- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-10-20
- Bylos Nr.
- 2A-358
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Peciulis, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybes tarybos ir atsakovu uždarosios akcines bendroves ,,Baltijos parkingas”, uždarosios akcines bendroves ,,Vilniaus parkavimo kompanija“, Vilniaus miesto savivaldybes tarybos
- Atsakovas
- uždarosios akcines bendroves ,,Baltijos parkingas”, uždarosios akcines bendroves ,,Vilniaus parkavimo kompanija“
- Advokatai
- Žilvinas Kvietkus
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos ir atsakovu uždarosios akcines bendroves ,,Baltijos parkingas” bei uždarosios akcines bendroves ,,Vilniaus parkavimo kompanija“ apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-176-51/05 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos ieškini atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltijos parkingas” ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus parkavimo kompanija“, tretysis asmuo bankruotuojanti uždaroji akcine bendrove ,,Egapris“, del isiskolinimo ir delspinigiu priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybes taryba kreipesi su ieškiniu i teisma ir praše priteisti iš atsakovu UAB „Baltijos parkingas“ ir UAB „Vilniaus parkavimo kompanija“ solidariai 1 631 627 Lt isiskolinima ir 177 321,18 Lt delspinigiu, t.y. iš viso 1 808 948,18 Lt bei 5 proc. dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo.
Nurode, kad 1999 m. gruodžio 30 d. ieškovas pasiraše sutarti su konsorciumu, kuri sudare UAB „Baltijos parkingas“ ir UAB „Egapris“ (toliau tekste - Sutartis). Pagal Sutarties salygas konsorciumas igijo teise rinkti Vilniaus miesto tarybos nustatyto dydžio vietine rinkliava ir mokesti už parkavima bei baudas už parkavimo tvarkos nesilaikyma Vilniaus miesto tarybos nustatytose gatviu ir aikšciu vietose. Atsakovai inter alia isipareigojo sukurti valdymo imone, kuri, pasibaigus Sutarciai, pati viena galetu atlikti visas reikalingas moderniu parkavimo paslaugu organizacijos užduotis ir pareigas (Sutarties 3.1.3 p.). Atsakovas UAB „Baltijos parkingas", vykdydamas ši isipareigojima, isteige UAB „Vilniaus parkavimo kompanija", kuriai ieškovas suteike teise rinkti vietine rinkliava. UAB „Baltijos parkingas" ir UAB ,,Egapris" isipareigojo kas menesi pervesti ieškovui surinkta vietine rinkliava, 30 procentu surinkto mokescio už transporto priemones važiuokles išblokavima, moketi fiksuota 200 000 Lt dydžio mokesti.
Sutarties 5.1.15 p. buvo nustatyta, kad jei ieškovo pajamos per finansinius metus nesiektu 1 mln. Lt, fiksuotas mokestis turi buti didinamas taip, kad ieškovo gautos pajamos sudarytu 1 mln Lt.
UAB ,,Vilniaus parkavimo kompanija“, vykdydama konsorciumo prisiimtus isipareigojimus, pervede ieškovui 384 616 Lt už 2000 m. kovo - gruodžio menesiu laikotarpi, taip pat 448 820 Lt suma, kuria 2000 m. turejo buti didinamas fiksuotas mokestis už Sutarties vykdymo laikotarpi, viso 833 436, t.y. lygiai tiek, kiek buvo isipareigota pervesti pagal Sutarti.
Taciau už likusi sutarties galiojimo laikotarpi ieškovui buvo pervesta mažiau, negu nustatyta sutartimi: 2001 m. ieškovui buvo pervesta tik 375 433 Lt, o 624 567 Lt suma, trukstama iki 1 mln Lt, nebuvo sumoketa; 2002 m. pervesta 429 658 Lt., nesumoketa 570342 Lt suma; už 2003 m. sausio 1 d. - spalio 20 d. laikotarpi pervesta 366 021 Lt, liko nesumoketa 436719 Lt.
Del velavimo sumoketi šias sumas skaiciuotini Sutartyje numatyti 0,08 % delspinigiai, kurie nuo 2003 m. lapkricio 2 d. iki 2004 m. balandžio 29 d. yra 177 321,18 Lt. Sutarties salygos nenumate, kad 1 mln. Lt suma galetu buti mažinama, t.y. šis mokestis yra besalyginis, nepriklausomai nuo atsakovu gaunamu pajamu ir ju šaltiniu. Atsakovai turejo finansines galimybes sumoketi šias sumas, taciau ju nesumokejo.
Pirminis ieškinio reikalavimas - priteisti minetas sumas solidariai su kitais atsakovais - buvo pareikštas ir atsakovui UAB „Egapris“, taciau bylos nagrinejimo metu reikalavimas šiai bendrovei buvo pakeistas reikalavimu del 1 Lt isiskolinimo ir 5 proc. dydžio metiniu palukanu už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Šis reikalavimas 2005 m. vasario 21 d. nutartimi išskirtas i atskira byla, nes šiam atsakovui iškelta bankroto byla. BUAB „Egapris“ šioje byloje yra itraukta treciuoju asmeniu, nepareiškianciu savarankišku reikalavimu.
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „Baltijos parkingas“ ir UAB „Vilniaus parkavimo kompanija“ ieškinio nepripažino ir nurode, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2000 m. rugsejo 5 d. nutarimu Nr. 1056 „Del igaliojimu parengti ir patvirtinti transporto priemoniu priverstinio nuvežimo arba važiuokles užblokavimo specialiu itaisu tvarka suteikimo vidaus reikalu ministerijai“ (toliau tekste -Vyriausybes nutarimas Nr. 1056) buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1991 m. liepos 29 d. nutarimas Nr. 300 „Del priverstinio transporto priemoniu nuvežimo arba važiuokles užblokavimo nuostatu patvirtinimo" (toliau tekste - Vyriausybes nutarimas Nr. 300). Del to atsakovai nebeteko teises rinkti mokesti už transporto priemones važiuokles išblokavima. Priimtas Vyriausybes nutarimas Nr. 1056 neleido atsakovams vykdyti ju sutartiniu isipareigojimu dalyje del mokejimu už važiuokles išblokavima rinkimo ir dalies už tai surinktu lešu pervedimo ieškovui. Tokia situacija, atsakovu teigimu, vertintina kaip nenugalimos jegos (force majeure) aplinkybe, kuriai esant atsakovai atleistini nuo civilines atsakomybes. Nuo 2001 m. gruodžio men. teise blokuoti parkavimo tvarka pažeidusiu automobiliu važiuokle igijo bendri policijos ir savivaldybes ekipažai, taciau už važiuokles išblokavima surenkamos lešos turejo buti pervedamos i valstybes biudžeta. Todel konsorciumas ne tik nerinko mokescio už išblokavima, bet ir dalyvaudamas bendruose su policijos darbuotojais ekipažuose bei techninemis priemonemis blokuodamas važiuokle, patyre žymias išlaidas, susijusias su parkavimo tvarkos priežiura ir šios išlaidos niekaip nebuvo kompensuojamos. Atsakovai ne karta informavo ieškova apie susiklosciusia padeti, siulydami del pasikeitusiu aplinkybiu keisti Sutarties salygas, taciau bendro susitarimo surasti nepavyko. Todel atsakovai CK 6.206, 6.207 straipsniu pagrindu sustabde Sutarties 5.1.15 punkto vykdyma ir turi buti atleisti nuo civilines atsakomybes. Ieškovas pažeide sažiningumo ir protingumo principus, bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga tiek sprendžiant klausima del išblokavimo pajamu, tiek del kitu sutartiniu isipareigojimu vykdymo.
Tretysis asmuo UAB ,,Egapris“ nurode, kad jis, nors ir budamas konsorciumo nariu, kitu atsakovu veiksmais su ieškovo pritarimu faktiškai buvo nušalintas nuo Sutarties igyvendinimo. Nors jis ne karta kreipesi i šalis, kviesdamas bendradarbiauti, taciau i tai nebuvo atsižvelgta. Todel mano, kad tiek atsakovai, tiek ieškovas pažeide jo teises ir esant tokioms aplinkybems, jis neprivaletu kaip nors atsakyti už Sutarties salygu nevykdyma.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 29 d. sprendimu ieškini patenkino iš dalies ir priteise solidariai iš atsakovu UAB „Baltijos parkingas“ ir UAB „Vilniaus parkavimo kompanija“ 1 146 147 Lt isiskolinima, 50 000 Lt delspinigiu, 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo 2004 m. gegužes 3 d. iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ieškovui Vilniaus miesto savivaldybes tarybai. Likusia ieškinio dali teismas atmete. Teismas taip pat priteise iš atsakovu UAB „Baltijos parkingas“ ir UAB „Vilniaus parkavimo kompanija“ po 7 980,74 Lt žyminio mokescio ir po 26,75 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu valstybei, o taip pat iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybes tarybos - 26,75 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.
Teismas nurode, kad tarp šaliu nera ginco del to, kad atsakovai nera ivykde Sutarties 5.1.15 punkte numatytos salygos - sumoketi padidinta fiksuota mokesti ieškovui už 2001 m., 2002 m., 2003 m. sausio 1 d. - spalio 20 d. laikotarpius atitinkamai 624 567 Lt, 570 342 Lt ir 436 719 Lt.
Teismas taip pat nurode, kad priemus Vyriausybes nutarima Nr.1056, konsorciumas nebeteko teises rinkti iš transporto priemoniu savininku mokesti už važiuokles išblokavima, tokiu budu prarasdamas viena iš Sutartimi aptartu pajamu šaltiniu. Del šios aplinkybes teismas padare išvada, kad dali Sutarties 5.1.15 punkte numatytos pinigines prievoles nebebuvo galima ivykdyti del ne nuo atsakovu priklausancios valios, o del Vyriausybes nutarimo Nr. 300 pripažinimo netekusiu galios ir iš to kilusiu pasekmiu. Konsorciumas nenumate ir neturejo numatyti tokios ivykiu eigos. Teismas pripažino, kad pajamu iš važiuokles blokavimo teises netekimo pasekmeje atsakovu sutartiniu isipareigojimu nevykdymas buvo salygotas force majeure aplinkybiu - priimto Vyriausybes nutarimo Nr. 1056 - ir padare išvada, kad yra pagrindas atleisti atsakovus nuo su šia pajamu dalimi susijusiu isipareigojimu vykdymo (CK 6.253 str. 1, 2 d., 6.253 str. 1, 3 d.).
Teismas nusprende, kad vertinant negautu sumu dydžius, yra teisinga vadovautis tuo laikotarpiu, kai atsakovai turejo galimybe rinkti ir rinko mokesti už važiuokles išblokavima, gavo pajamas ir jos yra žinomos. Teismas remesi Vilniaus savivaldybes kontrolieriaus tarnybos 2003 m. lapkricio 28 d. ataskaita ir nustate, kad pajamos iš blokavimo buvo gaunamos dar ir 2001 m. pradžioje, šios pajamos 2000 m. antrame pusmetyje sudare 161 229 Lt, vidutiniškai per menesi apie 27 000 Lt. Atsižvelgdamas i galima pajamu iš blokavimo sumažejima 2000 m. gruodžio men., teismas nurode, kad tiketinos pajamos iš blokavimo antrajame pusmetyje sudaro vidutiniškai apie 30 000 Lt per menesi, todel 2001 m. - 2003 m. spalio men. laikotarpiu konsorciumas galejo gauti apie 1 020 000 Lt pajamu iš važiuokles išblokavimo ir ši suma galejo buti panaudota vykdant Sutarties 5.1.13, 5.1.15 punktus. 30 proc. nuo šios sumos - 306 000 Lt - butu tureje atitekti ieškovui (Sutarties 5.1.13 p.), o likusi suma (apie 714 000 Lt) - atsakovams ir taip pat galejo buti panaudota Sutarties 5.1.15 punkte numatyto isipareigojimo vykdymui. Teismas nurode, kad šiam isipareigojimui ivykdyti iš išblokavimo pajamu, kaip ir iš kitu pajamu, butu skiriama tam tikra dalis. Pagal mineta kontrolieriaus ataskaita 2000 m. antrame pusmetyje pajamos iš išblokavimo sudare 11 proc. nuo visu pajamu ir tokia dalimi iš išblokavimo pajamu galetu buti dengiama nesumoketa isiskolinimo dalis, o likusi dalis - iš kitu pajamu proporcingai pagal ju dalis bendrosiose pajamose. Tokiu atveju 2001 m. 11 proc. butu viso 179 480 Lt. Teismo nuomone, iš viso ieškovui iš išblokavimo pajamu butu atiteke apytikriai 485480 Lt (306000 Lt + 179480 Lt). Šia suma teismas sumažino priteisiama atsakovu isiskolinima.
Teismas taip pat nurode, kad atsakovai rinko vietine rinkliava, kurioje mokestis už blokavima yra tik viena iš sudetiniu savivaldybei moketinu pagal Sutarti sumu, todel nera pagrindo pripažinti, kad visos 2001 - 2003 m. nesumoketos iki 1 mln Lt sumos buvo salygotos Vyriausybes nutarimo Nr. 1056 priemimo ir atleisti atsakovus nuo ju sumokejimo. Teismas nenustate ir kitu aplinkybiu, kurios leistu pakankamai pagristai manyti, kad atsakovai neturejo galimybes ivykdyti ar turejo teise nevykdyti isipareigojimo moketi šios sumos skirtuma nuo kitu gautu pajamu (be gautinu už išblokavima pajamu) del ieškovo kaltes ir todel likusia reikalavimo dali del isiskolinimo priteisimo teismas patenkino. Teismas taip pat nurode, kad atsakovai dali prievoles pagal Sutarti yra ivykde, jie ne viena karta kreipesi i ieškova del force majeure aplinkybiu pripažinimo, bet ieškovas to nepagristai nepripažino, todel delspinigiu suma sumažino iki 50 000 Lt (CK 6.73 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybes taryba apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. sprendima ir ieškini patenkinti visiškai.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad:
1. teismas nepagristai nusprende, kad Sutarties 5.1.15 punkte numatytos pinigines prievoles nebuvo galima ivykdyti del ne nuo atsakovu priklausancios valios; atsakovai galejo protingai numatyti, kad Vyriausybes nutarimas Nr. 300 bus pripažintas netekusiu galios, o taip pat prisieme šios aplinkybes ir jos pasekmiu atsiradimo rizika;
2. atsakovu pinigines prievoles atžvilgiu netaikytinos force majeure taisykles (CK 6.212 str. 1 d.); atsakovai pripažino prievole UAB ,,Vilniaus parkavimo kompanija“ finansines atsakomybes paaiškinamuosiuose raštuose, taip pat pripažino, kad gali ja ivykdyti;
3. teismas turejo nustatyti, ar del susidariusiu aplinkybiu Sutarties objektyviai nebuvo galima vykdyti; subjektyvus negalejimas ivykdyti sutarti nesuteikia pagrindo remtis force majeure išlyga, o nebent CK 6.204 straipsniu;
4. 1 mln. Lt metini mokesti teismas nepagristai susiejo tik su atsakovu pajamomis iš išblokavimo ir parkavimo mokesciu; sutarties nuostatos, susijusios su daugiaaukšciu parkingu statyba, nebuvo igyvendintos del konsorciumo kaltes;
5. teismas nepagristai neatsižvelge, jog sutartis laikytina koncesijos sutartimi;
6. istatymai nenumato prievoles pasibaigimo del valstybes veiksmu; asmuo gali buti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilines atsakomybes del valstybes veiksmu (CK 6.127 str., 6.253 str. 1 d.), kurie, nagrinejamuoju atveju, nešalintu atsakovu atsakomybes (CK 6.256 str. 4 d.);
7. nepagristas teismo teiginys, kad ieškovo atstovas neneigia, jog išblokavimo pajamu praradimas galejo itakoti konsorciumo sutartiniu isipareigojimu vykdyma;
8. teismas netinkamai vertino Vilniaus miesto mero 2000 m. lapkricio 24 d. rašto Nr. 01-D-03-2032 turini - minetu raštu neturetu buti remiamasi santykiuose tarp ieškovo ir atsakovu, kadangi tai yra vidinio susirašinejimo dokumentas;
9. teismui pripažinus, kad isiskolinimo mokejima galejo itakoti nenugalima jega, del nenumatytu aplinkybiu atsakovu prarasta suma galetu sudaryti tik 306 000 Lt;
10. teismas nepagristai sumažino ieškovo naudai priteistinu delspinigiu dydi iki 50 000 Lt.
Atsakovai UAB ,,Baltijos parkingas“ ir UAB ,,Vilniaus parkavimo kompanija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. sprendima ir priimti nauja sprendima – ieškini atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovai nurodo , kad:
1. teismas, nustatinedamas 2001-2004 metais bendraatsakoviu galimai prarastas pajamas iš važiuokliu išblokavimo, nepagristai nusprende vadovautis Vilniaus miesto savivaldybes kontrolieriaus tarnybos 2003 m. lapkricio 28 d. ataskaita, nors teige, kad šaliu pateiktos skaiciuotes yra hipotetinio pobudžio; tokiu budu teismo išvados neleistinai pagristos prielaidomis;
2. tuo atveju, jeigu bendraatsakoviai butu tureje galimybe igyvendinti Sutartyje numatyta teise atlikti blokavimo veiklas ir imti mokesti už važiuokles išblokavima, 2001-2003 metais bendraatsakoviai butu gave apie 2,5 mln. Lt pajamu, o ieškovui tenkanti išblokavimo pajamu dalis butu sudariusi 30 proc. šios sumos, t.y. 750 000 Lt;
3. teismas nepagristai atsisake pripažinti, kad visa prarastu išblokavimo pajamu dalis galejo buti panaudota isiskolinimui dengti ir emesi skaiciuoti proporcine išblokavimo pajamu dali bendrose sutartinese pajamose;
4. teismas neivertino aplinkybes, jog nuo 2001 m. pabaigos iki 2004 m. atsakovai nerinko mokescio už automobiliu važiuokles išblokavima, taciau patyre žymias išlaidas, susijusias su parkavimo tvarkos priežiura, kuriu, praradus sutartines pajamas iš blokavimo veiklos, ieškovas nekompensavo; pagal Sutarties 5.1.13 punkta atsakovams turejo priklausyti 70 procentu sumos, surinktos už administracines baudas del parkavimo tvarkos pažeidimu;
5. teismas neatsižvelge i tai, jog ivykus force majeure aplinkybems, ieškovas nepagristai atsisake keisti Sutarties nuostatas; pirmosios instancijos teismas turejo visiškai atleisti atsakovus nuo ieškovo reiklaujamu prievoliu ivykdymo.
Atsakovai UAB ,,Baltijos parkingas“ ir UAB ,,Vilniaus parkavimo kompanija“ atsiliepimu i ieškovo apeliacini skunda prašo apeliacini skunda atmesti kaip nepagrista ir palikti gincijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dali nepakeista.
Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybes taryba atsiliepimu i atsakovu apeliacini skunda prašo ji atmesti.
Tretysis asmuo BUAB ,,Egapris“ atsiliepimais i apeliacinius skundus prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. sprendima, byla nagrineti iš esmes ir priimti nauja sprendima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Ieškinys šioje byloje yra pareikštas del pinigines prievoles, kuria 1999 m. gruodžio 30 d. sutartimi (toliau tekste ,,Sutartis“) UAB ,,Baltijos parkingas“ ir UAB ,,Egapris“ isipareigojo vykdyti prieš kita šios sutarties šali – Vilniaus miesto savivaldybe.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalies nuostata, prievoles turi buti vykdomos sažiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal istatymu arba sutarties nurodymus, o kai tokiu nurodymu nera - vadovaujantis protingumo kriterijais.
Kaip pagristai nurode pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nera ginco del to, kad atsakovai nera ivykde minetos Sutarties 5.1.15 punkte numatytos salygos - sumoketi padidinta fiksuota mokesti ieškovui už 2001 m., 2002 m., 2003 m. sausio 1 d. - spalio 20 d. laikotarpius atitinkamai – 624 567 Lt, 570 342 Lt, 436 719 Lt. Taigi, atsakovai pilnai neivykde Sutartimi nustatytos pinigines prievoles.
Byloje kilo gincas del to, ar yra aplinkybes, kurioms esant istatymas arba sutartis atleidžia nuo prievoles (arba jos dalies) ivykdymo.
Lietuvos Respublikos CK 6.212 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybes už sutarties nevykdyma, jeigu ji irodo, kad sutartis neivykdyta del aplinkybiu, kuriu ji negalejo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalejo užkirsti kelio šiu aplinkybiu ar ju pasekmiu atsiradimui.
Taigi, istatymai nustato, kad esant tam tikroms aplinkybems (force majeure), sutarties šalis atleidžiama nuo atsakomybes už sutarties nevykdyma. Tokios aplinkybes pateisina sutarties neivykdyma ir panaikina sutarties neivykdžiusios šalies atsakomybe. Jeigu tokios aplinkybes trunka ilgai, paprastai sutarties (ar jos dalies) nebeimanoma ivykdyti ir kita šalis negali to reikalauti. Istatymas nustato tik požymius, kuriems esant susiklosciusios aplinkybes laikomos force majeure aplinkybemis, detalizuoti tokias aplinkybes gali pacios šalys.
1999 m. gruodžio 30 d. Sutarties 7.2.1 punktu buvo nustatyta, kad šaliu atsakomybe, kylanti iš šios sutarties salygu, yra suprantama kaip Šalies atsakomybe už savo pacios veiksmus arba atitinkama ju neatlikima, del kuriu nebus laiku arba nepilnai pagal apimti ir kokybe ivykdyti Šaliu isipareigojimai. Šalys nebus atsakingos, ir joms jokios sankcijos negales buti taikomos, jei atitinkami pažeidimai kils del kitos Šalies ar treciuju asmenu veiksmu arba butinu veiksmu neatlikimo, o taip pat del nenugalimos jegos (force majeure), kaip ji apibrežta Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 840 ,,Del atleidimo nuo atsakomybes esant nenugalimos jegos (force majeure) aplinkybems taisykliu patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklemis. ,,Atleidimo nuo atsakomybes esant nenugalimos jegos (force majeure) aplinkybems“ taisykliu 2 punktu buvo numatytos salygos, kurioms esant šalis nera finansiškai atsakinga už kokiu nors isipareigojimu nevykdyma, ir kuriu buvima turi irodyti prašanti atleisti nuo atsakomybes šalis. Tokios salygos yra: 1) šalis nesugeba ivykdyti isipareigojimu del nepriklausancios nuo jos kliuties, 2) negalima tiketis, jog sutarties sudarymo metu ji galejo numatyti ta kliuti ir jos poveiki gebejimui ivykdyti isipareigojimus, 3) ji negalejo išvengti ar nugaleti kliuties ar bent jos poveikio. Pagal taisykliu 3.5 punkta, prie 2 punkte nurodytu kliuciu priskiriami ir teiseti ar neteiseti valstybes instituciju veiksmai (išskyrus tuos veiksmus, kuriu, remdamasi kitomis sutarties nuostatomis, emesi prašanti atleisti nuo atsakomybes šalis, ir tuos, kurie išdestyti taisykliu 4 punkte).
Taigi, Sutartimi šalys numate aplinkybes, kurioms esant jos neatsakys už paveluotai arba nepilnai pagal apimti ir kokybe ivykdytus Sutartimi nustatytus isipareigojimus, t.y. detalizavo force majeure aplinkybes ir prie ju priskyre teisetus ar neteisetus valstybes instituciju veiksmus, kaip kliuti iš sutarties kilusioms prievolems ivykdyti.
Pažymetina, kad valstybes veiksmai, kaip pagrindas visiškai ar iš dalies atleisti nuo civilines atsakomybes, yra numatyti ir CK 2.253 straipsnio 1 dalimi, pagal kuria civiline atsakomybe netaikoma, taip pat asmuo gali buti atleidžiamas nuo civilines atsakomybes šiais pagrindais: del nenugalimos jegos, valstybes veiksmu, treciojo asmens veiksmu, nukentejusio asmens veiksmu, butinojo reikalingumo, butinosios ginties, savigynos.
Byloje nera gincijama ir aplinkybe, kad priemus Vyriausybes nutarima Nr.1056, konsorciumas (kaip sutarties šalis) nebeteko teises rinkti iš transporto priemoniu savininku mokesti už važiuokles išblokavima. Taigi, vieno iš Sutartimi aptartu atsakovu, o taip pat ir ieškovo pajamu šaltiniu praradima salygojo valstybes institucijos veiksmas - Vyriausybes nutarimo Nr. 1056 priemimas: priemus Vyriausybes nutarima Nr. 1056, atsakovai negalejo ivykdyti Sutarties 5.1.1 punkte nustatyto isipareigojimo pervesti 30 procentu surinkto mokescio už transporto priemoniu važiuokles išblokavima i Vilniaus Savivaldybes nurodyta saskaita. Todel atsakovai objektyviai negalejo pilnai ivykdyti sutarties 5.1.15 punkte nustatytos prievoles – sumoketi ieškovui tokio dydžio fiksuota mokesti, kad ieškovo pajamos, gaunamos pagal Sutarties 5.1.1, 5.1.13 ir 5.1.14 punktus, sudarytu 1 mln. Lt. Jokiais bylos duomenimis nepagristas ieškovo teiginys, kad atsakovai galejo numatyti, jog Vyriausybes nutarimas Nr. 300 bus pripažintas netekusiu galios. Šios kliuties ar jos poveikio atsakovai negalejo išvengti. Taigi, del atsiradusios kliuties, nepriklausancios nuo atsakovu valios, t.y. del objektyviu, o ne subjektyviu priežasciu atsakovams buvo nebeimanoma ivykdyti 5.1.1 punkte nustatyto isipareigojimo pervesti 30 procentu surinkto mokescio už transporto priemoniu važiuokles išblokavima. Todel dalies Sutartimi nustatytos pinigines prievoles atsakovai neivykde del objektyviu priežasciu ir pirmosios instancijos teismas turejo pakankama pagrinda atleisti juos nuo tokios šios prievoles dalies, kurios vykdymas tiesiogiai susijes su mokescio už transporto priemoniu važiuokles išblokavima pajamu surinkimu ir pervedimu ieškovui.
Teismas taip pat pagristai ir motyvuotai nustate dali pajamu, kurias prarado atsakovai, neteke teises rinkti iš transporto priemoniu savininku mokescio už važiuokles išblokavima ir tuo paciu dali pinigines prievoles, nuo kurios vykdymo atsakovai turi buti atleisti.
Teismas pagristai nurode, kad nesant objektyviu duomenu apie blokavimu skaiciu ir iš blokavimo surenkamas lešas kiekvienais metais, tiksliu skaiciavimu apie tokias atsakovu pajamas negalima atlikti ir pagristai nusprende, kad vertinant negautu sumu dydžius, yra teisinga vadovautis tuo laikotarpiu, kai atsakovai turejo galimybe rinkti ir rinko mokesti už važiuokles išblokavima ir gavo pajamas, kurios yra žinomos. Teismas pagristai remesi Vilniaus savivaldybes kontrolieriaus tarnybos 2003 m. lapkricio 28 d. ataskaita, kaip vieninteliu byloje esanciu objektyviu irodymu apie tokias pajamas. Tuo tarpu šaliu pateikti paskaiciavimai nera pagristi objektyviais bylos duomenimis ir negali buti pagrindu išvadai apie netektu atsakovu pajamu dydi. Todel negalima sutikti su atsakovu teiginiu, kad teismo išvados pagristos prielaidomis.
Pagrista ir teismo išvada, kad piniginei prievolei pagal Sutarti vykdyti atsakovai turejo skirti ne tik pajamas, gaunamas už važiuokles išblokavima, bet ir kitas pagal sutarti gaunamas pajamas. Tokia išvada seka iš Sutarties 5.1.14 ir 5.1.15 punktu turinio, pagal kuriuos ieškovo pajamos negali buti mažesnes kaip 1 mln. Lt., o Sutarties 5.1.14 punktu nustatyto atsakovu mokamo fiksuoto mokescio šaltinis nenustatytas.
Išlaidos, susijusios su parkavimo tvarkos priežiura, yra Sutartimi atsakovu prisiimtu isipareigojimu vykdymo metu patiriamos išlaidos, kurias atsakovai prisieme savo rizikai ir šiu išlaidu atlyginimas kitos sutarties šalies saskaita sutartimi nebuvo numatytas. Taigi nera jokio pagrindo šiu išlaidu dalimi mažinti atsakovu pinigines prievoles ieškovui dydi.
Atsakovams neirodžius ir teismui nenustacius kitu aplinkybiu, kurios leistu daryti išvada, kad atsakovai neturejo galimybes ivykdyti ar turejo teise nevykdyti pinigines prievoles - moketi sumos skirtuma nuo kitu gautu pajamu (be gautinu už išblokavima pajamu) del ieškovo kaltes, o taip pat kitu aplinkybiu, kurios butu pagrindas atleisti atsakovus nuo visos likusios neivykdytos prievoles dalies vykdymo bei atsakomybes už prievoles nevykdyma, teismas pagristai ieškini iš dalies patenkino, priteisdamas iš atsakovu dali isiskolinimo.
CK 6.73 straipsnio 2 dalimi yra nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per dideles arba prievole iš dalies ivykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, taciau tik tiek, kad jos netaptu mažesnes už nuostolius, patirtus del prievoles neivykdymo arba netinkamo ivykdymo. Pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad atsakovai dali prievoles ivykde bei kad ieškovas nepagristai atsisake pripažinti susiklosciusias aplinkybes force majeure aplinkybems. Šios aplinkybes yra pakankamas pagrindas mažinti priteisiamus delspinigius. Nesant duomenu apie ieškovo patirtus nuostolius del prievoles nevykdymo, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria delspinigiai sumažinti iki 50 000 Lt, taip pat yra teiseta ir pagrista.
Remdamasi aukšciau išdestytomis aplinkybemis, teiseju kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinejes byla iš esmes, tinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, tinkamai nustate faktines bylos aplinkybes, padare pagristas išvadas ir byla išsprende teisingai. Pagrindu, nurodytu Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, del kuriu šis teismo sprendimas turetu buti panaikintas apeliaciniame skunde išdestytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytu absoliuciu šio sprendimo negaliojimo pagrindu nera.
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 29 d. sprendima palikti nepakeista.
Priteisti iš atsakovu uždarosios akcines bendroves ,,Baltijos parkingas” bei uždarosios akcines bendroves ,,Vilniaus parkavimo kompanija“ po 3466 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei.