kad jo kompiuteryje yra ta informacija, tikrai būtų viską ištrynęs, jis net nemoka ištrinti. Jis naršė pornografinio turinio puslapiuose, bet naudojosi tik viešai prieinama informacija. Jis matė tik tokius vaizdus su vaikais, kurie matydavosi viešai, kai būdavo užrašai „STOP POLICIJA“, tai ten nieko ir nežiūrėdavo. Paaiškino, kad jam kompiuteris darbui nereikalingas, jis jokių mokslinių straipsnių nerašo, jokių (duomenys neskelbtini) knygučių nepildo, tą daro (duomenys neskelbtini) vedėjas, o jo (duomenys neskelbtini) tik (duomenys neskelbtini). Kompiuterį pirko naudotą pagal skelbimą, juo naudojosi tik jis vienas, apie ištrintas nuotraukas nieko nežino (2 t., b. l. 3-6).
21. Apylinkės teisme apklausta liudytoja Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja R. A. parodė, kad kaltinamojo apklausa vyko įprastai pagal BPK 188 straipsnio nustatytas normas, P. T. buvo išaiškintos įtariamojo teisės, išaiškinta teisė turėti gynėją, tačiau jis gynėjo atsisakė. Tuo tarpu tyrėja viską rašė iš paties kaltinamojo žodžių. Nebuvo taip, kad ji rašytų pati, ką nori, rašė, ką sakė kaltinamasis. Po apklausos kaltinamasis viską perskaitė, pasirašė, kad iš jo žodžių viskas surašyta teisingai. P. T. neprašė parodyti jam, kas buvo rasta, todėl nebuvo pagrindo jam to rodyti, tačiau kaltinamasis suprato, kuo yra kaltinamas, viską savanoriškai prisipažino, paaiškino. Sakė, jog jei jo kompiuteryje rastas minėtas filmukas, vadinasi šitaip galėjo būti. P. T. buvo išaiškintos ikiteisminio tyrimo baigimo stadijos, nebuvo jokios kalbos apie tai, kad greičiau viskas pasibaigtų. Kalba buvo tik apie tai, kad gali būti priimamas teismo baudžiamasis įsakymas, ar laidavimas, ar teisminis nagrinėjimas (2 t., b. l. 21–22).
22. Teisėjų kolegija įvertinusi P. T. viso proceso metu duotus parodymus bei tyrėjos atlikusios jo apklausas ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimus neturi pagrindo išvadai, kad P. T. apklausų metu buvo naudojamas psichologinis spaudimas ar apklausos buvo atliktos pažeidžiant BPK reikalavimus. Nors gynėjas advokatas apklausose ir nedalyvavo, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad tarp apklausų vykusių 2020 m. rugsėjo 20 d. ir 2020 m. spalio 20 d. buvo vieno mėnesio laiko tarpas, todėl jei įtariamasis iš tikrųjų būtų jautęs spaudimą ar jo parodymai būtų iškraipomi, jis neabejotinai būtų pasinaudojąs teise turėti gynėją, tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad įtariamasis abiejų apklausų metu gynėjo atsisakė ir davė analogiškus paaiškinimus (1 t., b. l. 130, 136). Tuo tarpu apklausiamas pirmosios instancijos teisme pats nuteistasis nurodė, kad jam kompiuterių specialistas paaiškino, jog jis buvo kvailas, kad prisipažino, tada jis kreipėsi į advokatą, nes nepadarė jokių draudžiamų veikų, jis nieko nesisiuntė, nežino, kaip tai galėjo įvykti, nes nemoka to daryti (2 t., b. l. 3-5). Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad įtariamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad nemoka parsisiųsti ir išsaugoti duomenų užsiminęs nebuvo. Priešingai, įtariamasis apklausos metu negalėjo pasakyti kur vaizdo įrašą galėjo išsaugoti ir laikyti, nes neprisimena. Tuo tarpu įtariamojo nurodytos aplinkybės, jog jis nuotraukų vaizdo įrašų, kuriuose vaizduojami seksualiai išnaudojami vaikai nesisiuntė, nesaugojo ir nekaupė, daugiau jis tokias nuotraukas tik žiūrėjo ir stebėjo, taip pat niekaip neįrodo, jog P. T. to daryti nemoka. Atkreipiant dėmesį, kad šios aplinkybės nepaneigia ir liudytojo S. G. parodymai, jog P. T. darbe kompiuterinis raštingumas nėra reikalingas, pažymint, kad tas pats liudytojas patvirtino, jog P. T. darbe yra nurodęs asmeninį elektroninį paštą (2 t., b. l. 21), todėl P. T. bylos nagrinėjimo teisme metu iškeltos versijos, jog jis kompiuteriu naudotis nemoka, kad galėtų atsisiųsti ir išsaugoti animacinį filmą arba tai, kad jis nesuprato, jog kažkoks filmukas parsisiuntė, aukštesniojo teismo laikytinos, kaip gynybinės, galimai įtakotos kitų asmenių ir kurių nepatvirtina kiti byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys.
23. O būtent specialistas D. T. parodė, kad nepriklausomai nuo to, ar šaltinis prašo „atidaryti, atsisiųsti“ failą, kiekviena naršyklė vis tiek rodo, kad vyksta parsisiuntimas, vartotojas tai turėtų matyti, jeigu jis nori tai matyti. Paprastai vartotojas suprasti galėjo, kad įvyko parsisiuntimas, nes tam, jog failas atsirastų kompiuteryje, reikalingi aktyvūs vartotojo veiksmai, jis turi paspausti nuorodą, patvirtinti parsisiuntimą. Atsisiųsti failą, suprasti, kad failą atsisiuntei, specialių žinių turėti nereikia, viską daro operacinė sistema (2 t., b. l. 47-48). Ekspertas L. M. parodė, kad kataloge „downloads“ parsisiunčiami vartotojo dokumentai vėlesniam naudojimui. Vartotojas jų neperžiūri naršyklėje, o peržiūrės vėliau su kita programine įranga. Be to tiek siunčiamas, tiek jau parsiųstas failas vartotojui yra matomas, aiškiai rodoma „Google Chrome“ naršyklės apatinėje dalyje. Norint failą atsisiųsti reikia patvirtinimo, „Google Chrome“ naršyklėje iššoka lentelė su trimis pasirinkimas „parsisiųsti į numatytą vietą“, „parsisiųsti į pasirinktą vietą“, „parsisiųsti į numatytą vietą ir atidaryti su numatyta programa iš karto po atsisiuntimo“. Jeigu vartotojas neparenka vietos, pats kompiuteris pagal gamyklinius parametrus, visus failus siunčia į „downloads“ katalogą (2 t., b. l. 48–49). Ir nors tiek specialistas, tiek ekspertas apklausų metu negalėjo pasakyti, kaip tiksliai nagrinėjamu atveju vyko failo parsisiuntimas į nuteistojo kompiuterį, kadangi šių aplinkybių netyrė, tačiau aukščiau aptarti parodymai niekaip neįrodo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, jog P. T. nagrinėjamu atveju tik siekė peržiūrėti informaciją, be ne ją atsisiųsti. Kadangi tiek ekspertas, tiek specialistas patvirtino, jog P. T. patį failo parsiuntimą tikrai turėjo matyti. Tuo tarpu byloje esanti 2021 m. vasario 8 d. specialisto išvada, kurioje nurodoma, jog vartotojas vardu „(duomenys neskelbtini)“ failą „026.wmv“ parsisiuntė 2020 m. sausio 4 d. 16 val. 17 min. 26 sek. (atsisiuntimo šaltinis (duomenys neskelbtini). Ir 2020 m. sausio 4 d. 16 val. 17 min. 32 sek. failą atidarė (2 t., b. l. 65–68), tik patvirtina, jog P. T. failo parsisiuntimą ne tik matė, bet ir suprato, jog jį parsisiuntė, kadangi už kelių sekundžių parsisiųstą failą ir atsidarė. Tuo tarpu iš 2021 m. vasario 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog buvo atlikta internetinio tinklapio (duomenys neskelbtini) apžiūra siekiant surasti kelią iki elektroninės duomenų bylos (video) 026.wmv. Apžiūros atlikimo eigoje naudojantis tarnybiniu kompiuteriu buvo nustatyta, kad norint peržiūrėti šią elektroninę duomenų bylą (grafinis – pieštas „video“) užėjus kompiuterine pelyte ant matomo „video“ vaizdo, kaip ir ant kitų patalpintų „video“, parodomi pasirinkimui trys galimi elektroninės duomenų bylos („video“) formatai: „flash“, „wmv“, „mp4“. Pasirinkus vieną iš pateikiamų variantų „wmv“ formatą, interneto naršyklėje parodomas patalpintos elektroninės duomenų bylos šaltinis (nuoroda-kelias) (duomenys neskelbtini). Paspaudus ant pasirinkto „video“ formato „wmv“ elektroninė duomenų byla pradedama siųsti į kompiuterį ir atsiranda (iššoka) internetinio tinklalapio „Google Chrome“ siunčiamų elektroninių duomenų bylų juostoje, elektroninė duomenų byla („video“) pavadinimu „026.wmv“, kuri išsisaugo kompiuterių laikmenoje (2 t., b. l. 69-70). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti duomenys, neabejotinai patvirtina, jog P. T. ne tik matė, kad audiovizualinė elektroninė byla (animacinis filmas) pavadinimu „026.wmv“ yra siunčiama į jo kompiuterį, tačiau atliko ir aktyvius veiksmus, t. y. pasirinko atitinkamą elektroninės duomenų bylos formatą bei vėliau parsisiųstą bylą atsidarė, peržiūrėjo bei laikė savo kompiuterio duomenų laikmenoje.
24. Ir nors apeliaciniame skunde nuteistojo gynėja advokatė nurodo, kad P. T. kompiuteris galėjo būti apsikrėtęs kenkėjiška programine įranga (virusais), todėl pats kompiuteris galėjo tam tikrus failus parsiųsti be P. T. žinios, tačiau teisėjų kolegija šią gynėjos advokatės versiją atmeta, kaip nepagrįstą, kadangi ją paneigia aukščiau aptarti duomenys, kurie patvirtina, jog audiovizualinė elektroninė byla (animacinis filmas) buvo ne tik parsiųsta į P. T. kompiuterį, tačiau už kelių sekundžių ir atidaryta.
25. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog P. T. nebuvo kaltinamas jokių fotonuotraukų atsisiuntimu ir vėlesniu jų ištrynimu, apie kurias kalbama skundžiamame nuosprendyje. Taip pat nuteistasis nėra žiūrėjęs 45 pieštų elektroninių vaizdų, kurias į bylą pateikė prokuroras, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog prokuroro pateikti elektroniniai vaizdai prie bylos buvo pridėti 2021 m. vasario 23 d. atlikus objektų apžiūrą, kaip priedai, kurie matomi atsidarius internetinio tinklapio (duomenys neskelbtini) nuorodą ir kurie neabejotinai parodo, jog tik užėjus į šį internetinį tinklalapį, iš kurio iš buvo atsiųstas P. T. kompiuteryje rastas animacinis filmas, tampa aišku, jog tai yra pornografinio turinio svetainė, kurioje vaizduojami vaikai (2 t., b. l. 69-92). Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakydamas apie P. T. kompiuteryje rastas ir ištrintas fotonuotraukas su pornografiniu turiniu siekė paneigti nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog jis kompiuteriu naudotis visiškai nemoka. Pažymint, kad šie duomenys buvo nustatyti 2020 m. rugsėjo 17 d. apžiūros protokole, atlikus stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko „Nexus“ apžiūrą, kuris priklauso P. T. (1 t., b. l. 92–105). Ir nors skundžiamame nuosprendyje tam tikros aplinkybės, susijusios su tuo, kad P. T. yra (duomenys neskelbtini) ir jis turi vaikų pažymius suvesti į dienyną, nebuvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas taip pat nurodė, kad visuose P. T. namuose rastų ir paimtų kompiuterių sisteminiuose blokuose buvo aptiktas pakankamai didelis kiekis fotonuotraukų su pornografiniu turiniu, kuriose vaizduojami apytiksliai 4-15 metų seksualiai išnaudojami vaikai su atvirai demonstruojamais lytiniais organais, šios elektroninės bylos buvo išlikusios duomenų laikmenos laisvosiose zonose (duomenų bylos nenustatytu laiku buvo įrašytos į duomenų laikmeną bei nenustatytu laiku buvo ištrintos) (1 t., b. l. 55-89, 92-105), o tai teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina, kad P. T. iš tikrųjų mokėjo naudotis kompiuteriu, t. y. jį dominančią informaciją susirasti, atsisiųsti, išsaugoti, ištrinti ir pan. Kadangi pats nuteistasis apklausiamas pirmosios instancijos teisme yra nurodęs, jog gyvena vienas ir kai kuriuos iš turimų bei pas jį rastų kompiuterių buvo pirkęs naujus iš salono, todėl akivaizdu, jog tiek nuotraukų įrašymą į laikmeną, tiek jų ištrynimą mokėjo atlikti pats bei tai atliko.
26. Nepriklausomai nuo to, kad kaltinime nurodytas interneto puslapis nebuvo įtrauktas į „STOP POLICIJA“ puslapių sąrašą, tačiau aukščiau aptarti bei byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, kad P. T. suprato, jog lankosi pornografinio turinio svetainėje, kurioje vaizduojami vaikai, sąmoningai, aktyviais veiksmais parsisiuntė į savo kompiuterį pornografinio turinio audiovizualinę elektroninę bylą (animacinį filmą), pavadinimu „026.wmv“, 00 min. 20 sek. trukmės, ją atidaręs peržiūrėjo ir laikė savo kompiuterio duomenų laikmenoje tol, kol kratos metu pareigūnai ją paėmė. Aplinkybės, kodėl šią elektroninę bylą nuteistasis saugojo ir neištrynė, įtakos veikos kvalifikavimui neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai P. T. atliktuose veiksmuose konstatavo visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius ir P. T. pripažino kaltu pagal BK 309 straipsnio 2 dalį. Naikinti apkaltinamąjį nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija neturi pagrindo, todėl toliau pasisako P. T. paskirtos bausmės individualizavimo klausimu.
27. Teisingumas yra vienas iš pagrindinių teisės tikslų. BK 1 straipsnyje įtvirtintos baudžiamosios teisės paskirties nuostatos reiškia, kad nusikalstamas veikas padarę asmenys atsako pagal BK nustatytus baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Skiriant bausmę, turi būti atsižvelgiama į visus šiuos reikalavimus, nė vienam iš jų nesuteikiant išskirtinės svarbos, taip pat vadovaujantis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, skiriant bausmę nuteistajam P. T., minėti reikalavimai nebuvo pažeisti.
28. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. T. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu pornografinio turinio dalykais, kuri pagal BK 11 straipsnio 4 dalies nuostatas yra priskiriama prie apysunkio nusikaltimo. Baigtą nusikaltimą nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas daromos veikos pavojingumą ir norėdamas taip veikti. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nebuvo nustatyta P. T. atsakomybę lengvinančių, nei pastarojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas P. T. bausmę, pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir jo asmenybę. Atkreipdamas dėmesį į tai, jog P. T. praeityje neteistas, taip pat nėra baustas ir administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, charakterizuojamas teigiamai, todėl pagal BK 55 straipsnio nuostatas, skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį- baudą, kurios dydį nustatė kiek didesnę nei sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nuteistajam parinktos bausmės rūšimi, tačiau vertinant jam inkriminuotos veikos pobūdį tai, kad jis buvo kaltinamas ir nuteistas už vienos veikos padarymą, jo įgyta ir laikoma elektroninė byla yra neilgos trukmės (20 sekundžių), įvertinus elektroninės bylos turinį, vaizduojami du berniukai demonstruojantys lytinius organus, be to konfiskuotas jam priklausęs stacionarus kompiuteris, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus minimalaus dydžio – 100 MGL dydžio baudą. Todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, sumažinant paskirtosios bausmės dydį iki 100 MGL (5000 eurų).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors P. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 309 straipsnio 2 dalyje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neabejotinai įrodyta, tačiau skundžiamas nuosprendis, keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
nuteistojo P. T. gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžio, tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 22 d. nuosprendį: P. T.
už nusikalstamos veikos, numatytos BK 309 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 100 MGL (5000 (penkių tūkstančių) Eur) dydžio baudą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.