Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, vykdydamas tarnybines funkcijas, leido dirbti darbuotojams: R. M. (plataus profilio darbininku) nuo 2014-06-06 iki 2014-08-06 darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val. ir Ž. U. kartu su N. V. (dažytojais) nuo 2014-07-14 iki 2014-08-01 darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai statybvietėje – naujai įrenginėjamame bute adresu (duomenys neskelbtini), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su darbuotojais nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus antro darbo sutarties egzemplioriaus ir apie priėmimą į darbą neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinio skyriaus. Direktorius A. S., vykdydamas darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad darbuotojams R. M., Ž. U. ir N. V. prieš jų darbo pradžią UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su darbuotojais rašytines darbo sutartis, įtekus jiems antrą darbo sutarties egzempliorių ir nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojų valstybinio socialinio draudimo pradžią. Tokiais veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 99 str. 1 d., 2 d. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 17.1 p. reikalavimus.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdo jokių apdailos darbų, jai yra nereikalingi nei dažytojai (N. V., Ž. U.), nei plytelių klojėjai (R. M.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių specialybių statybininkų neieškojo ir neieško. Tačiau, apelianto teigimu, plataus profilio darbuotojų per 2014 metų liepos mėnesį (t. y. kai darbo ieškojo ir N. V. su Ž. U.) į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimti septyni asmenys. Apelianto teigimu, faktą, kad nurodytiems liudytojams buvo išaiškinta, jog tokie darbuotojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nereikalingi, o taip pat ir aplinkybę, kad su jais UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesitarė nei dėl jų darbo sąlygų, nei dėl atlyginimo už darbą gali paliudyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuro darbuotojai V. K., R. K. ir A. J.. Skunde taip pat pažymėta, kad nurodyti liudytojai gali paaiškinti ir aplinkybes apie tai, kad būtent byloje liudininke apklausta K. M. pasiūlė N. V., Ž. U. ir R. M. atlikti darbus jos asmeninėms reikmėms, jai pačiai apsimokant už jos naudai atliktus darbus. Apelianto teigimu, aplinkybes, kad liudytojai N. V., Ž. U. ir R. M. dirbo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o K. M. naudai K. M. priklausančiame bute, A. S. nuomone, patvirtina ir tai, kad nurodytiems liudytojams už atliktus darbus mokėjo išskirtinai tik K. M. ir kartais - jos paprašyta ir iš K. M. paliktų pinigų - R. K.. Skunde nurodoma, jog aplinkybę, kad liudytojai N. V., Ž. U. ir R. M. dirbo kaip laisvai samdomi asmenys, o ne kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, apelianto teigimu, gali patvirtinti ir liudytoju apklausti prašomas T. P., aplinkybę, kad minėtų asmenų niekada nepažinojo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančių asmenų, gali paliudyti ir bendrovės automobilių mechanikas K. B..

Motyvuojamoji dalis

A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ str. 1 d. darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Teismų praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t .y. nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, bei darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius – darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, o taip pat nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad teismai ne kartą yra konstatavę, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus.

Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad R. M., Ž. U. ir N. V. dirbo A. S. vadovaujamoje įmonėje nelegaliai. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Pažymėtina, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl A. S. kaltės, išklausė tiek jo paties, tiek liudytojų paaiškinimus, tai paneigia apelianto motyvus, kad apylinkės teismas nesiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje nustatyti visi būtini nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Apeliantas prašo atnaujinti byloje įrodymų tyrimą, apklausti liudytojais nurodytoje byloje V. K., R. K., A. J., A. M. ir K. B., iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytojais K. M., T. P., D. M. ir T. V., tačiau aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje išsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, įrodymai įvertinti tinkamai ir teismo išvados abejonių nekelia, todėl atlikti papildomo įrodymų tyrimo bei kviesti naujus liudytojus nereikia. Be to, šia teise pažeidėjas turėjo galimybę pasinaudoti pirmosios instancijos teisme, todėl tokį prašymą teismas supranta kaip būdą vilkinti bylos nagrinėjimą ir suklaidinti teismą. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teisme buvo pažeistos A. S. procesinės teisės. A. S. kaltę dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo patvirtina ir byloje esanti rašytinė medžiaga – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-3), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 4-6), VĮ ,,Registrų centro” išrašas (b. l. 7-9), VSDFV informacinės sistemos pažyma (b. l. 10-13), liudytojų parodymai duoti teismo posėdžio metu bei kiti įrodymai.

Taip pat aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog A. S. buvo suklaidintas ir negalėjo pasinaudoti savo teise į tinkamą gynybą. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, A. S. apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta, į teismo posėdį jis atvyko. Pats faktas, kad A. S. nepasinaudojo savo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, su kuriomis jis buvo supažindintas ne tik surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nėra pagrindas teigti, jog jis buvo suklaidintas ir negalėjo pasinaudoti savo teise į gynybą. Apygardos teismas pažymi, kad pažeidėjas pats turi būti aktyvus, elgtis rūpestingai, atidžiai ir reikiamu atveju operatyviai imtis atitinkamų priemonių, siekiant apginti savo teises. Šiuo atveju apelianto teisės pažeistos nebuvo.

Apeliantas skundą iš esmės grindžia tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi jokio intereso į darbų atlikimą bute, kuris bendrovei nei priklauso nuosavybės teise, nei dėl kurio remonto bendrovė nėra susitarusi su trečiaisiais asmenimis, apelianto nuomone, bendrovė neturi nei tikslo, nei galimybių siųsti dirbti į nurodytą butą ne tik kad nelegalius, bet ir legalius darbuotojus. Tačiau vertinant byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgus į įrodymų patikimumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad R. M., Ž. U. ir N. V. faktiškai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir faktiniai darbo santykiai nebuvo įforminti įstatymo nustatyta tvarka. Be rašytinių byloje esančių įrodymų šią aplinkybę patvirtina liudytojų R. M., Ž. U. ir N. V. parodymai. Apklausti minėti asmenys parodė, kad kreipėsi į A. S. dėl darbo, pateikė savo pasą, prašymą ir Sodros pažymėjimo kopiją, kitą dieną A. S. nuvežė juos apžiūrėti buto, kurį turėjo suremontuoti. Buvo sutarta darbų kaina, darbų pradžia, nustatytos darbo valandos, tačiau darbo sutartis sudaryta nebuvo. Už darbą jiems buvo sumokėta. Minėtų liudytojų parodymus patvirtina vyriausiojo darbo inspektoriaus A. S. parodymai, jog patikrinimo metu buvo iškviesti visi trys nelegaliai dirbę darbuotojai, kurie nurodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Taigi iš aptartų įrodymų matyti, kad R. M., Ž. U. ir N. V. samdė dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius A. S., minėti darbuotojai nurodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to jog minima uždaroji akcinė bendrovė negavo naudos yra atmetami kaip nepagrįsti. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog butas į kurį A. S. nuvežė darbuotojus ir kurį minimi darbuotojai turėjo suremontuoti, nuosavybės teise nepriklauso UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, nepaneigia fakto, kad faktiniai darbo santykiai susiklostė būtent tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir R. M., Ž. U. ir N. V..

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nenustatinėjo A. S. lankymosi dažnumo remontuojamame bute. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nagrinėjant bylą neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų negali duoti. Net ir nustačius minėtą faktą, nebūtų galima pagrįsti ar paneigti aplinkybės, jog faktiniai darbo santykiai susiklostė tarp R. M., Ž. U. ir N. V. ir A. S. vadovaujamos įmonės, todėl šis skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, o apeliaciniame skunde nurodytų asmenų, kurie galėtų paliudyti apie tai, kaip dažnai A. S. lankėsi remontuojamame bute, apklausa būtų netikslinga.

Skunde nurodyta aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių specialybių statybininkų neieškojo ir neieško yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, o būtent R. M. parodymais, jog jis internete rado skelbimą, kad įmonė ieško darbuotojų; Ž. U. parodymais, jog jis rado skelbimą, kuriame buvo nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ieško dažytojų; N. V. parodymais iš kurių matyti, kad Ž. U. jam paskambino ir pasiūlė darbą UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir neprieštaringi, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojų parodymai gali būti šališki, todėl apygardos teismas neturi pagrindo jais abejoti. Apygardos teismas taip pat pažymi, kad skunde nurodytas faktas, jog plataus profilio darbuotojų per 2014 metų liepos mėnesį (t. y. kai darbo ieškojo ir N. V. su Ž. U.) į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimti septyni asmenys, nepaneigia aplinkybės jog R. M., Ž. U. ir N. V. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” dirbo nelegaliai.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. S. būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius, neužtikrino, kad darbuotojų darbas būtų legalus, kadangi esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti darbuotojams R. M., Ž. U. ir N. V. nesudarius rašytinės darbo sutarties, neįteikus jiems antro darbo sutarties egzemplioriaus ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nelegalaus darbo faktas įrodytas. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti nelegalų darbą kitaip.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, objektyviai ir išsamiai išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui (ATPK 284 str. 1 d.), išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, tad pakeisti ar panaikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.