- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- ATP-17-282/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-02248-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. S. skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarties J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) 2012 m. spalio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje J. S. nubaustas 700 Lt bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2012 m. rugsėjo 1 d. 15 val. 44 min. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) (kelio ruožo su skiriamąja juosta kaire puse) (duomenys neskelbtini) km vairuodamas automobilį „Rolls Royce Phantom“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 117 km/h greičiu 47 km/h viršijo leistiną 70 km/h greitį. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 133 punktą.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi J. S. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Šiaulių AVPK 2012 m. spalio 18 d. nutarimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. S. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį.
Teigia, kad teisėjas nutartį priėmė neįsigilinęs į skundo ir administracinės bylos esmę, nes nėra aišku, ar buvo pateikta informacija, koks teisės aktas, tarnybos vidaus veiklos ar kitokios taisyklės reglamentuoja pažeidimų fiksavimą mobiliaisiais radarais, ar buvo išsiaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nesutinka su teismo nutartyje nurodytais teiginiais, jog jis (apeliantas) lenkė vilkiką, kad jis buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, nes administracinės teisės pažeidimo protokole užfiksuota, jog pažeidimas padarytas kelio ruože su skiriamąja juosta kairėje kelio pusėje (šioje kelio atkarpoje skiriamoji juosta yra apie 10 metrų pločio, padengta žalia veja ir joje tankiai suaugusiais medžiais, tai matyti ir greičio matuoklio darytoje nuotraukoje), o pagal KET lenkimas – tai vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostų. Teigia, kad jo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą neįrodo (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos biuro pareigūno R. B. tarnybinis pranešimas ar jo (apelianto) asmenybės bruožai. Taip pat teigia, kad skunde jo išsakyti teiginiai nėra pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės, tai siekis, kad prieš priimant nutarimą administracinės teisės byloje būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės (ar greičio matuoklis užfiksavo būtent jo vairuojamo automobilio greitį, ar su greičio matuokliu dirbę pareigūnai laikėsi taisyklių ar normų, būtinų atliekant pažeidimo fiksavimą, ar administracinį teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas išsiaiškino visas pažeidimo aplinkybes?). Nurodo, kad tik surinkus pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų galima asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras nesutinka su J. S. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti, nes mano, jog teismas pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
J. S. skunde nurodo, kad prieš priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės (ar greičio matuoklis užfiksavo būtent jo vairuojamo automobilio greitį, ar su greičio matuokliu dirbę pareigūnai laikėsi taisyklių ar normų būtinų atliekant pažeidimo fiksavimą, ar administracinį teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas išsiaiškino visas pažeidimo aplinkybes), kas jo nuomone nebuvo padaryta.
ATPK 286 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nurodytas nutarimą priėmusio organo (pareigūno) pavadinimas; bylos nagrinėjimo data; žinios apie asmenį, kurio byla nagrinėjama; žinios apie kitus, byloje dalyvaujančius asmenis; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; byloje priimtas sprendimas. Visi šie duomenys 2012 m. spalio 18 d. nutarime yra nurodyti, todėl nutarimas, kuriuo J. S. nubaustas 700 Lt bauda už padarytą administracinį teisės pažeidimą, atitinka ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės byla teisingai išspręsti. Tokius įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog J. S. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Pastebėtina, kad apeliantas neneigia kaltinime nurodytame kelio ruože vairavęs automobilį „Rolls Royce Phantom“, tačiau abejoja, ar greičio matuokliu užfiksuotas būtent jo vairuoto automobilio greitis ir ar su greičio matuokliu dirbę pareigūnai laikėsi taisyklių ar normų, būtinų atliekant pažeidimo fiksavimą.
Administracinių teisės pažeidimų bylose dėl ATPK 124 straipsnyje nustatytų pažeidimų (nustatyto greičio viršijimas) padarymo, vienas svarbiausių įrodymų yra greičio matavimo prietaisu užfiksuoti duomenys – automobilio greitis. Nagrinėjamu atveju iš kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-1934679-12 (12 b. l.) matyti, kad greičio matavimo prietaisu „MultaRadar C, (duomenys neskelbtini)“ 2012 m. rugsėjo 1 d. 15:44:30 padarytose nuotraukose užfiksuotas artėjančio automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) greitis –121 km/h (įvertinus 4 km/h greičio paklaidą, važiavo greitis – 117 km/h). Nors pagrindinėje fotonuotraukoje matyti, kad beveik lygiagrečiai važiuoja du automobiliai, tačiau greičio matuokliu padarytos kitos dvi nuotraukos, fiksuojančios vairuotoją ir automobilio valstybinį numerį, patvirtina, kad greičio matavimo prietaisu 121 km/h (įvertinus paklaidą – 117 km/h) užfiksuotas greitis automobilio „Rolls Royce Phantom“, kurį J. S. neneigia vairavęs įvykio dieną, o ne vilkiko greitis.
Pastebėtina, kad J. S. nurodė, jog jo vairuojamas automobilis susigretino su vilkiku, važiavusiu pirma kelio juosta, t. y. pasivijo vilkiką, todėl akivaizdu, kad apeliantas važiavo greičiau nei vilkikas, ir tai patvirtina, jog J. S. važiavo ne mažesniu nei 117 km/h greičiu.
Nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad Šiaulių AVPK Kelių policijos biuro pareigūno R. B. tarnybinis pranešimas neįrodo jo (apelianto) kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, nes šiame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog A. V. priklausantį automobilį tą dieną (2012-09-01) vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas J. S. (11 b. l.). Taigi, ši tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė ir įrodo, kad J. S., o ne kitas asmuo, padarė teisės pažeidimą.
Be to, iš minėto protokolo taip pat matyti, kad greičio matavimo prietaisas „(duomenys neskelbtini)“ yra tinkamas naudoti, nes jis buvo tikrintas metrologijos tarnyboje (metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patikros sertifikatas galiojo iki 2012-12-04, todėl galiojo ir ginčijamo pažeidimo padarymo metu. Byloje nėra duomenų, kad greičio matuoklis buvo naudojamas pažeidžiant instrukciją. Tokių duomenų, jog prietaisas buvo naudojamas pažeidžiant instrukciją, nenurodo ir skunde apeliantas. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes teismui nekyla abejonių dėl šiuo matavimo prietaisu gautų duomenų patikimumo, todėl greičio matuokliu užfiksuoti duomenys pripažįstami tinkamu įrodymu.
Tokiu būdu visuma byloje esančių ir šioje nutartyje aptartų įrodymų patvirtina, kad J. S. 2012-09-01 15.44 val., vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 70 km/h greitį, t. y. viršijo leistiną greitį 47 km/h, taip padarydamas ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą.
Nors skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teisėjas nepagrįstai nurodė, kad J. S. lenkė vilkiką, kad buvo išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, nes administracinio teisės pažeidimo protokole, nutarime nurodyta, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas kelio ruože su skiriamąja juosta bei iš fotonuotraukos matyti, kad skiriamoji juosta yra apaugusi medžiais (12 b. l.), o pagal KET lenkimas yra vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą, tačiau šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad J. S., vairuodamas automobilį „Rolls Royce Phantom“ viršijo leistiną greitį, ir dėl to nėra pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti kaip iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą.
ATPK 124 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 40, be ne daugiau kaip 50 kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 600 iki 800 litų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad J. S. nuobauda paskirta sankcijos ribose, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, apelianto asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nėra per griežta. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.