Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Algirdas Švedavičius Procesinio sprendimo kategorija 2.4.8

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjas) Vytauto Norkūno, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. ir nubaustas:

- pagal BK 178 str. 1 d. - 12 MGL (1500 Lt) bauda;

Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesne, ir paskirta galutinė 12 MGL (1500 Lt) bauda.

Priteista iš R.B. B. miškų urėdijos naudai 3039, 10 Lt padarytai žalai atlyginti ir 607, 82 Lt aplinkai padarytai žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą ir pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles padarydamas nedidelę žalą augmenijai ir aplinkai, o būtent 2006m. kovo mėnesį, ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytomis dienomis, Pasvalio raj. (duomenys neskelbtini) priklausančio miško kvartalo Nr. 239 sklype Nr. 14 neturėdamas leidimo kirsti mišką, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankius panaudodamas A. S., I. P., M. A., A. V., J. L., S. Š. ir G. K. neteisėtai nupjovė ir pagrobė 2 ąžuolus, 5 uosius, 10 beržų, 161 drebulę ir 6 baltalksnius, t.y. 30, 391 m³ medienos bendros 3039, 10 Lt. vertės, padarydamas VĮ (duomenys neskelbtini) 3039, 10 Lt. turtinę žalą, bei paminėta neteisėta veika neturėdamas leidimo kirsti mišką neteisėtai nupjaudamas paminėtus medžius pažeidė Lietuvos Respublikos „Aplinkos apsaugos“ įstatymo 9 str. ir Lietuvos Respublikos „Miškų įstatymo“ 9 str. 6 d. reikalavimus bei padarė nedidelę 607, 82 Lt. žalą augmenijai ir aplinkai.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras- atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

R. B. pagrįstai pripažintas kaltu pagrobęs svetimą turtą priklausantį (duomenys neskelbtini) bei pažeidęs teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles padarė nedidelę žalą augmenijai ir aplinkai, jo veikos pagal BK 178 str. 1 d., 270 str. 3 d. kvalifikuotos teisingai.

BPK 301 str., 305 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog teismas savo išvadas pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje ir teismas turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. BPK 20 str. numato, kas gali būti įrodymais ir kaip jie įvertinami. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu, pagrįstai pripažino R. B. kaltu pagal BK 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., t.y. iš (duomenys neskelbtini) priklausančio miško kvartalo Nr. 239 sklype Nr. 14 neturėdamas leidimo kirsti mišką neteisėtai nupjovė ir pagrobė 2 ąžuolus, 5 uosius, 10 beržų, 161 drebulę ir 6 baltalksnius bei taip pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles, padarydamas nedidelę žalą augmenijai ir aplinkai, ir jo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, nors nuteistasis tik iš dalies prisipažino įvykdęs šias nusikalstamas veikas, tačiau, kad jis įvykdė šias veikas patvirtinta byloje surinktais ir teisme išsamiai ištirtais įrodymais.

Apelianto skunde nurodytas teiginys, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog jis neturėdamas leidimo miškui kirsti, pasitelkęs kitus asmenis, neteisėtai iškirto ir pagrobė (duomenys neskelbtini) priklausančius medžius, nepagrįstas. Nuteisdamas R. B. už tai, jog neturėdamas leidimo miškui kirsti, pasitelkęs kitus asmenis, neteisėtai iškirto ir pagrobė Biržų miško urėdijai priklausančius medžius, pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai ir motyvuotai ištyrė įrodymus ir tinkamai įvertino jų visumą, su kuo kolegija visiškai sutinka. Suprantama, jog kaltinamasis gali keisti savo parodymus, gali atsisakyti iš viso juos duoti, bet nuteistojo parodymų nenuoseklumas ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje, jo parodymus lyginant su kitais byloje esančiais neginčytinais įrodymais, kurie paneigia jo parodymus, rodo nuteistojo siekį išvengti atsakomybės ir tai nuosprendyje nurodė apylinkės teismas. Teisiamajame posėdyje R. B. nurodė, jog ikiteisminio tyrimo prisipažino dėl jam inkriminuojamų veikų padarymo, bet jis nebuvo to iniciatorius. Vienas iš nuteistojo kaltės įrodymų, yra liudytojo S. Š. parodymai. Teisiamajame posėdyje šis liudytojas parodė, jog jis nuteistojo paklausė ar šis turi leidimą miško kirtimui, nuteistajam pasakė, kad medžių kirtimui reikalingas leidimas, bet pastarasis į tai „tik numojo ranka“. Šio liudytoju parodymus apylinkės teismas pagrįstai pripažino kaip vienu iš įrodymų, netikėti šio liudytojo parodymais neturi jokio pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas. Nuteistojo kaltę įrodo ir visi jo įvykdyti veiksmai tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek po jų. Jis pats susirado šiam neteisėtam darbui darbininkus, paskirstė jiems pareigas, organizavo bei vadovavo jų darbui, pats jiems mokėdavo atlyginimą už darbą, vėliau susirado medienos pirkėjus ir gavo iš jų pinigus. Tai patvirtina liudytojų A. S., A. V., J. L., P. B., G. K., O. V., O. P., O. T. parodymai, kuriuos įvertino ir jais rėmėsi apylinkės teismas. Tai, jog R. B., neturėdamas leidimo neteisėtai iškirto kaltinime nurodytą medžių kiekį bei rūšis, patvirtina byloje esantys rašytiniai ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai ir liudytojų A. M. (girininkas) bei R. S. (eigulys) parodymai, įvykio vietos apžiūra, paties nuteistojo parodymų patikrinimas vietoje, urėdijos pateikti dokumentai. Pastarieji du liudytojai patvirtino, kad S. Š. buvo leista pasikirsti malkų, bet visai kitame, šalia esančiame plote negu, kad medžius kirto nuteistasis. Tai rodo, jog R. B. sąmoningai prisidengdamas S. Š. duotu leidimu, medžius neteisėtai iškirto visai kitame plote, šį darbą gerai suplanavo bei organizavo ir esant šioms aplinkybėms, tikėjosi likti nenubaustu. Pats nuteistasis dėl leidimo kirsti medžius į girininkiją ar eigulį nesikreipė, toks leidimas jam išduotas nebuvo. Kad tai padarė būtent nuteistasis, kad nusikaltimai padaryti būtent kaltinime nurodytame miško plote ir, kad nuteistasis neteisėtai nukirto bei po to pardavė būtent kaltinime nurodytus medžius, kolegijai, kaip ir pirmos instancijos teismui, jokių abejonių nekelia. Netikėti aukščiau išvardytų liudytojų parodymais bei paminėtais rašytinais įrodymais apeliacinės instancijos kaip ir pirmos teismas, neturi pagrindo, kadangi byloje nėra jokių duomenų, jog minėti liudytojai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir duoti byloje neteisingus parodymus bei kad įvykio vietos apžiūros protokole ar urėdijos pateiktuose rašytiniuose įrodymuose būtų pateikti neteisingi duomenys.

Remiantis baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais apylinkės teismas teisingai pripažino, su kuo sutinka ir kolegija, kad R. B. veikos kvalifikuotos teisingai ir atitinka BK 178 str. 1 d., 270 str. 3 d., nes neturėdamas leidimo miškui kirsti, pasitelkęs kitus asmenis, neteisėtai iškirto ir pagrobė Biržų miško urėdijai priklausančius medžius.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. B. bausmes, laikėsi BK 41, 54 str. numatytų bausmės paskirties nuostatų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgė į R. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, prisipažino iš dalies padaręs nusikaltimas veikas, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Jo įvykdytos veikos yra tyčinis nesunkius nusikaltimas (LR BK 11 str. 3 d.) bei baudžiamasis nusižengimas (LR BK 12), jis nuteistas pirmą kartą, 2006-12-13 baustas administracine tvarka, nedirba. Sutinkamai su BK 61 str. nuostatomis nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, apimtį, pavojingumo laipsnį, į tai, jog padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas, todėl pagrįstai jam skyrė pagal 178 str. 1 d. 12 MGL (1500 Lt) dydžio baudą, o pagal 270 str. 3 d. 8 MGL (1000 Lt) dydžio baudą, kurių dydžiai žymiai mažesni nei šių bausmių vidurkiai už nesunkų nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, todėl šių bausmių laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo. Bendrinant paskirtas bausmes nuteistajam taikytas bausmių apėmimo būdas, nes nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos atitinka idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Galutinė subendrinta bausmė irgi yra adekvati nusikalstamų veikų pobūdžiui, ja nepažeidžiamas asmenų lygybės prieš įstatymą principas ir užtikrinamas teisingumo įgyvendinimas. Todėl kolegija laiko, kad paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti ją nėra pagrindo.

Civiliniai ieškiniai byloje pareikšti bei išnagrinėti laikantis BPK X skyriaus nuostatų. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja su baudžiamąja byla. BPK 115 str. 1 d., nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Teismas, spręsdamas civilinių ieškinių teisėtumą, neturi jokio pagrindo abejoti VĮ “Biržų miško urėdija” pareikštu civiliniu ieškiniu dėl padarytos žalos, kuris pagrįstas byloje esančiais Biržės taksavimo lapais bei raštais (T.1, b.l. 9-12). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, į tai, kad turtinė žala ieškovui buvo padaryta dėl nuteistojo R. B. kaltės jam padarius nusikalstamas veikas, pirmos instancijos teismas pagrįstai patenkino civilinį ieškinį ir nusikalstamomis veikomis padarytos žalos atlyginimui nurodytas sumas priteisė iš šių nuostolių padarymo kaltininko- R. B..

Kadangi apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti priimtą nuosprendį nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas.

Tačiau kolegija pažymi, jog bylos dokumentai patvirtina, kad nuteistasis nuo 2006-03-21 iki 2006-03-23 buvo byloje sulaikytas BPK 140 str. tvarka (I t. 124-125 b.l.) ir pagal BK 66 str. pirmos instancijos teismas privalėjo laikino sulaikymo laiką įskaityti į paskirtą bausmę, tačiau to nepadarė. Kadangi apeliantas tai padaryti neprašo, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja skundo ribose, šią klaidą ištaisyti turi nuosprendį priėmęs Pasvalio rajono apylinkės teismas BPK 361-362 str. nustatyta tvarka, nes procesinė prievartos priemonė- sulaikymas savo pobūdžiu prilygsta kardomajai priemonei suėmimui. Be to, nuosprendyje turėjo būti nurodytas teismo sprendimas dėl R. B. paskirtos antrosios kardomosios priemonės- įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje (I t.139 b.l.) taikymo iki įsiteisės nuosprendis (BPK 307 str.1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

N. R. B. apeliacinį skundą atmesti.