- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-19
- Bylos Nr.
- 1S-236/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- M. K., M.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. K. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 20 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. kaltinamas tuo, kad jis 2010 m. liepos 25 d. apie 00.55 val., prie Danės upės krantinės suoliukų, ties Žvejų gatvės 2–uoju namu, Klaipėdoje, kitų asmenų akivaizdoje veikdamas bendrininkų grupe su 3–4 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudodamas mažareikšmę dingstį, kad M. Š. stovi šalia jo žmonos K. K. ir kalbasi, dėl chuliganiškų paskatų smogė kumščiu M. Š. iš už nugaros į galvą, sugriebęs nukentėjusiojo galvą trenkė į metalinę šiukšlinę ir šiam praradus sąmonę, tikslu nužudyti spyrė į nugarą ir M. Š. įmetė į Danės upę, dėl ko M. Š. skendo vandenyje. Dėl skendimo išsivystė ūmus kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ir aspiracinis plaučių uždegimas, kas sukėlė realų pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tačiau nukentėjusįjį M. Š. iš vandens ištraukus atsitiktiniams asmenims, ir suteikus kvalifikuotą medicininę pagalbą, savo tikslo neįgyvendino, dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios.
M. K. buvo sulaikytas 2010 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2010 m spalio 27 d. nutartimi kaltinamajam M. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 20 d.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis M. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).
Šalies argumentai
Kaltinamasis M. K. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m spalio 27 d. nutartį. Teigia, kad skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta.
Suimtasis skunde pažymi, kad baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, dauguma liudytojų jau apklausti, jis pripažįsta savo kaltę, lankė nukentėjusįjį ligoninėje ir norėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, tačiau pastarasis nesutiko ir pareiškė civilinį ieškinį. Siekdamas prisiteisti 150 000 Lt žalos atlyginimą nukentėjusysis su liudytojais melagingai apkaltino jį pasikėsinimu nužudyti. Be to, M. K. teigia, jog ikiteisminio tyrimo metu nuo teisėsaugos pareigūnų nesislėpė, vykdė jų nurodymus.
Kaltinamasis skunde taip pat teigia, jog iki suėmimo dirbo, vėliau sužinojo, kad pagal fiktyvią sutartį. Intensyviai ieškojo darbo. Be to, nurodo, jog yra susituokęs, žmona laukiasi kūdikio. Sutuoktinė yra jauno amžiaus, moksleivė, būdamas suimtas jis negalės padėti žmonai rūpintis kūdikiu ir išlaikyti šeimą. Iš skundo turinio matyti, jog suimtasis prašo pakeisti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, į švelnesnę kardomąją priemonę ir sudaryti galimybę rūpintis šeima.
Teismo posėdyje kaltinamojo M. K. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria kaltinamajam M. K. buvo pratęstas suėmimo terminas, yra pagrįsta ir teisėta. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. K. suėmimo terminą LR BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad suimtasis M. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Atkreipiamas dėmesys, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.
Kardomosios priemonės įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam gali būti skiriamos tik siekiant LR BPK 119 straipsnyje įvardytų tikslų. Taigi suėmimas, kaip kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas siekiant garantuoti, kad įtariamasis nepasislėps nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir tokiu būdu nesutrukdys ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme bei nuosprendžio įvykdymui, siekiant atimti įtariamajam ar kaltinamajam galimybę neteisėtomis priemonėmis ir būdais trukdyti tyrimui ir bylos nagrinėjimui. Be to, kardomosiomis priemonėmis gali būti siekiama užkirsti kelią kitų nusikalstamų veikų padarymui. Skiriant kardomąją priemonę ir pratęsiant jos terminą gali būti siekiama tiek vieno, tiek kelių paminėtų tikslų.
Lietuvos apeliacinis teismas pritaria Klaipėdos apygardos teismo išvadai, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Be to, M. K. kaltinamas dviejų nusikaltimų padarymu. Vienas iš nusikaltimų yra labai sunkus, už šio nusikaltimo padarymą įstatyme numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Pratęsdamas kaltinamajam suėmimo terminą Klaipėdos apygardos teismas nurodė, kad M. K. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei trukdyti procesui (BPK 122 str. 1 d. 2 p.).
LR BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama LR BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų prokuroro ar teismo.
Lietuvos apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu (LR BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, kad M. K. nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Esant tokioms aplinkybėms, suimtojo teiginiai apie šeimos išlaikymą laikytini deklaratyviais. Pažymėtina ir tai, kad skunde kaltinamojo nurodytos aplinkybės (jog yra vedęs, žmona jauno amžiaus, laukiasi kūdikio, būdamas suimtas jis negalės padėti žmonai rūpintis kūdikiu), siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. LR BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto pagrindo nešalina ir suimtojo teiginys, jog ikiteisminio tyrimo metu nuo teisėsaugos pareigūnų jis nesislėpė, vykdė jų nurodymus.
Pratęsiant suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčios reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad M. K. būdamas laisvėje siekė paveikti nukentėjusįjį M. Š.. M. Š. parodė, kad jam gydantis ligoninėje buvo atėjusi M. K. žmona bei draugas, jie siekė įtikinti, kad apsirinkama dėl įtariamojo ir prašė pakeisti duotus parodymus (T. 1, b. l. 35, 37-38). Be to, kaip skunde nurodo pats suimtasis, jis taip pat lankė nukentėjusįjį ligoninėje. Iš apklausos protokolo matyti, kad M. K. buvo atėjęs pas nukentėjusįjį į palatą ir siūlė susitaikyti bei apmokėti gydymo išlaidas (T. 1, b. l. 38). Šie duomenys leidžia manyti, kad M. K. būdamas laisvėje, trukdys procesui bandydamas paveikti kitus asmenis. Šio pagrindo buvimo nešalina kaltinamojo skundo teiginiai, kad baudžiamoji byla jau perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, dauguma liudytojų jau apklausti, jis pripažįsta savo kaltę.
Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus suėmimo taikymo ir jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, tačiau negali pakeisti kardomosios priemonės kita kardomąja priemone.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartimi M. K. suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs LR BPK, bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo M. K. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.