Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

O. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamasis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 182 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. D., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu D. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nėra nusikalstamos veikos subjektas dėl amžiaus, bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaulės būdu pagrobė svetimą turtą, tai yra, 2015 m. rugpjūčio 8 d. apie 17 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims paskambinus į E. Z. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius E. Z. anūko draugu bei policijos pareigūnu, ir pareikalavus anūko tariamai sukeltos avarijos nuostoliams padengti sumokėti 2 000 eurų, tačiau E. Z. pasakius, kad šiuo metu reikalaujamos pinigų sumos ji neturi ir susiderėjus sumą nuostoliams padengti iki 1000 eurų, sutarė, kad E. Z. pinigus prie savo namų perduos atvykusiam jaunuoliui, O. D. su D. L. 2015 m. rugpjūčio 8 d. apie 18 val. automobiliu nuvyko prie E. Z. namų, esančių Tauragės r., Aneliškės k. 2, kur D. L. iš E. Z. paėmė 1000 eurų, taip nukentėjusiajai sukčiavimo būdu padarydami 1000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis O. D. kaltu padaręs nusikalstamą veiką iš esmės neprisipažino. Jis parodė, kad 2015-08-08 paskambino iš anksčiau pažįstamas L ir paprašė, kad jį pavežtų. Žinojo kur jis gyvena, L paėmė iš jo namų, adresu (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ryte, L jam davė 50 eurų - už 30 eurų užsipylė kuro, dvidešimt eurų liko jam. Jo draugės tėvukai gyvena Tauragėje, tai kartu pasiėmė ir draugę. Važiuojant L vis kažkas skambinėdavo, jis išlipdavo atsiliepti. Sakė, kalbėdamas telefonu, kad tuoj bus. Ties Jurbarku suprato, kad kažkas ne taip. L po to pradėjo pasakot ką veikdavo anksčiau, sakė paimdavęs pinigus iš močiučių. Nuvažiavę į Tauragę ėjo į pliažą. Būnant pliaže, vėl kažkas paskambino L, jis vėl prašė jį pavežti. Jį pavežė iki ten, kur prašė, L nustatė telefone navigaciją kur važiuoti. Tą dieną turėjo du telefonus su SIM kortelėmis, antras telefonas buvo jo močiutės, kuri, vežant ją į sodą, buvo palikusi pas jį telefoną. L šių telefonų nedavė, jiems SIM kortelių nepirko. Nuvykus į kaimą, kurio pavadinimo nepamena, paleido L. Kokiu tikslu – nežinojo. Jis sakė, kad tuoj ateis, bet kai jis neatėjo, važiavo link Tauragės. Tada du pašaliniai asmenys, ne policijos automobiliu, jį stabdė, puolė atidarę automobilio dureles, pradėjo trankyti mašinos saloną, bet jis nesuprato ko jie nori. Jie sakė „pydare ką veiki, lipk iš mašinos, ką čia nupisinėji iš močiučių pinigus“. Išlaužė automobilio saloną. Juos išstūmė ir išsigandęs nuvažiavo. Paskui paskambino L, kad atvažiuotų jį pasiimti. Atvažiavo ir jį pasiėmė prie to paties kaimo ribos. L buvo apiplyšęs, sakė, kad kažkas jį užgaudė. Kažką sakė dėl pinigų, kiek paėmė, bet nepamena. Jam pinigų nedavė. Po to važiavo namo. Važiuodamas L vėl kalbėjo telefonu. Jį paleido Šakiuose. Suprato, kad tai nusikalstama veika, bet kad tai bendrininkavimas, nesuprato - jei prašo kažkas pavežti, tai nepagalvotum, kad kažkur nori pakišti. Visų smulkių dalykų nepamena, negyvena tuo įvykiu, jau beveik metai praėjo nuo to įvykio, todėl prašo vadovautis jo pirminiais parodymais. Teigia, kad juos prisimenantis, tačiau policijoje jam darė spaudimą, jis ten patyrė smurtą. 2016-06-07 teismo posėdyje patikslino, kad jį sulaikius buvo naudojamas psichologinis smurtas, gąsdinimas, tai darė du pareigūnai, jų pavardžių nežino. Fizinio smurto nebuvo, tik papurtymai. Jo apklausos metu dalyvavo tik tyrėja, jai neminėjo, kad kas nors gąsdino. Nesutinka su civiliniu ieškiniu, jis tų pinigų net nematė.

Nukentėjusioji E. Z. teisminiuose baudžiamosios bylos nagrinėjimo posėdžiuose nedalyvavo, pateikė prašymą baudžiamąją bylą nagrinėti jai nedalyvaujant dėl silpnos sveikatos (b.l. 155). Prašo, esant būtinumui, pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu E. Z. parodė (b.l. 1-5), kad 2015-08-08 apie 17 val. jai į laidinį telefoną paskambino vyras, pasakė, kad jos anūkas padarė avariją ir sužalojo 6 metų mergaitę. Paskambinęs vyras prisistatė anūko draugu, vėliau kitas - policijos pareigūnu. Pastarasis sakė, kad gali anūkui padėti, tam reikia 2000 eurų. Taip pat jis sakė, kad ji niekam iš namiškių nesakytų, kad jai skambino, nes gali netekti darbo policijoje. Po to vyras klausinėjo, kur ji gyvena ir kaip ten atvažiuoti. Paaiškino, kaip pas ją atvažiuoti. Pasakė, kad turės tik 1000 eurų. Po to su pinigais išėjo į kiemą ir nuėjo link kelio. Ten prie jos priėjo jaunas vyras, kuris pasakė, kad atėjo paimti pinigų. Ji atidavė jam pinigus. Namuose buvo ir daugiau žmonių, tačiau ji niekam nieko nesakė. Vėliau ji sužinojo, kad anūkui nieko neatsitiko ir kad ji buvo apgauta. Reiškia civilinį ieškinį - 1000 eurų turtinei ir 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas D. L., paaiškino, kad sportuodamas sporto salėje susipažino su tokiu A, kuris gyvena kažkur link Marijampolės. Kartą jis paklausė ar galėtų jam bėdoje padėti. Pasakė, kad galės. A vieną kartą paskambino ir pasakė, kad pateko į avariją ir jam reikia, kad nuvažiuotų iki jo močiutės paimti pinigus. Jis paskambino O ir paklausė ar gali pavežti iki Tauragės. Davė 50 eurų, jis užsipylė kuro už 30 eurų. Jam nesakė kokius darbus dirbs. Nuvažiavo, o paskui vėl paskambino A ir pasakė truputį palaukti, nes jo močiutė yra išvažiavusi apsipirkti. Kai ji grįš, jis pasakys. Maudėsi prie upės. Vėl paskambino A ir pasakė, kad paskambins jo draugas ir pasakys adresą kur važiuoti. Nuvažiavo, jis nuėjo, paėmė tuos pinigus. Jam senyvo amžiaus moteriškė padavė telefoną ir A draugas telefonu pasakė bėgti. Tada jis pradėjo bėgti ir suprato, kad vyksta sukčiavimas. Supranta, kad važiavimas paimti išviliotų pinigų yra nusikalstama veika. Iš močiutės gautus pinigus, 1000 eurų, atidavė A draugams. Pinigų neskaičiavo, tie vaikinai sakė, kad tiek turi būti.

Liudytoja V. Z. parodė, kad 2015-08-08 jos mama ilgai kalbėjosi su kažkuo telefonu. Iš kalbos suprato, kad turi atvykti kažkoks žmogus, kuris nežino kur ji gyvena. Pagalvojo - kas gali atvykti, kas nežino kur jie gyvena? Pasikvietė dukrą, paprašė, kad ji nueitų paklausyti su kuo močiutė kalba. Klausė mamos kas jai skambino, tačiau ji nesakė. Tada mamą pasekė. Kai mama ėjo į kelią ir nešė pinigus, ji pastojo jai kelią ir klausė kur ji eina. Mama nenorėjo kalbėtis, buvo susikaupusi, ėjo prie sodo kampo į kelią. Pastebėjo, kad atbėga vaikinukas, jį matė iš tolo. Jis pribėgo prie mamos, ji kažką jam perdavė. Su dukra pafilmavo kas vyksta. Tada išsikvietė sūnų E, jis su dukters draugu V. M. bandė sulaikyti tuos vaikinus. Dukra įtarė, kad iš močiutės išviliojo pinigus, todėl ji iškvietė policiją. Mamos po to klausė kiek pinigų padavė, tai ji sakė, kad 200 eurų, nors kaimynai sakė, kad apie 1000 eurų atidavė. Tą vaikinuką, kuris paėmė iš mamos pinigus, matė iš tolo. Apie civilinius ieškinius nieko nežino.

Liudytoja D. Z. parodė, kad su mama išgirdo keistą močiutės pokalbį, kad kažkas pas ją atvažiuoja. Pamatė, kad ji išeina į lauką. Tuo metu privažiavo baltos spalvos automobilis, iš keleivio pusės išlipo vaikinas, o automobilis iškart nuvažiavo. Tas vaikinas priėjo prie močiutės, močiutė vaikinui padavė kažkokį baltą daiktą. Vaikinas lyg davė jai telefoną, o paskui atsisveikino ir nubėgo link pagrindinio kelio. Paskui vaikinas įbėgo į krūmus ir jo daugiau nematė. Tada paskambino savo broliui E. Z. ir draugui, paprašė, kad jie atvažiuotų. Mama iškvietė policiją. Kai brolis atvažiavo, pamatė pravažiuojant pro jų namą tą patį automobilį, kuriuo buvo atvažiavęs vaikinas, kuris paėmė pinigus. Brolis nuvažiavo pažiūrėti ar čia tas pats automobilis, kuris buvo matytas, jis įsidėmėjo to automobilio numerius. Močiutė nieko iš pradžių nesakė, paskui pergyveno, sakė, kad ją apgavo.

Liudytojas E. Z. parodė, kad 2015-08-08 paskambino sesuo, pasakė, kad kažkoks jaunuolis buvo atbėgęs ir jam močiutė kažką padavė. Kai atvažiavo, močiutės klausė kas nutiko, ji buvo persigandusi. Sesuo pasakė, kad tas jaunuolis, kuris buvo atėjęs, nubėgo žvyrkeliu. Dar sakė, kad baltas automobilis pravažiavo. Mamai liepė iškvieti policiją. Bestovint kieme pamatė, kad pravažiavo toks pat baltas automobilis, apie kurį buvo sakiusi sesuo, ir maždaug už 200 metrų ant pagrindinio kelio sustojo. Jis, kartu su sesers draugu V. M., privažiavo prie jo ir paklausė ko jis laukia, klausė ar ne jis buvo pas močiutę. Atsakė, kad nebuvo, kad jis kažką maišo. Tada įjungė pavarą ir nuvažiavo. Jis užsirašė to automobilio numerius. Smurto ir grasinimų vairuotojo atžvilgiu nenaudojo.

Liudytoja E. T. parodė, kad ji atliko ikiteisminį tyrimą, kuriame O. D. apklausė įtariamuoju. Psichologinis smurtas jo atžvilgiu nebuvo naudojamas. Nejautė jokios įtampos apklausiant kaltinamąjį, jis kalbus žmogus. Klausimus uždavė ji, jis į juos atsakė - uždavus klausimą, jis viską papasakodavo gan išsiplėsdamas, davė nuoseklius parodymus. Buvo normali darbinė atmosfera. O. D. skaitė užrašytus parodymus. Jis ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino iš dalies: sakė, kad neskambino nukentėjusiajai, neįtikinėjo duoti pinigus, buvo tik kaip vairuotojas. Pinigų nematė ir jų negavo, tik jam buvo sumokėta už pavežimą. Jai susidarė įspūdis, kad O. D. žinojo kokiu tikslu ir ko važiuoja. Įtariamasis buvo jos žinioje, todėl be jos leidimo procesinių veiksmų niekas su juo negalėjo atlikti. Tokių duomenų ji neturi. Nematė, kad kažkas iš kolegų su kaltinamuoju bendrautų, išskyrus tą, kad kolegos kaltinamąjį sulaikė ir atvežė. Kaltinamasis neminėjo, kad jam buvo daromas kažkoks psichologinis smurtas, jis nepasirodė išsigandęs ar sugniuždytas. Jai nesusidarė įspūdis, kad O. D. gali save apkalbėti.

Iš 2015-09-24 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja D. Z. pateikė kompaktinę CD laikmeną su 2015-08-08 darytu vaizdo įrašu bei nuotraukomis (b.l. 27-28).

Iš 2016-01-28 apžiūros protokolo matyti, kad skaitmeninėje laikmenoje įrašytose nuotraukose užfiksuotas ant kelio stovintis baltos spalvos automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-08-08 darytame vaizdo įraše matyti, kaip iš už medžių išbėga liekno kūno sudėjimo, juodų plaukų, vilkintis juodos spalvos marškinėlius, rudos spalvos kelnes, avintis juodos spalvos batus žmogus, kuris bėga keliuku į priekį, po to pasuka į dešinę ir bėga link prie miško esančių gamybinių pastatų (b.l. 29-37).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nustatyta, kad įtariamasis O. D. yra automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas (b.l. 117).

Iš 2016-03-03 tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės matyti, kad iš telefono abonentiniu Nr (duomenys neskelbtini), kuris buvo prisijungęs prie bokšto 333B, veikiančio Kybartų miestelio teritorijoje, apie 16.46 ir 16.16 val. buvo skambinta nukentėjusiajai E. Z. į fiksuoto ryšio telefoną (b.l. 73).

Nors O. D. kaltu iš esmės neprisipažino, nurodydamas, kad už 20 litų atlygį tik atvežė D. L. į jo nurodytą vietą, jo kaltė dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta nurodytų ir teismo ištirtų įrodymų pagrindu.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis ir liudytojas D. L., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo nusikalstamos veikos subjektas dėl amžiaus (BK 13 str. 1 d.), 2015 m. rugpjūčio 8 d. atvyko į Tauragės miestą, o apie 17 val., kaltinamajam priklausančiu automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui telefonu duodant D. L. nurodymus kur vykti, atvyko prie nukentėjusiosios E. Z. namų Aneliškės k. 2, Tauragės r. D. L. išlipus ir nuėjus paimti iš E. Z. pinigus tariamai jos anūko sukeltos avarijos nuostoliams padengti, apie ką ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, prisistatę E. Z. anūko draugu bei policijos pareigūnu, fiksuoto ryšio telefonu paskambino ir pranešė E. Z. bei pareikalavo 2000 eurų, kaltinamasis O. D. iš tos vietos iš karto nuvažiavo ir atokiau sustojęs laukė. Po kiek laiko, kaip teigia kaltinamasis, prie jo privažiavo du asmenys, grubiai su juo elgdamiesi teiravosi ar ne jis iš močiučių išvilioja pinigus, todėl jis nedelsiant pasišalino. Dar po kiek laiko jam paskambino D. L., paprašė atvažiuoti jį paimti, jis taip ir padarė. Atvykęs prie to kaimo ribos, įsisodino apiplyšusį D. L., kuris paaiškino, kad jį „užgaudė“ ir išvyko link namų, pakeliui D. L. paleido Šakiuose. Kaltinamasis nesutinka, kad jo veika kvalifikuotina kaip bendrininkavimas darant nusikalstamą veiką. Teismas su tokia O. D. pozicija nesutinka.

Iš kaltinamojo paaiškinimų teisme matyti, kad apie tai, jog D. L. veža daryti nusikalstamą veiką, jis suprato privažiavus Jurbarką, nes D. L. kelionės metu kažkas vis skambindavo, o pastarasis sakė, kad tuoj bus, tuoj paims, pradėjo pasakoti, kad ir anksčiau paimdavęs pinigus iš močiučių. Būnant Tauragėje prie pliažo vėl kažkas paskambino D. L. ir jie nuvyko į pastarojo nurodytą vietą naudodamiesi telefonine navigacija. Po to, kai D. L. išlipo, prie jo automobilio vėliau privažiavę du vaikinai, nerinkdami žodžių, tiesiogiai jį kaltino tuo, kad vilioja pinigus iš močiučių, tačiau O. D. neigė buvęs privažiavęs prie nukentėjusiosios namų, liudytojui E. Z. teigė, kad jis kažką sumaišęs su juo. Vengdamas nemalonumų, kaltinamasis nedelsiant nuvažiavo, tačiau vėliau, paskambinus D. L., vėl atvyko prie to paties kaimo ribos ir, įsisodinęs D. L., kuris su savimi turėjo iš nukentėjusiosios išviliotus pinigus, apie ką jis sakė kaltinamajam, išvažiavo link namų. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad O. D. suprato, žinojo kur ir kokiu tikslu vyksta, kartu su D. L. įvykdė bendros veikos sudėtį, tai yra, D. L. paėmus iš nukentėjusiosios apgaule išviliotus pinigus, jį išvežė iš nusikaltimo vietos, taigi suteikė galimybę D. L. išvengti sulaikymo įvykio vietoje, nes tiek nukentėjusiosios artimieji, tiek policija tuo metu D. L. jau ieškojo, ir sėkmingai jį parvežė iki nurodytos vietos Šakiuose su nusikalstamos veikos rezultatu - sukčiavimo būdu iš nukentėjusiosios išviliotais pinigais, kurie buvo slepiami tuščiame sulčių pakelyje. Kaltinamasis pats nurodė teismui, kad suprato, jog D. L. vykdoma veika yra nusikalstama, tačiau nesiėmė jokių veiksmų jai užkirsti kelio nė viename iš šios veikos vykdymo etapų – netgi po to, kai nukentėjusiosios artimųjų buvo tiesiogiai apkaltintas darąs nusikalstamą veiką, jos nenutraukė, ko pasekoje D. L. nebuvo sulaikytas nusikaltimo vietoje. O. D. darant nusikalstamą veiką veikė kaip bendravykdytojas, tai yra kartu su D. L. tiesiogiai įvykdė bendros veikos sudėtį ir pasiekė bendrai siektų nusikalstamų padarinių. Jis ne tik suteikė D. L. transporto priemonę, bet ir ją vairavo, taigi jo veiksmų negalima kvalifikuoti kaip padėjėjo. Aplinkybė, ar šiuo atveju kaltinamasis gavo iš nukentėjusiosios apgaule išviliotų pinigų dalį, ar ne, veikos kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi.

Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu O. D. nuosekliai parodė (b.l. 96-98), kad aiškiai suprato ir žinojo kur ir ko važiuoja - D. L. paprašė jį nuvežti į Tauragę, paimti sukčiavimo būdu išviliotus pinigus, pažadėjęs už paslaugą atsiskaityti. Nuvykus į vietą jis išleido D. L., pats jo laukė netoliese, keletą kartų skambino jam telefonu, tačiau pastarasis neatsiliepė. Apytikriai po valandos D. L. atsiliepė ir pasakė, kad slapstosi, nes jį kažkas bando sugauti ir kad jis jo nebelauktų, nes kažkas kitas atvažiuos D. L. pasiimti. Važiuodamas link Vilkaviškio dar kartą paskambino D. L., kuris pasakė vis dėlto užsukti į kaimą ir jį paimti. D. L. paėmė kaimo pradžioje. Privažiavus Šakių miestą, D. L. paprašė jį išleisti prie parduotuvės „Maxima“, kur jo tamsios spalvos automobilyje Audi A4 laukė pažįstami asmenys. D. L. nuėjo prie jų, kartu su savimi pasiėmęs tuščią sulčių pakelį, į kurį buvo įdėjęs iš „senutės“ išviliotus pinigus.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. L. taip pat davė nuoseklius parodymus (b.l. 42-44), iš kurių matyti, kad jis žinojo kokiu vyksta į Tauragę. Paėmęs iš močiutės pinigus pasislėpė miškelyje ir laukė atvažiuojant O. D.. Pastarajam parašius SMS žinutę, jog kai privažiuos, jis turi pribėgti prie automobilio ir į jį įšokti, jis taip ir padarė.

Nors kaltinamasis teisme parodė, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė paveiktas policijos pareigūnų psichologinio smurto, teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų patvirtinti šią kaltinamojo versiją. Šios aplinkybės O. D. neminėjo viso ikiteisminio tyrimo metu, neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, todėl darytina išvada, kad tokiu būdu jis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja teisme apklausta vyresnioji tyrėja E. T. parodė, kad apklausiamas O. D. davė nuoseklius parodymus, jis kalbėjo noriai ir išsiplėsdamas, vyravo darbinė atmosfera. Nebuvo naudojamas joks psicholiginis smurtas, neturi jokių duomenų, kad tai darė ir jos kolegos. Be jos leidimo procesinių veiksmų niekas su juo negalėjo atlikti. Kaltinamasis neminėjo, kad jam buvo daromas kažkoks psichologinis smurtas, jis nepasirodė išsigandęs, ar sugniuždytas. Jai nesusidarė įspūdis, kad O. D. gali save apkalbėti.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis O. D., veikdamas bendrai su D. L. bei vykdydami ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, atvykdami automobiliu prie nukentėjusiosios E. Z. namų (duomenys neskelbtini)., D. L. nuėjus paimti pinigų iš E. Z., jo laukė, o vėliau, grįžus D. L. į automobilį, jį vairuodamas pasišalino iš įvykio vietos kartu su apgaulės būdu iš E. Z. išviliotais pinigais. O. D., veikdamas kartu su D. L. kaip nusikaltimo vykdytojas (LR BK 24 str. 3 d.), įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.

LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę kaltinamiajam teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

O. D. įvykdė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1 d. 1 p.). Jis turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 119-122), anksčiau neteistas, todėl jam skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, nustatant įpareigojimą (BK 55 str., 48 str. 6 d. 1 p.). Į bausmės laiką O. D. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2015-08-20 iki 2015-08-22 - 2 paros (b.l. 91, 99). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 109), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su jame esančiu vaizdo įrašu bei nuotraukomis, paliktinas prie bylos (BPK 94 str.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. Z. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui O. D., iš kurio prašo priteisti 1000 Eur turtinės ir 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 16). Nurodo, kad yra senyvo amžiaus ir O. D. nusikalstama veika sutrikdė jos sveikatą.

Nukentėjusiosios E. Z. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. Z. padaryta 1000 eurų turtinė žala – tokią pinigų sumą, apgaulingai įtikinta ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų kaltinamojo bendrininkų telefonu, ji perdavė kitam O. D. bendrininkui D. L.. Šią aplinkybę patvirtino pats kaltinamasis, nurodydamas, kad po to, kai su D. L. važiavo link namų, pastarasis pinigus slėpė tuščiame sulčių pakelyje. Tikslią apgaulės būdu iš nukentėjusiosios išviliotą pinigų sumą -1000 eurų nurodė liudytojas D. L., tai patvirtina pati nukentėjusioji pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, bei civiliniame ieškinyje. Duomenų, kad kaltinamasis būtų atlyginęs turtinę žalą nukentėjusiajai, byloje nėra, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas visiškai.

Pagal Civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (kasacinė nutartis Nr. 2K-669/2006).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad nukentėjusioji yra garbaus amžiaus – nusikalstamos veikos padarymo metu jai beveik buvo suėję 87 metai. Neabejotina, kad apgaule iš jos išviliotų pinigų suma, įvertinant nukentėjusiosios socialinę padėtį, t.y. ji jau daug metų yra senatvės pensininkė, jai yra didelė. Tai matyti ir iš to, kad telefonu jai paskambinusiam asmeniui paprašius 2000 eurų sumos, ji paaiškino, kad tokios sumos neturi, nurodė turinti tik 1000 eurų, kuriuos galiausiai ir atidavė kaltinamojo bendrininkui. Nors byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų, teismui nekyla abejonė dėl to, kad dėl patirtos žalos nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą, savotišką pažeminimą ir gėdą prieš artimuosius. Tai patvirtino ir liudytoja V. Z., parodžiusi, kad mama po to net nedrįso įvardinti tikslios apgaule išviliotų pinigų sumos, sakė, kad išviliota tik 200 eurų. Liudytoja D. Z. parodė, kad močiutė nieko iš pradžių nesakė, paskui dėl to, kad buvo apgauta, pergyveno.

Nurodytus argumentus teismas laiko pagrįstais, todėl sprendžia, kad yra pagrindas iš kaltinamojo priteisti E. Z. tam tikrą sumą neturtinės žalos atlyginimui. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, iš viešųjų registrų duomenų matyti, kad savo vardu registruoto turto neturi, individualią darbinę veiklą vykdo tik nuo 2016 metų, todėl darytina išvada, kad jo turtinė padėtis negali būti vertintina kaip labai gera. Teismų praktikoje sprendžiant žalos atlyginimo klausimą būtina vertinti ir neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinančius faktorius, tokius kaip pačio nukentėjusiojo elgesys. Byloje nustatyta, kad tuo metu, kai į fiksuoto ryšio telefoną paskambino ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti kaltinamojo bendrininkai, namuose buvo ir daugiau nukentėjusiosios šeimos narių: dukra, taip pat anūkė. Išgirdus močiutės telefoninį pokalbį, joms kilo įtarimų, kad netrukus atvyksiantys nežinomi asmenys gali nurėti negerų kėslų, jos klausė nukentėjusiosios kas ir kokiu tikslu turi atvykti, o pamačiusi privažiavusį nežinomą baltos spalvos automobilį E. Z. dukra net bandė jos neišleisti. Vienok netgi šios priemonės nepadėjo nukentėjusiosios perkalbėti, priversti susimąstyti ir elgtis apgalvotai, ko pasekoje ji įdavė 1000 eurų sukčiams neva gelbėdama anūką nuo gresiančios atsakomybės už tariamai jo sukeltą autoįvykį. Tai liudija, kad nukentėjusioji buvo itin neapdairi, todėl didele dalimi yra ir jos kaltė dėl jai padarytos žalos. Aptartų aplinkybių pagrindu iš kaltinamojo O. D. nukentėjusiajai E. Z. priteistina 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 303 str. 2 d., 307 str. 1 d., 7 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

O. D. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 m. (vienerių metų) laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-08-20 iki 2015-08-22 - 2 paras.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su jame esančiu vaizdo įrašu bei nuotraukomis, palikti prie bylos.

Priteisti iš O. D. nukentėjusiosios E. Z. naudai 1000 eurų turtinei ir 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės rajono apylinkės teismą.