- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-27
- Bylos Nr.
- e2-2985-995/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00535-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Railienė
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- J. B.
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei J. B. dėl žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 144,25 Eur žalą, padarytą neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele.
2. Ieškinio pagrindu nurodo šias aplinkybes:
2.1. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. VLK Tarptautinių ryšių skyrius, vadovaudamasis VLK direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1K-327, patvirtintu Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu Europos Sąjungos šalyse gautų išmokų natūra kompensavimo tvarkos aprašu, patikrino, ar Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – ES šalys) kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų pateiktose sąskaitose nurodyti asmenys sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK), patvirtintą Europos Bendrijos darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 1993 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 202, ar sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – sertifikatas). ESDK yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo ES šalyse metu. ESDK išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 p.).
2.2. VLK Iš Ispanijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (S080), patvirtinančias, kad Ispanijoje J. B. dukrai G. B. M. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.
2.3. Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu 2020 m. birželio 5 d. atsakovės J. B. dukra G. B. M. nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti dukters vardu išduotos ESDK Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai.
2.4. Remiantis draudžiamuoju registru, G. B. M., kaip nepilnametė buvo drausta Lietuvoje tik nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2025 m. birželio 30 d., o sveikatos paslaugų gavimo laikotarpiu 2020 m. birželio 5 d. buvo deklaruotas išvykimas iš Lietuvos, todėl tuo metu buvo taip pat sustabdytas asmens draudžiamasis laikotarpis nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2020 m. liepos 19 d.. J. B. dukra Ispanijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 144,25 Eur žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad ji su ieškiniu nesutinka, nes jis nepagrįstas ir savo nesutikimą grindžia šiais argumentais:
3.1. Atsakovė 2020 metų birželio mėnesį kreipėsi į privatų odontologijos kabinetą T. P. mieste, kad ištrauktų pieninį dantį jos dukrai (tuo metu 13 metų). Jos dukrai buvo ištraukti du pieniniai dantys ir už tai ji buvo paprašyta sumokėti grynais pinigais maždaug 120,00 Eur. Jokio kvito ji negavo, todėl prideda išrašą iš jos Swedbank‘o sąskaitos kaip įrodymą, kad tą dieną išėmė nurodytą sumą sumokėti už dantų ištraukimą.
3.2. Taip pat nurodė, kad tą patį 2020 metų birželio mėnesį užėjo į vietinį medicinos centrą paklausti, ar dirba angliškai kalbantis gydytojas, nes jos dukrai (prasidėjus pandemijai) nuo rankų dezinfekavimo skysčio (kurio sudėtyje yra alkoholio) atsirado odos alergija. Medicinos centre su ja ispaniškai keletą minučių pakalbėjo darbuotoja, kuri nė žodžio nemokėjo angliškai. Ispanų kalbą tuo metu tik mokėsi, todėl pasakė, kad ji nesupranta ir kiek sumokėti. Medicinos centre jos dukrai jokie tyrimai, jokia pagalba ar gydymas nebuvo suteiktas ir nebuvo duoti jokie vaistai ar medikamentai.
3.3. Grįžusi į Lietuvą astakovė 2020 metų liepos mėnesį kreipėsi į Avė Medica kliniką Lietuvoje. Gydytoja dermatologė R. V. suteikė gydymą vaistais jos dukrai (išrašas priede). Už paslaugą sumokėjo. Po dviejų metų, 2022 gegužės viduryje, moteris, paskambinusi iš Klaipėdos skyriaus ligonių kasų, pradėjo ją gąsdinti teismais už tai, kad asakovė tariamai pasinaudojo Lietuvos ligonių kasų fondais savo dukros gydymui užsienyje. Atsakovė nurodo, kad negavo jokio nemokamo gydymo T. P. mieste, nesinaudojo Klaipėdos ligonių kasų fondais ir neįsivaizduoja, kas galėjo pasinaudoti jos dukros asmeniniais duomenimis. Parašė keletą e-laiškų Klaipėdos ligonių kasų viršininkei N. Š., prašydama pateikti informaciją, kur, kada ir kas gydė jos dukrą ir kokius vaistus gavo veltui, bet tokios informacijos nesulaukė, tik žodinį pasakymą telefonu, kad „mes tokios informacijos neturime“.
4. Ieškovė pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovės atsiliepimą į ieškinį, kuriuose be ieškinyje nurodytų aplinkybių nurodė, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.
5. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai neviršija 2000 Eur sumos ir nei viena iš ginčo šalių neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nepareiškė, teismas vadovaudamasis proceso ekonomiškumo principu nutarė šią bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
6. Privalomasis sveikatos draudimas nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir išlaidų už suteiktas paslaugas kompensavimą. Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi asmenys, kurie moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ši nuostata neatleidžia asmens nuo prievolės sumokėti nustatyto dydžio įmoką. Asmuo, kuriam buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nustatytu laiku nesumokėjęs draudimo įmokos, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 8 straipsnio 4 dalis, 5 dalis, 17 straipsnis).
7. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.
8. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos gavo sąskaitas (S080) iš Ispanijos kompetentingos įstaigos, patvirtinančias, kad atsakovės nepilnametei dukrai buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos. Pagal Ispanijos susižinojimo tarnybos 2020 m. rugsėjo 7 d. reikalavimų raštą Nr. 20204990000022I88 (gautą VLK 2020 m. rugsėjo 18 d., Reg. Nr. 3K-16068) Ispanijos susižinojimo tarnybai 2022 m. vasario 17 d. raštu Nr. 20224990000004090 (gautu VLK 2022 m. vasario 24 d., reg. Nr. 3K-3939) pateikus patikslintus duomenis, atsakovės dukrai Ispanijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje buvo suteikta asmens sveikatos priežiūros paslaugų už 144, 25 Eur (suma už sveikatos priežiūros paslaugas - 92,75 Eur, suma už vaistus - 51,50 Eur). Atsakovė gydymo įstaigai pateikė dukters vardu išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę, nurodė kortelės numerį (duomenys neskelbtini) ir kortelės pabaigos datą (duomenys neskelbtini). Iš draudžiamųjų registro duomenų nustatyta, kad G. B. M., kaip nepilnametė buvo drausta Lietuvoje nuo 2020 m. liepos 20 d. iki 2025 m. birželio 30 d., o sveikatos paslaugų gavimo laikotarpiu 2020 m. birželio 5 d. buvo deklaruotas išvykimas iš Lietuvos, todėl tuo metu buvo sustabdytas asmens draudžiamasis laikotarpis nuo 2019 m. spalio 1 d.- iki 2020 m. liepos 19 d. Taip pat nustatyta, kad G. B. M. deklaravo gyvenamąją vietą 2020 m. liepos 20 d. Lietuvoje. Šie Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenys patvirtina, kad atsakovės dukra asmens sveikatos paslaugų gavimo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neteisėtai pasinaudojo dukters vardu išduota ESDK, ją pateikdama gydymo įstaigai bei gaudama nemokamas paslaugas Ispanijoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, pasirašytinai įsipareigoja informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, o asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draudiminio statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Ieškovė, kaip ir numatyta teisės aktuose, 2022 m. kovo 22 d. apmokėjo atsakovės dukters sveikatos priežiūros išlaidas, tuo pačiu įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalo atlyginti VLK patirtą 144,25 Eur žalą dėl neteisėto pasinaudojimo ESDK.
9. Nors atsakovė, nesutikdama su ieškovės reikalavimu, nurodo, kad ji kartu su savo dukra 2020 metų birželio mėnesį kreipėsi į vietinį medicinos centrą dėl prasidėjusios odos alergijos, tačiau tuo metu nesuprato ispanų kalbos ir medicinos centro darbuotojai apie tai nurodė, kad ji nesuprantanti kalbos ir kiek jai reikia sumokėti, taip pat pažymi, kad jokie tyrimai, jokia pagalba ar gydymas jos dukrai nebuvo suteikti ir nebuvo duoti jokie vaistai ar medikamentai, tačiau šie atsakovės argumentai paneigti byloje esančiais objektyviais pirmiau aptartais rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina, kad 2020 m. birželio 5 d. atsakovės dukrai medicinos įstaigoje – National Institute of social security Provincial head office of Murcia, buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos už 92,75 Eur ir už vaistus išrašyta suma sudarė 51,50 Eur, iš viso 144,25 Eur. Netikėti akivaizdžiais, byloje esančiais kompetetingų institucijų pateiktais duomenimis ir jose užfiksuotomis aplinkybėmis, teismui nėra teisinio pagrindo. Aplinkybės, kad atsakovės nepilnametei dukrai 2020 m. birželio 5 d. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos Ispanijos medicinos įstaigoje, nepaneigia ir atsakovės pateikti duomenys (sąskaitos išrašas, ambulatorinio apsilankymo aprašymas) apie tai, kad jos dukrai 2020 m. birželio mėn. buvo suteiktos stomotologo paslaugos, taip pat, kad ji su dukra 2020 m. liepos 17 d. kreipėsi į medicinos įstaiga Lietuvoje dėl odos bėrimų, o atsakovė už šias paslaugas yra sumokėjusi, nes atsakovės nurodyti laikotarpiai ir jų metu suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos jos dukrai, neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, šie duomenys nėra susiję su Ispanijos kompetetingos institucijos suteiktomis paslaugomis atsakovės dukrai 2020 m. birželio 5 d., ir jos pateikta sąskaita (S080) bei apmokėjimu.
10. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo prievolę atlyginti žalą ieškovei būtų įvykdžiusi. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo į padariusį žalą asmenį turi regreso teisę (atgręžtinio reikalavimo) tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipnis). Kadangi atsakovės dukra gavo sveikatos priežiūros paslaugas atsakovei neteisėtai pasinaudojant ESDK, už šias paslaugas apmokėjo ieškovė, todėl ieškovė turi regreso teisę į sumokėtos žalos atlyginimą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 144,25 Eur žalos atlyginimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
11. Ieškovė, remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 20,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144,25 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus ir 25 ct) žalos atlyginimą ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, žalą atlyginant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT217300010002484333, akcinė bendrovė „Swedbank“, banko kodas 73000.
Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,00 Eur (dvidešimt eurų ir 00 ct) žyminį mokestį į valstybės biudžetą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.