- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 1A-521-366-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- V. G.
- Nukentėjusysis
- S. Z., D. T.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis, Vytautas Bučius
- Kategorijos
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-521-366/2008
Teisėja Ramyna Šidlauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
N UTARTIS
2008 m. spalio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Algirdo Gapučio, Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo S. Z. bei nuteistojo V. G. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 3 metams.
Taikant BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metamas, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Nuosprendžiu V. G. paskirta BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams.
Nuosprendžiu iš V. G. priteista po 15275 Lt nukentėjusiesiems S. Z. ir D. T. padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. nuteistas už tai, kad 2008 m. sausio 14 d. apie 18.30 val. Kėdainių mieste, J.Basanavičiaus gatvėje, ties J.Basanavičiaus – Gegučių gatvių sankryža, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Omega“, v/n pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 53, 75 punktų reikalavimus, tai yra, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 53 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalėdamas sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį (KET 75 p.), nesulėtino vairuojamo automobilio greičio, jo nestabdė, dėl ko parbloškė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją iš kairės į dešinę ėjusius pėsčiuosius V. Z. ir N. T., dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. Z. žuvo, o N. T. 2008-01-14 apie 18.55 val. VšĮ „Kėdainių ligoninė“ mirė.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis S. Z. apeliaciniu skundu prašo 2008-07-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti kaip nepagrįstą ir neteisėtą dėl per švelnios bausmės paskyrimo ir V. G. nubausti griežtesne laisvės atėmimo bausme bei baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą nustatyti 3 metams. Skunde nurodo, kad su priimtu nuosprendžiu nesutinka dėl šių motyvų:
1) kaip matyti iš teismo nuosprendžio, V. G. neatsargumo pasekmė – du autoįvykyje žuvę žmonės. Teismas nepakankamai atidžiai įvertino V. G. parodymus ir tai, kad jis už įvairius KET pažeidimus jau buvo baustas. T.y. V. G. nurodė, kad įvykio vietoje nebuvo pėsčiųjų perėjos ženklo, gatvė nebuvo apšviesta. Tačiau teismas turėjo galimybę atkreipti dėmesį į tai, kad V.G. K. gyvena ne vienerius metus ir įvykio vietoje visada buvo pėsčiųjų perėja ir kurioje pagal KET privaloma elgtis atidžiau ir apdairiau, o ne taip, kad nepastebėti dviejų pėsčiųjų, einančių iš kairės gatvės pusės į dešinę, ir kur dešinėje pusėje jie mirtinai buvo sužaloti. Be to, teismas konstatavo, kad atsižvelgiama į V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo noru dalinai atlygino padarytą žalą nukentėjusiesiems. Tačiau būtina atsižvelgti ne tik į patį dalies žalos atlyginimo faktą, bet ir į tai, kad toks faktas įvyko tik prieš pat paskutinį teismo posėdį, t.y. žinant ir suvokiant, kad toks dalinis žalos atlyginimas bus vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tuo tarpu teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jis (nukentėjusysis) turėjo susidurti su įvairiomis finansinėmis problemomis ir jas spręsti ne tik dėl savo žuvusio tėvo laidojimo, bet ir dėl kapo tvarkymo ir priežiūros, dar iki teismui sprendžiant V. G. kaltės bei bausmės klausimus. Tuo tarpu teismas, pripažindamas šią lengvinančią aplinkybę labai svarbia, skyrė V. G. mažesnę bausmę net už sankcijoje numatytą vidurkį ir atitinkamai jos vykdymą atidėjo trumpesniam terminui, negu pats bausmės dydis;
2) teismas nepakankamai tinkamai ir pagrįstai V. G. nustatė Baudžiamojo poveikio priemonės (skunde nurodyta – „papildomos bausmės“) – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, terminą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. G. baustas už jau padarytus KET pažeidimus, nusikaltimo metu žuvo du žmonės, tačiau jam teismas atėmė vairuoti transporto priemones tik 1 metams. Mano, kad toks teismo sprendimas nepagrįstas nei V. G. charakterizuojančia medžiaga, nei padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsniu ir pobūdžiu. Šiuo metu, net už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, skiriami teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminai yra daug didesni, negu šiuo atveju, kai dėl V. G. padarytų KET pažeidimų žuvo du žmonės.
Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo 2008-07-10 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo teisės vairuoti transporto priemones bei sumažinti jam priteistos atlyginti žalos dydį. Skunde nurodo, kad su priimtu nuosprendžiu dėl paskirtos bausmės sutinka, tačiau mano, kad nuosprendžio dalis, kuria jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, keistina. Kaltu dėl nusikaltimo jis prisipažino nuo pat pirmos įvykio dienos, automobilį vairavo blaivus, nustatyto greičio neviršijo, įvykį dalinai sąlygojo tai, kad dešinėje pusėje nebuvo pėsčiųjų perėjos ženklo (jį pastatė po autoįvykio), gatvė buvo neapšviesta, buvo dulksna, todėl laiku nepastebėjo pėsčiųjų. Apie tai kad buvo dulksna ir nebuvo apšviesta gatvė, teisiamojo posėdžio metu patvirtino liudytojai S. T. bei G. L.. BK 68 str. 1 d. nustatyta tik teismo galimybė uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tai nėra privaloma, todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, jo asmenybę, turėjo galimybę jam nepaskirti tokios baudžiamojo poveikio priemonės, juolab, kad vairuotojo pažymėjimas, teisė vairuoti transporto priemones, jam šiuo atveju yra labai reikalinga, kadangi yra susitaręs dėl darbo, kurį dirbant būtina vairuoti automobilį. Jis yra studentas, neturi uždarbio ir jokių kitokių pajamų, dalį žalos (6000 Lt) nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams atlygino iš pasiskolintų pinigų ir šią paskolą privalės grąžinti, taip pat privalės atlyginti ir kitą dalį teismo nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo, todėl tik įsidarbinęs galės realiai atlyginti padarytą žalą. Todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Be to nuosprendis turi būti pakeistas ir dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes iš jo priteistas žalos atlyginimas S. Z. – 15275 Lt ir D. T. 15275 Lt, yra per didelis, tačiau dirbdamas, galėtų atlyginti nukentėjusiesiems ne daugiau kaip iki 10000 Lt kiekvienam iš jų.
Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo jo apeliacinį skundą tenkinti o nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusysis S. Z. ir jo atstovas prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Prokuroras prašo nukentėjusiojo skundą tenkinti ir nuteistojo skundą atmesti.
Apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 str. 1 d. 1 p.), 2008 m. liepos 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė teisingą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, tinkamai ir teisingai išsprendė civilinius ieškinius, todėl teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo (BPK 20 str., 305 str. 1 d. 2 p.). Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta (BPK 320 str. 3d.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės
Nukentėjusysis prašo griežtinti bausmę iš esmės motyvuodamas sunkiomis nusikaltimo pasekmėmis (eismo įvykio metu žuvo du žmonės) bei tuo, kad nuteistasis ankščiau buvo baustas už KET pažeidimus. Šis nukentėjusiojo prašymas negali būti tenkinamas. Skirdamas bausmę nuteistajam, t.y. nustatydamas laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas nurodė pakankamai išsamius savo sprendimo motyvus, teisingai taikė BK 54, 61 str. nuostatas. Buvo atsižvelgta ne tik į sunkias veikos pasekmes, tačiau teismas įvertino ir jos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (veika neatsargi), teisingai nustatė nuteistojo kaltės formą. Kolegijos nuomone, teismas tinkamai įvertino ir nuteistojo asmenybę – jis mokosi, ankščiau nebuvo teistas, tačiau buvo du kartus baustas už ATPK pažeidimus. V. G. baustas už greičio viršijimą nuo 10 iki 20 km/val. bei už naudojimosi saugos diržais taisyklių pažeidimą (b.l. 68). Kaip matyti pirmu atveju greitis nebuvo viršytas labai ženkliai, o antras pažeidimas nelaikytinas labai grubiu ir susijęs su asmeniniu saugumu. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad nuteistasis sistemingai ir ypač piktybiškai pažeidinėjo kelių eismo taisykles. V. G. atlygino dalį žalos nukentėjusiems, nėra jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas pagrįstai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi, bei tai, kad savo noru atlygino dalį žalos nukentėjusiesiems. Tai, kad žalos dalį nuteistasis nukentėjusiesiems atlygino prieš paskutinį teismo posėdį, šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nešalina. Skiriant bausmę teismas nesureikšmino šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo (kaip kad skunde teigia nukentėjusysis), o tiesiog konstatavo jos buvimą. Tai, kad nukentėjusysis, kaip teigia skunde, turėjo finansinių sunkumų susijusių su laidotuvėmis bei kapo priežiūra, taip pat negali būti laikoma kriterijumi bausmės griežtinimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos nuteistasis nedirba, ir tam, kad atlyginti bent dalį žalos, jis ėmė piniginę paskolą (126 b.l.). Įvertinus bylos aplinkybes, teismo nurodytus bausmės V. G. paskyrimo motyvus, kolegija pripažįsta, kad nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, t.y. ji nėra aiškiai per švelni. Bausmės atidėjimo terminas (2 metai), šiuo atveju, taip pat nelaikytinas aiškiai per trumpu, jis atitinka BK 75 str. nuostatas bei siekiamus bausmės tikslus.
Nukentėjusysis tais pačiais motyvais (sunkios pasekmės bei nuteistojo padaryti ATPK pažeidimai) prašo ir nustatyti maksimalų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo teisės vairuoti transporto priemones, terminą. Nuteistasis skunde šią baudžiamojo poveikio priemonę įvardiną kaip papildomą bausmę. Tačiau baudžiamųjų poveikio priemonių pagrindinis tikslas yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra daugiau auklėjamojo, nei baudžiamojo pobūdžio. Konkrečiai imant uždraudimą naudotis specialia teise – šiuo atveju teise vairuoti transporto priemonę (BK 68 str.), jo paskirtis taip pat yra ir prevencinio pobūdžio – siekti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui, paveikti nubaustą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų. Spręsdamas skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę ar ne, teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, ir ypač kaltininko asmenybę, t.y. ar byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltininkas piktnaudžiauja jo turima teise vairuoti. Skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę ar ne, yra teismo prerogatyva. Šiuo konkrečiu atveju, kolegija mano, kad apylinkės teismas pakankamai išsamiai įvertino visas aplinkybes susijusias su šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimu – nusikaltimo sunkias pasekmes, ankstesnes kaltininko nuobaudas už KET pažeidimus, taip pat buvo įvertintos ir prevencinės tokios baudžiamojo poveikio priemonės funkcijos – atėmimas galimybės daryti analogiškas veikas. Todėl, įvertinus apylinkės teismo motyvus, laikytina, kad teismas pagrįstai skyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam ir nustatė pagrįsta šios priemonės terminą.
Nuteistasis skunde prašo panaikinti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau tam jokio pagrindo nėra, kadangi įvertinus aukščiau pateiktus motyvus, laikytina, kad ji paskirta visiškai pagrįstai ir teisingai. Nuteistojo padarytas nusikaltimas betarpiškai susijęs su teisės vairuoti automobilį naudojimusi, nusikalstamos veikos pasekmės skaudžios ir negrįžtamos, šios teisės turėjimu nėra pagrįsta nei darbinė, nei profesine nuteistojo veikla. Nuteistasis niekur nedirba. Jo pateikta pažyma, kad UAB „Kėdainių autotransportas“ gali suteikti galimybę V. G. įsidarbinti vadybininku nėra įpareigojanti ir tai neįrodo, kad V. G. yra būtinas vairuotojo pažymėjimas. Minėta pažyma neįrodo, kad šis darbo pasiūlymas yra vienintelis ir paskutinis Kėdainiuose. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad V. G. šiuo metu niekur nedirba, jis turėtų pasirinkti tokį darbą, kuris atitiktų dabartines jo galimybes, - t.y. darbą nesusijusį su automobilio vairavimu. Įvertinus visa tai, laikytina, kad nėra jokio pagrindo panaikinti nuteistajam šios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės.
Dėl iš nuteistojo priteisto žalos atlyginimo
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sumažinti iš jo priteistos žalos dydį. Iš nuteistojo skundo galima suprasti, kad jis prašo sumažinti iš jo priteistos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dydį. Tačiau, tam pagrindo nėra. Pirmos instancijos teismo sprendimas šiuo klausimu yra pakankamai aiškiai motyvuotas ir pagrįstas bylos duomenimis.
Apylinkės teismas, spręsdamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos jiems atlyginimo ir jį sumažinęs iki nuosprendyje nurodytų sumų kiekvienam iš nukentėjusiųjų iš esmės teisingai taikė teisės normas, atsižvelgė ir tinkamai įvertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. nurodytus neturtinės žalos atlyginimo pagrindinius kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai kad nukentėjusieji S. Z. ir D. T. dėl artimų žmonių mirties patyrė didžiulį sielvartą, sunkius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, nukentėjusysis D. T. patyrė nepatogumus dėl grįžimo į laidotuves iš Ispanijos, kur dirba. Teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį, tačiau nelaikė tai lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Teismas taip pat atsižvelgė į nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltininko kaltės formą, jo pastangas atlyginti bent dalį neturtinės žalos. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nukentėjusiems priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, yra realus, sumos atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus.
Darytina išvada, kad ši baudžiamoji byla išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai, apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam paskirta bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė yra teisinga, civiliniai ieškiniai byloje išspręsti teisingai, todėl keisti nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Kadangi nukentėjusiojo S. Z. apeliacinis skundas netenkinamas, todėl netenkinamas ir jo prašymas iš nuteistojo V. G. priteisti 400 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų (LR BPK 106 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiojo S. Z. bei nuteistojo V. G. apeliacinius skundus atmesti.