Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. P. ir L. S.patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2018 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 16SD-230(14.16.104) ir 2018 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 1SS-634-(7.5.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundo reikalavimus grindžia tuo, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 sausio 29 d. sprendimu Nr. T1-31 suformuotas 1,5485 ha ploto žemės sklypas Nr. 181 yra valstybinis, nes jis įstatymų nustatyta tvarka nėra perduotas savivaldybei, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio nuostatomis, NŽT yra tokios žemės, kuria gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, patikėjimo teisės subjektas, galintis atkurti nuosavybės teises. Argumentuoja, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 patvirtinto detaliojo plano sprendinių tikslas – nuosavybės teisių atkūrimas į žemę. Nurodo, kad Detaliojo plano pagrindinis brėžinys, kuriame pažymėtas ir žemės sklypas Nr. 181, viešai eksponuotas NŽT Palangos skyriuje, todėl jos pagrįstai pasirinko žemės sklypą. Pareiškėjų teigimu, nors žemės sklypui Nr. 181 nustatytas naudojimo būdas pagal detaliojo plano sprendinius yra visuomeninės paskirties teritorijos, tačiau Palangos miesto savivaldybė detaliuoju planu nepagrindė ir nenustatė, kad visas žemės sklypas Nr. 181 bus visuomeninės paskirties. Mano, kad visuomeninės paskirties nustatymas visam sklypui negali būti kliūtimi realizuoti teisę į nuosavybės atkūrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 16SD-230(14.16.104), kuriuo atsisakyta pareiškėjoms I. P. ir L. S. vykdyti procedūras dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo dalį, NŽT 2018 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 1SS-634-(7.5.), kuriuo atsisakyta panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas, įpareigojimo atlikti veiksmus pagrįstumo nustatymas.

Pareiškėjos pretenduoja atkurti nuosavybės teises į A. L. Š. (mirusios) nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato vieną iš nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo būdų – perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Tvarka) 38 punkte numatyta, jog piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus mieste, eilę tvirtina žemėtvarkos skyrių vedėjai. Žemėtvarkos skyrius ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki pretendentų susirinkimo, kuriame piliečiai pagal patvirtintą eilę turi teisę rinktis naujus žemės sklypus, registruotu laišku informuoja piliečius apie susirinkimo laiką ir vietą, kartu nurodydamas, kada ir kur piliečiai gali susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus. Susipažinimo su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus termino pradžia nustatoma ne vėliau nei 5 darbo dienos iki pretendentų susirinkimo. Susipažinti su informacija apie siūlomus rinktis naujus žemės sklypus piliečiai gali iki susirinkimo dienos. Informaciją apie pretendentų susirinkimo vietą ir laiką, taip pat piliečių, kurie pakviesti į susirinkimą, sąrašą žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki susirinkimo paskelbia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje.

Nustatyta, jog pareiškėjos NŽT Palangos skyriaus 2017 m. lapkričio 21 d. raštu buvo pakviestos atvykti į 2017 m. gruodžio 14 d. posėdį, kuriame galės pasirinkti nuosavybėn neatlygintinai A. L. Š. (mirusi) vardu naują iki 0,2 ha dydžio žemės sklypą (b. l. 8). NŽT Palangos skyriaus 2017 m. gruodžio 15 d. posėdžio metu pasirašytas sutikimas, jog L. Š. (mirusi) vardu būtų perduota 0,2 ha dalis iš bendrojo 1,5485 ha žemės sklypo Nr. 181 ploto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 80-82). Posėdžio protokole nurodyta, jog sprendimas atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn neatlygintinai 0,2 ha iš žemės sklypo Nr. 181 bus rengiamas, gavus Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymą dėl šio sklypo poreikio savivaldybės reikmėms ir naudojimo būdo ir paskirties pakeitimo ir kad neatsiradus galimybės rengti sprendimą dėl 0,2 ha dalies perdavimo nuosavybėn, pretendentė A. L. Š. (mirusi) bus palikta eilėje atitinkamoje pozicijoje, apie tai informavus turto paveldėtojas atskiru raštu. NŽT Palangos skyrius 2017 m. gruodžio 14 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją, prašydamas informuoti, ar Palangos miesto savivaldybės taryba 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 patvirtintu Detaliuoju planu, kuriuo suformuotas 1,5485 ha žemės sklypas Nr. 181 (naudojimo būdas – visuomeninės paskirties objektų teritorijos), esantis (duomenys neskelbtini), keičiant naudojimo būdą, gali būti teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise (b. l. 83). Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. sausio 31 d. raštu NŽT Palangos skyrių informavo, kad pagal Detaliuoju planu patvirtintą žemės sklypo Nr. 181 ((duomenys neskelbtini)) naudojimo būdą, žemės sklypas Nr. 181 ((duomenys neskelbtini)) reikalingas Palangos miesto savivaldybės reikmėms, todėl žemės sklypo naudojimo būdas negali būti keičiamas ir teikiamas piliečiams pasirinkimui pagal eilę nuosavybės teisių atkūrimui bendrosios nuosavybės teise (b. l. 84). NŽT Palangos skyrius, gavęs Palangos miesto savivaldybės administracijos atsakymą, 2018 m. vasario 1 d. sprendimu (raštu) pareiškėjas informavo, jog Palangos miesto savivaldybei pasiliekant žemės sklypą Nr. 181 ((duomenys neskelbtini)) savo reikmėms ir naudojimo būdo nekeičiant, nuosavybės teisių atkūrimas, perduodant nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypo dalis bendrosios nuosavybės teise, nebus vykdomas. Pareiškėjos nesutiko su šiuo sprendimu ir jį apskundė NŽT, kuri skundą atmetė (b. l. 86-89).

Teritorijų planavimo dokumentai – yra Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti dokumentai (planai, projektai, schemos), kuriuose raštu ir grafiškai (ant kartografinio pagrindo) užfiksuotos žinios apie teritorijas, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką; detalusis planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms, teisėms ir prievolėms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Ginčo teritorijos tvarkymą, plėtojimą ir kitus klausimas reglamentuoja Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-31 1 punktu patvirtintas teritorijos (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio 2.4 punktu nustatytas žemės sklypo Nr. 181 naudojimo būdas– pagal Detaliojo plano sprendinius – visuomeninės paskirties teritorijos (V) (b. l. 90). Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog žemės sklypas Nr. 181 skirtas mokslo, kultūros, gydymo, viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, sporto, poilsio ir kitų žemės sklypo naudojimo būdus atitinkančių pastatų statybai, esant poreikiui, siūloma sklypą palikti Palangos miesto savivaldybės reikmėms ( b.l. 45). Numatyta, kad sklype galima statyba vaikų darželio, bendruomenės namų ar rajono pocentriui reikalingo traukos objekto su komercine, aptarnavimo ir pramogų veiklomis. Iš Detaliojo plano grafinių sprendinių matyti, kad žemės sklypas Nr. 181 yra priskirtas mišriai teritorijai – visuomeninės paskirties teritorijos (V), komercinės paskirties teritorijos (K) ir rekreacinės teritorijos (R).

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalį žemės naudojimo būdo turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“ patvirtino Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, kurio 18 punkte nurodyta, jog visuomeninės paskirties teritorijos – žemės sklypai, skirti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti; religinės paskirties pastatams ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai; socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams; gydymo paskirties pastatams; sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams; specialiosios paskirties statiniams. Tvarkos 34 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise naują pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 1324 „Dėl naujų žemės sklypų dydžio miestuose, detaliųjų planų rengimo ir teritorijų inžinerinės įrangos“ įrengtą arba neįrengtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ patvirtinto dydžio žemės sklypą.

Teisėjų kolegija, įvertusi nurodytą teisinį reguliavimą sprendžia, jog teisės aktuose nėra numatyta galimybė piliečiams neatlygintinai nuosavybėn perduoti naują žemės sklypą (ar jo dalį), kurio naudojimo būdas – visuomeninės paskirties teritorijos. Palangos miesto savivaldybei nesutinkant keisti žemės sklypo (ar jo dalies), kurio naudojimo būdas yra visuomeninės paskirties teritorijos, pareiškėjoms NŽT neturi teisės nuosavybėn neatlygintinai perduoti visuomeninės paskirties teritorijos žemės sklypą. NŽT Palangos skyrius buvo pranešęs pareiškėjoms, kad nuosavybės atkūrimas bus galimas tik gavus Palangos miesto savivaldybės sutikimą keisti žemės sklypo naudojimo būdą, t. y. pakeitus galiojančius Detaliojo plano sprendinius šiam žemės sklypui. NŽT Palangos skyrius, gavęs Palangos miesto savivaldybės atsisakymą tai daryti, pagrįstai atsisakė tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą dėl pasirinkto žemės sklypo perdavimo pareiškėjų nuosavybėn.

Pareiškėjos nepateikė duomenų, pragrindžiančius jų teiginius, kad žemės sklypas Nr. 181 nėra reikalingas Palangos savivaldybės visuomenės poreikiams. Pareiškėjos argumentuojant, kad NŽT Palangos skyriaus sprendimas nutraukti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą pablogino jų situacija, nes teisės aktai numato, jog asmeniui trečią kartą nepasirinkus žemės sklypo į kurį būtų atkuriamos nuosavybės teisės, asmuo į eilę įrašomas paskutiniuoju, nurodytina, kad Tvarkos 38 punkte nustatyta, jog piliečiui atsisakius siūlomo žemės sklypo, šis sklypas siūlomas kitam piliečiui pagal patvirtintą eilę. Atsisakiusiam siūlomo žemės sklypo piliečiui išlieka pirmumo teisė ne daugiau kaip 2 kartus rinktis žemės sklypą kitoje detaliajame plane numatytoje vietoje. Pilietis, kuris iš viso 3 kartus atsisako siūlomo žemės sklypo, įrašomas į eilę paskutinis. Siūlomo žemės sklypo atsisakymas pateikiamas raštu, išdėstant motyvus. Pagal teisinį reguliavimą tik pačioms pareiškėjoms atsisakius siūlomo žemės sklypo, atsisakymas joms sukeltų teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos neatsisakė siūlomo žemės sklypo, nes dėl objektyvių priežasčių joms negalėjo būti neatlygintinai perduotas nuosavybėn žemės sklypas. Todėl pareiškėjų argumentas vertintinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija įvertinusi visumą nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių, konstatuoja, jog skundžiamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2018 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. 16SD-230(14.16.104) atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Netenkinus pareiškėjų skundo dėl šio sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti išvestinius patikslinto skundo reikalavimus dėl NŽT 2018 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 1SS-634-(7.5.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjų patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas, remiantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.

Teisėjų kolegija,, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjų I. P. ir L. S. patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl 2018 m. vasario 1 d. sprendimo Nr. 16SD-230(14.16.104) ir 2018 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 1SS-634-(7.5.) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.